Už krūtinkaulio, bet dar prieš širdį, žmogaus organizme randama nedidelė, tačiau svarbi liauka – tai užkrūčio liauka, dar vadinama čiobreliu dėl savo formos panašumo į čiobrelio pumpurą. Ši liauka sudaryta iš dviejų vienodo dydžio skilčių ir yra gyvybiškai reikšminga imuninės sistemos vystymuisi.
Užkrūčio liaukos struktūra ir raida
Vaikystėje ir paauglystėje užkrūčio liauka intensyviai veikia, ją sudaro daug limfoidinio audinio, o paauglystės metu ji pasiekia savo didžiausią dydį bei aktyvumą. Tačiau vėliau, sulaukus brandos, šios liaukos apimtis palaipsniui mažėja – limfoidinio audinio vietoje ima kauptis riebalinis ir jungiamasis audinys.
Imuniteto vystymasis užkrūčio liaukoje
Užkrūčio liauka yra pagrindinė vieta, kurioje subręsta T limfocitai – ląstelės, būtinos stipriai imuninei apsaugai. Jų pavadinimas taip pat kilo nuo užkrūčio liaukos (angliškai – thymus). Imuninės sistemos kamieninės ląstelės per kraują patenka į išorinį užkrūčio sluoksnį, vadinamą žievele. Ten šios ląstelės sparčiai dauginasi ir po to keliauja į vidinį sluoksnį – čiobrelio žievės gilumą, kur joms besivystant susiformuoja būdingi T ląstelių žymenys.
- Užkrūčio liaukoje gaminami specifiniai hormonai, pavyzdžiui, timopoetinas ir timozinas, kurie reguliuoja šių ląstelių brendimą.
- Baigdamos bręsti, T limfocitai pereina į užkrūčio centrinę dalį (šerdį), iš kurios jau visiškai susiformavę išleidžiami į kraują.