Trauminis galvos smegenų sužalojimas yra sudėtinga sveikatos būklė, galinti turėti reikšmingą įtaką visam žmogaus gyvenimui. Smegenų veikla po tokios traumos gali būti pažeista tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje. Dažniausiai trauma įvyksta patyrus stiprų smūgį į galvą, stipriai ją sudrebinant, arba kai galvą prasiskverbia svetimkūnis. Tinkamai gydant galima sumažinti žalos mastą, tačiau svarbu žinoti, kad daugelio tokių traumų galima išvengti.

Trauminio smegenų sužalojimo paplitimas

Šios traumos yra dažnesnės, nei galėtumėte manyti – kasmet tūkstančiai žmonių gydomi dėl sunkių galvos smegenų sužalojimų, o šimtams jų baigiasi mirtimi. Nors dažniausiai apie tai išgirstame per rimtų avarijų ar nelaimių istorijas, kasdienės aplinkybės – nuo kritimų iki sporto traumų – taip pat prisideda prie šios problemos.

Trauminių smegenų sužalojimų rūšys

Smegenų sužalojimai skirstomi į dvi dideles grupes: prasiskverbiančius ir uždarus. Prasiskverbiantis (atviras) sužalojimas įvyksta, kai kyla smūgis ar prasiskverbia objektas, paveikiantis pačias smegenis – pavyzdžiui, kulka ar aštrus daiktas. Uždaro tipo traumos atsiranda dėl stipraus smūgio, kai smegenys pajuda ir susitrenkia į kaukolės sieneles arba susisuka viduje, neretai po avarijos, sprogimo ar sportuojant.

Pagal sunkumą traumos gali būti lengvos, vidutinio sunkumo arba sunkios. Lengvas galvos smegenų sužalojimas dar dažnai vadinamas smegenų sukrėtimu. Dažniausiai būtent lengvi sužalojimai sudaro didžiąją dalį visų atvejų, tačiau net ir šios traumos gali turėti ilgalaikių padarinių. Vidutinio sunkumo ir sunkios traumos dažniausiai palieka didesnių sveikatos, funkcinių ar net psichologinių iššūkių.

Susiję įrašai

Lengvo trauminio smegenų sužalojimo ypatumai

Lengvos traumos sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius visų atvejų, tačiau jos nenurašytinos kaip nereikšmingos. Net ir po tokios traumos žmogui gali būti sudėtinga grįžti į ankstesnį ritmą, o pasveikimas kartais užtrunka. Tai aktualu tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Vidutinio sunkumo ir sunkios traumos

Šios traumos palieka ilgaamžių pasekmių. Po stiprios galvos traumos žmogus gali patirti ilgalaikius sveikatos sutrikimus – nuo fizinių negalių iki psichologinių sunkumų. Kuo didesnis sužalojimo sunkumas, tuo ilgesnis ir sudėtingesnis gali būti atsigavimo kelias.

Trauminių galvos smegenų sužalojimų simptomai

Nors traumos pobūdis ir sunkumas lemia simptomų įvairovę, dažniausiai jie susiję su fiziniais, kognityviniais bei emociniais pokyčiais. Kai kurių simptomų galima nepastebėti iš karto – jie gali pasireikšti ir vėliau, praėjus kelioms dienoms nuo traumos.

Lengvo trauminio sužalojimo simptomai

Pykinimas ar vėmimas
Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai
Skausmas galvoje
Padidėjęs jautrumas šviesai
Bendras nuovargis
Regos neryškumas

Be fizinių nusiskundimų, galimi ir šie pojūčiai:

Sumišimas
Sunkiau sutelkti dėmesį ar aiškiai mąstyti
Trumpalaikės atminties pablogėjimas
Lėtumo jausmas, tarsi viskas vyktų lėčiau
Bendras apsnūdimas

Emociškai žmogus gali būti irzlus, jausti nerimą ar stresą. Miegas dažnai būna sutrikęs – tiek užmigti sunkiau, tiek miego kokybė suprastėja, gali būti mieguista arba nemiga.

Vidutinio sunkumo ir sunkios traumos simptomai

Trumpalaikis ar užsitęsiantis sąmonės praradimas (esant vidutinio sunkumo traumai – daugiau nei 30 minučių, bet mažiau nei parą; sunkiais atvejais – ilgiau nei 24 val.)
Koma
Raumenų silpnumas, koordinacijos sutrikimai
Klausos ar regėjimo pokyčiai
Pojūčių (pvz., lytėjimo) sutrikimai

Sunkios traumos gali lemti dar didesnius bendros būklės pokyčius:

Išreikštas sumišimas
Sunki kalbos ar atminties sutrikimas
Žodžio paieškos sunkumai
Apsnūdimo jausmas

Emocinis fonas taip pat gali kristi – dažnas asmuo jaučia nerimą, liūdesį, stiprią dirglumą ar net agresiją. Įprastas elgesys tampa impulsyvesnis, gali kilti problemų valdant savo elgesį.

