Silent sinusų sindromas – tai neįprasta būklė, kuri paveikia žandikaulio ančiuose esančias nosies landas, esančias šalia nosies skruostų srityje. Dažniausiai ši liga pasireiškia lėtai besikeičiančia veido asimetrija: viena akis ima grimzti gilyn, o akies obuolys nusileidžia žemyn akiduobėje. Tokie pokyčiai atsiranda dėl ančių sienelių ir akiduobės dugno slinkimo bei deformacijos. Akiduobės dugnas iš dalies sudaro viršutinę žandikaulio ančio sienelę.
Kaip išsivysto „tylusis“ sinusų sindromas
Ligos pavadinimas atspindi jos ypatybę – daugelis sergančiųjų nejaučia jokių skausmų ar nemalonių pojūčių. Visa problema vystosi tyliai – nosies ančiuose užsikemša ertmė, susikaupia ir vėliau organizmo pasisavintos išskyros, o viduje susidaro neigiamas slėgis (tarsi vakuumas). Dėl to žandikaulio ančiai palaipsniui traukiasi, o akis pradeda grimzti gilyn, keičiasi veido simetrija, ypač pastebima iš šono. Dažniausiai ši būklė paveikia tik vieną veido pusę, tačiau retais atvejais gali būti abipusė. Laiku negydant didėja komplikacijų rizika – gali sumažėti arba susiaurėti regėjimo laukas.
Kiek ši liga dažna?
Silent sinusų sindromas laikomas labai reta liga. Nuo pirmojo aprašymo XX a. viduryje užfiksuota vos apie šimtą atvejų.
Tyliojo sinusų sindromo simptomai
Ligos simptomai vystosi palaipsniui – per kelias savaites ar mėnesius, tačiau retais atvejais progresuoja greičiau. Pagrindiniai požymiai – vizualiai pastebimi veido pokyčiai.
- Nusileidusi ar labiau įdubusi akis (enoftalmas) – stebima beveik visais atvejais. Akies įdubimo laipsnis svyruoja nuo 2 iki 6 mm.
- Akies obuolio nuslinkimas žemyn (hipoglobusas) – pasitaiko maždaug pusei sergančiųjų. Gali būti nuo 1 iki 6 mm.
- Viršutinio voko padėties pokyčiai – aptinkami net iki 88 % atvejų.
- Dvejopas matymas (diplopija) – tai pasireiškia 28–65 % žmonių.
Kiti dažni simptomai
- Viršutinio voko nusileidimas ar užkritimas (ptozė), dėl ko žmogus gali atrodyti primerkęs.
- Matymo susiliejimas, sunku aiškiai matyti.
- Sinusito požymiai – nosies ančių uždegimas ar infekcija.
- Tekanti ar bėganti iš nosies gleivė (rinorėja).
- Po nosiaryklę tekantis perteklinis sekretas.
- Spaudimo ar skausmo pojūtis veide, aplink akis, nosies ančiuose.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kas tiksliai sukelia šį sindromą, vis dar nėra iki galo aišku. Dažniausiai manoma, kad esminė priežastis – užsikimšusi osteomeatalinė komplekso dalis. Ši nosies ir ančių struktūrų sritis užtikrina laisvą gleivių nutekėjimą bei oro cirkuliaciją. Kai čia susidaro blokada, gleivės kaupiasi ančiuose ir ilgainiui jų kiekis ima mažėti dėl pasisavinimo, todėl ančiai pradeda trauktis – susidaro minėtas vakuumas, kuris ilgainiui deformuoja ir sieneles, ir kaulinę akiduobės dalį.
- Genetiškai neįprasta nosies anatomija, pavyzdžiui, nukrypusi nosies pertvara, ypač padidina šios būklės tikimybę.
- Dažniausiai liga diagnozuojama 30–40 metų žmonėms.
- Rūkymas taip pat siejamas su didesne rizika susirgti.
Galimos komplikacijos
Negydant tylesinio sinusų sindromo, simptomai gali ryškėti: akis grimzta vis giliau, žemyn slenka akies obuolys. Tokie pokyčiai lemia didesnę regos lauko susiaurėjimo ir kitų regėjimo sutrikimų riziką.
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnozei patvirtinti svarbi išsami apžiūra ir simptomų aptarimas. Dažnai pacientas siunčiamas konsultuotis su ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoju. Gydytojas įvertina akių būklę – išryškėjusią akių asimetriją, vokų pokyčius, nuslinkusį akies obuolį. Tiksliam ligos aprašymui gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT), leidžianti įvertinti ančių pokyčius ir struktūras.
Gydymo galimybės
Beveik visais atvejais tyliojo sinusų sindromo gydymui prireikia chirurginės intervencijos. Pagrindinis metodas – endoskopinė antrostomija. Tokioje operacijoje specialiu endoskopu atkasama blokada, atkuriamas normalių gleivių nutekėjimas ir padidinamas ančio plyšys. Kai kuriems asmenims papildomai gali būti koreguojama arba sutvirtinama akiduobės dugno kaulinė dalis, nors kai kurie gydytojai šio žingsnio nelaiko būtinu visais atvejais.
Ar galima išvengti šios ligos?
Kol kas nėra žinoma, kaip efektyviai užkirsti kelią tyliajam sinusų sindromui. Kadangi aiškių priežasčių dažnu atveju nepavyksta nustatyti, veiksmingos prevencijos nėra.
Prognozė ir gyvenimas
Kuo anksčiau diagnozuojamas tylusis sinusų sindromas, tuo lengviau išvengti rimtų komplikacijų ir regėjimo sutrikimų. Laiku taikant gydymą galima išsaugoti veido simetriją ir sumažinti operacijų apimtį. Nedelsiant pradėtas gydymas padeda išvengti regos funkcijos pablogėjimo, dvejinimosi ar susiliejusio vaizdo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtinai pasitarkite su gydytoju, jei pastebėjote atsiradusią įdubusią akį, užkritusį voką arba pasislinkusį akies obuolį. Tokie pokyčiai savaime nepraeis – šeimos ar gydytojo konsultacija reikalinga kuo anksčiau.
Dažnesni klausimai apie tylųjį sinusų sindromą
- Kaip ši liga atsirado pas mane?
- Kokio gydymo rekomenduojama imtis?
- Ar bus reikalinga operacija?
- Kokia gali būti savijauta po operacijos?
- Kaip sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę?
Kaip dar vadinama ši būklė?
Tylusis sinusų sindromas turi ir kitų pavadinimų – literatūroje jis dar minimas kaip lėtinis viršutinio žandikaulio ančio kolapsas ar imploduojančio ančio sindromas. Kai kurie specialistai šiuos terminus visgi atskiria kaip atskiras ligas.
