Tulžies pūslė yra kriaušės formos, tuščia struktūra, pritvirtinta prie kepenų apatinės dalies dešinėje pilvo pusėje. Pagrindinė funkcija – saugoti ir koncentruoti tulžį, gelsvai rudą virškinimo skystį, gaminamą kepenyse. Tulžies pūslė yra tulžies takų sistema. Tulžis yra svarbi mūsų žarnyne esančių maisto riebalų ištirpinimui.
Ką reiškia tulžies akmenys?
Tulžies akmenys – tai kietos, akmens pavidalo medžiagos, dažniausiai sudarytos iš cholesterolio arba hemoglobino molekulių, esančių raudonosiose kraujo ląstelėse (bilirubinas), likučių. Jie formuojasi tulžies pūslėje. Tulžies akmenys gali būti nuo smėlio grūdo iki golfo kamuoliuko dydžio. Tulžies pūslė gali pagaminti vieną didelį akmenį, šimtus mažų arba jų mišinį.
Tulžies akmenų simptomai
- Tylūs tulžies akmenys: dauguma pacientų su akmenimis neturi simptomų; akmenys atsitiktinai randami pilvo vaizdinės diagnostikos metu kasmetinės sveikatos patikros metu be komplikacijų.
- Tulžies akmenų sukeltos komplikacijos: atsiranda, kai akmenys užblokuoja bet kurią tulžies takų dalį, simptomai ir sunkumas priklauso nuo užsikimšimo vietos ir pridėtinės infekcijos.
- Simptominiai tulžies akmenys: atsiranda, kai akmenys užblokuoja cistinį kanalą (kanalas jungiantis tulžies pūslę su tulžies lataku). Simptomai gali skirtis nuo nevirškinimo, pilvo pūtimo ir dujų susijungimo iki stipraus skausmo viršutinėje pilvo dalyje arba dešiniajame subkosto teritorijoje, kartais spinduliuojančio į nugarą.
- Cholecistitas (tulžies pūslės uždegimas): jei akmenys ilgesnį laiką užblokuoja cistinį kanalą, tulžies pūslė gali užsikrėsti, sukeldama tokius simptomus kaip stipresnis pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Tulžies pūslė ir viršutiniai pilvo raumenys tampa skausmingi ir jautrūs liečiant.
- Geltonumas: jei akmenys pereina iš tulžies pūslės per cistinį kanalą į tulžies lataką, gali būti užblokuotas kepenų tulžies drenažas. Paprastai pacientai patiria skausmą, o jų oda ir akys gali tapti geltonos.
- Cholangitas (tulžies latako infekcija): tulžies latako užsikimšimas tulžies akmeniu, kartu su infekcija, gali būti potencialiai sunkus ir gyvybei grėsmingas. Tipiniai simptomai: karščiavimas, skausmas panašus į koliką, geltonumas ir drebulys dėl kraujotakos infekcijos.
- Pankreatitas: dėl bendro distalinių kasos ir tulžies latakų susijungimo, jei akmenys (dažniausiai smulkūs smėlio dydžio) blokuoja šį bendrą kanalą, gali kilti kasos uždegimas. Pacientai patiria stiprų viršutinės pilvo dalies skausmą, kurio trukmė kartais siekia kelias dienas.
Žmonės, patiriantys šiuos simptomus, turėtų nedelsiant kreiptis į specialistą, nes gali kilti sunkesnės komplikacijos.
Ligoninės diagnostika ir gydymas
Pilvo ultragarso tyrimas gali padėti patvirtinti, ar pacientas turi tulžies akmenis ar tulžies pūslės uždegimą. Tačiau esant komplikuotiems atvejams, tokiems kaip tulžies latakų akmenys ar kasos uždegimas, gali prireikti medicininių vaizdavimo metodų, tokių kaip kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija.
Po tulžies akmenų sukeltų komplikacijų diagnozės gydytojas apsvarsto chirurginį tulžies pūslės pašalinimą siekiant išvengti būsimų komplikacijų ar jų pasikartojimo. Šiuo metu laparaskopinė cholecistektomija (tulžies pūslės pašalinimas per mažus pjūvius) tampa standartine procedūra pacientams su komplikuotais tulžies akmenimis dėl minimalaus invazinio chirurginio metodo, kuris leidžia greitesnį atsistatymą. Pjūviai yra maži (0,5-1 cm), operacija trumpa (60-90 minučių), o atsistatymui reikia trijų dienų ir dviejų naktų ligoninėje arba mažiau.
Grįžimas į kasdienę veiklą
Chirurgas patars, kada galėsite grįžti prie įprastos veiklos.
Po laparaskopinės operacijos paprastai:
- Galite nedelsiant grįžti prie įprastos dietos – galite grįžti prie įprasto maitinimosi, net jei prieš operaciją buvo patarta vengti tam tikrų maisto produktų, nors turėtumėte stengtis laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos (daugiau apie dietą po tulžies pūslės operacijos).
- Dalyvaukite lengvose fizinėse veiklose, tokiose kaip vaikščiojimas – atsargiai nepervarginkite savęs ir prieš grįžtant prie intensyvesnių mankštų kreipkitės patarimo savo chirurgui arba šeimos gydytojui.
- Vėl vairuokite po savaitės – pirma, įsitikinkite, kad galite užsidėti saugos diržą ir atlikti avarinį stabdymą be diskomforto.
