Tranšėjos burna – tai sunki ir agresyvi dantenų infekcija, laikoma stipriai pažengusia dantenų uždegimo (gingivito) forma. Ši būklė pasireiškia kraujuojančiomis, skausmingomis ir ištinusiomis dantenomis, tarpdančių opomis bei guminių audinių irimu. Jei negydoma, infekcija gali išplisti į šalia esančius audinius – skruostus, lūpas ar net žandikaulio kaulus.
Kas yra tranšėjos burna?
Tranšėjos burna turi ir kitų pavadinimų: Vincento stomatitas, ūminis nekrotizuojantis opinis gingivitas (ANUG), nekrotizuojantis opinis periodontitas. Pavadinimas „tranšėjos burna“ plačiai išpopuliarėjo Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu, kai kareiviai, gyvenę prastomis sąlygomis, pradėjo sirgti sunkia dantenų infekcija. To priežastis buvo prasta mityba, higienos stoka ir didžiulis stresas.
Kaip dažnai pasitaiko tranšėjos burna?
Ši liga nėra labai dažna – ji nustatoma apie 0,5–11 % žmonių. Dažniausiai ja suserga jauni suaugusieji (apie 18–20 metų amžiaus). Rizika padidėja žmonėms, kurie neturi galimybių reguliariai lankytis pas odontologą, serga susilpnėjusio imuniteto ligomis, pavyzdžiui, ŽIV.
Tranšėjos burnos simptomai
Žmonėms, sergantiems tranšėjos burna, paprastai išsivysto staigus ir stiprus dantenų skausmas, kuris gali apimti vieną ar kelias dantenų vietas. Būdingi ir šie požymiai:
- Dantenas skiriantys papiliai pasidengia opomis ar žaizdelėmis.
- Tarpdančiuose matoma gelsvai balta arba pilkšva apnaša.
- Dantenos lengvai kraujuoja.
- Atsiranda labai nemalonus burnos kvapas.
Sunkiomis ligos formomis gali pasireikšti ir dar stipresni simptomai:
- Padidėję limfmazgiai.
- Karščiavimas.
- Nuovargis ir energijos stoka.
Kokios yra tranšėjos burnos priežastys?
Pagrindinis ligos sukėlėjas – nekontroliuojamas burnos bakterijų dauginimasis. Tai dažniausiai kyla dėl tam tikrų veiksnių, kurie sutrikdo natūralią burnos mikroflorą ir susilpnina imuninę sistemą:
- Lėtinės ligos, tokios kaip ŽIV ar diabetas.
- Praeityje buvęs dantenų uždegimas.
- Dantenų traumavimas ar pažeidimai.
- Miego trūkumas.
- Rūkymas.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu.
- Nesubalansuota mityba.
- Prasta burnos higiena.
Kaip diagnozuojama tranšėjos burna?
Diagnozė paprastai remiasi išsamia apklausa ir apžiūra. Gydytojas teiraujasi apie sveikatos istoriją, įskaitant imuninės sistemos ligas, mitybą ir bendrą savijautą. Taip pat svarbi informacija apie dantų priežiūrą bei vizitus pas odontologą.
Apžiūros metu tiriama, ar padidėję limfmazgiai, ar burnos gleivinėje yra uždegimo, ar salyva tapo tiršta, ar jaučiamas skausmas. Gali būti atliktas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti bakterijų, susijusių su šia liga, buvimą.
Gydymas ir pagalba
Pagrindinis gydymo tikslas – sustabdyti infekcijos plitimą ir numalšinti skausmą. Odontologai dažnai naudoja ultragarsinius prietaisus arba specialias chemines medžiagas dantų ir dantenų valymui bei pažeisto audinio pašalinimui. Papildomai gali būti skiriami antibiotikai ir vaistai nuo skausmo.
Sunkesniais atvejais, kai tarp dantų išlieka gilios ertmės, gali prireikti dantenų operacijos. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir nuolat prižiūrėti burnos higieną.
Kaip apsisaugoti nuo tranšėjos burnos?
Geriausia prevencija – taisyklinga dantų ir dantenų priežiūra: reguliariai valyti dantis šepetėliu ir siūlu. Taip pat svarbu sveika mityba, užtikrintas poilsis, streso valdymas, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo) atsisakymas.
Ligos prognozė
Tranšėjos burna savaime nepraeina – būtinas gydymas. Paprastai tinkamai prižiūrint burną ir laikantis gydytojo patarimų, liga visiškai išgydoma. Kartais gydymas gali būti neveiksmingas, jeigu:
- Pilnai nepašalintos infekcijos priežastys.
- Po gydymo išlieka dalis nekrozuoto ar sergančio audinio.
- Bendros lėtinės ligos trukdo gydymui.
- Nesilaikoma burnos higienos ir sveikatos rekomendacijų.
Gyvenimas po gydymo
Bene svarbiausias dalykas pasveikus – nuosekliai laikytis burnos higienos. Rekomenduojama dantis valyti bent du kartus per dieną, naudoti dantų siūlą po kiekvieno valgio.
Nepamirškite pasirūpinti ir bendra sveikata – stiprinkite imuninę sistemą sveika mityba, pakankamu miegu ir streso kontrole.
Jeigu pastebite, kad simptomai sugrįžta ar kyla abejonių, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Jis gali atsakyti į rūpimus klausimus: kokia buvo pagrindinė ligos priežastis, ar reikalinga tolimesnė chirurginė intervencija, kokios galimybės išvengti atkryčio ir kaip dar sustiprinti dantenas.