Galimos komplikacijos

Kiekvienas trauminis sužalojimas skirtingai veikia žmogų. Jei po lengvos traumos neskiriamas laikas kokybiškam gyjimui, pavojingas sindromas – pakartotinė trauma – gali labai pabloginti būklę. O vidutiniai ir sunkūs sužalojimai dažnai sukelia ilgalaikių komplikacijų:

Kraujavimas smegenyse
Traukuliai (epilepsija)
Nuolatiniai smegenų pažeidimai, negalia
Trumpėjanti gyvenimo trukmė
Didesnė rizika susirgti Alzheimerio liga, nuolatine encefalopatija, judėjimo sutrikimais ar potrauminiu streso sutrikimu
Lydintys nuotaikos sutrikimai: depresija, nerimas

Diagnozės nustatymas ir tyrimai

Nustačius galimą trauminį galvos smegenų sužalojimą, gydytojai išsamiai apklausia ir apžiūri nukentėjusįjį, įvertina nusiskundimus, analizuoja traumos aplinkybes. Pagrindiniai taikomi tyrimai:

Neurologinis įvertinimas
Vaizdiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas) – ieškoma ar nėra kraujavimo ar tinimo
Kraujo tyrimai, ypač esant sunkesnei traumai

Kuo sunkesnė būklė, tuo daugiau detalių analizuojama, kad būtų galima laiku imtis skubios pagalbos.

Gydymo galimybės

Trauminio smegenų sužalojimo gydymas priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Lengvos traumos gydomos kitaip nei sunkesnės, tačiau visada svarbus individualus požiūris.

Lengvos traumos gydymas

Ramybė – būtina suteikti organizmui laiko atsigauti
Netrauminiai (be NVNU) skausmo malšintojai
Reguliarūs sveikatos stebėjimai, ypač pirmosiomis savaitėmis po traumos

Vidutinio sunkumo ar sunkios traumos gydymas

Tokios traumos reikalauja skubios medicinos pagalbos ir dažnai operacijos. Operacinės intervencijos gali būti būtinos siekiant sumažinti spaudimą kaukolės viduje, pašalinti svetimkūnius ar krešulius, sustabdyti kraujavimą ar sutvarkyti kaukolės lūžius. Taip pat statomi monitoriai, fiksuojantys slėgį ir deguonies kiekį smegenyse.

Gydytojai gali paskirti vaistus nuo skausmo, prieštraukulinius vaistus, vaistus kraujo krešulio prevencijai, stimuliuojančius vaistus koncentracijos gerinimui, antidepresantus ar vaistus nuo nerimo.

Atkūrus stabilią būklę, pradedama reabilitacija, įtraukiant fizinę, ergoterapiją, logopedo, kvėpavimo specialisto ar psichologo pagalbą. Reabilitacijos tikslas – grąžinti žmogui kuo daugiau nepriklausomumo kasdienybėje ir padėti įveikti iškilusius sunkumus.

Kaip išvengti trauminio galvos smegenų sužalojimo?

Ne visos rizikos situacijos yra išvengiamos, tačiau nemažai nelaimių galima užkirsti kelią. Keletas patarimų:

Priemonių nuo kritimų taikymas – ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms: laikytis už turėklų, šalinti kliūtis iš praėjimo, įrengti apsaugas laiptams.
Naudoti apsaugines priemones sportuojant, važiuojant dviračiu ar motociklu.
Automobilyje visada segėti saugos diržą ir užtikrinti, kad vaikai būtų specialiose kėdutėse.

Prognozė ir tolimesnė savijauta

Kiekvieno žmogaus kelias į sveikimą yra skirtingas. Neretai traumos pasekmės gali išlikti visą gyvenimą, todėl svarbu žinoti savo būklės ypatumus ir aptarti tai su medikais. Kai kuriems žmonėms pavyksta visiškai atsigauti, kitiems prireikia nuolatinės pagalbos bei palaikymo.

Kasdienybė po lengvo galvos smegenų sužalojimo

Venkite veiklos, per kurią galva gali patirti pakartotinę traumą
Dėl vaistų nuo galvos skausmo ar kitų simptomų pasitarkite su gydytoju
Skirkite daugiau laiko poilsiui, nes smegenims reikia laiko sugyti
Jei jaučiate miego sutrikimus, pasitarkite su mediku dėl galimų sprendimų

Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?

Galvos skausmas, kuris nepraeina ar darosi intensyvesnis
Vėmimas, kuris nesibaigia
Kalbos nerišlumas
Sąmonės praradimas
Neįprasto dydžio vyzdžiai – vienos akies vyzdys didesnis nei kitos
Traukuliai ar konvulsijos

Pagalba mylimam žmogui po trauminio galvos smegenų sužalojimo

Išsiaiškinkite, kaip trauma paveikė artimąjį ir kokių iššūkių galima tikėtis
Palaikykite jo norą lankyti reabilitacijos užsiėmimus
Padėkite pasirūpinti tinkamu poilsiu
Nepamirškite ir savęs – artimojo priežiūra dažnai reikalauja daug jėgų. Ieškokite pagalbos ar savitarpio grupių