Vandens perteklius organizme – reta, bet pavojinga būklė, kuri gali turėti nemalonių ir net pavojingų pasekmių sveikatai. Dėl per didelio kiekio skysčių sutrinka druskų balansas kraujyje, o ląstelės pradeda tinti, veikiamos perteklinio vandens. Dažniausiai ši problema kyla, kai per trumpą laiką išgeriama daug vandens, o organizmas nesugeba jo pašalinti natūraliais būdais, pavyzdžiui, šlapinantis ar prakaituojant.
Kas yra vandens perteklius?
Vandens perteklius, dar vadinamas hiponatremija ar pertekliniu organizmo vandeningumu (hiperhidratacija), atsiranda, kai vandens kiekis jūsų kūne ima viršyti organizmo poreikius. Tuomet kraujas atskiedžiamas, sumažėja elektrolitų, ypač natrio, koncentracija kraujyje. Dėl šios priežasties vanduo patenka į ląsteles, jos išsipučia, o ypač jautrios tokiai būsenai yra smegenų ląstelės. Galvos smegenyse besikaupiantis vanduo didina intrakranijinį slėgį, trikdo sąmonės būseną, judesius ir elgesį.
Tokio tipo elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ypač pavojingas, nes gali būti mirtinas.
Kaip gali pasireikšti vandens perteklius?
- Pykinimas ir vėmimas
- Pilvo pūtimas
- Skausmas ar spaudimas galvoje
- Mieguistumas
- Raumenų silpnumas, skausmas arba mėšlungis
- Pakeista sąmonės būsena, sumišimas, dirglumas, galvos svaigimas
- Patinimas rankose, kojose ar pilvo srityje
Kaip atpažinti per didelį suvartoto vandens kiekį?
Nustatyti, ar išgėrėte per daug vandens, nėra paprasta. Vienas iš paprasčiausių požymių – šlapimo spalvos pokytis: tinkamai hidratuoto žmogaus šlapimas būna šviesiai gelsvas, primenantis šiaudų ar limonado atspalvį. Jei šlapimas tampa visiškai bespalvis ar skaidrus, tikėtina, kad išgėrėte daugiau vandens nei reikia.
Pastebėjus per didelio vandens kiekio simptomus ir skaidrų šlapimą, reikėtų sustoti gerti – per didelis kiekis tik pablogins būklę.
Kodėl atsiranda vandens perteklius organizme?
Vandens perteklius paprastai kyla dėl to, kad išgeriama labai didelis kiekis vandens per trumpą laiką. Yra situacijų, kurios padidina šios būklės riziką:
- Ilgalaikis fizinis krūvis ar ištvermės sportas (bėgimas, važiavimas dviračiu, žygiai), kai dėl baimės dehidratuoti išgeriama daug vandens per trumpą periodą
- Darbas itin karštomis sąlygomis ar tvankiose patalpose
- Tam tikri psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, polidipsija dėl psichologinių veiksnių (dažniau pasitaiko sergantiems kai kuriomis psichikos ligomis)
- Stipriai stimuliuojančių ar haliucinogeninių medžiagų vartojimas (pvz., MDMA), kurios skatina per didelį fizinį aktyvumą bei prakaitavimą, o dėl to išgeriama daugiau vandens
- Mažas kūno svoris, ypač pavojinga kūdikiams iki metukų, nes jiems net mažas kiekis vandens gali pakenkti (visi jų skysčių poreikiai patenkinami pienu ar mišiniu). Net mažame amžiuje reikėtų riboti papildomą vandens kiekį iki kelių uncijų.
- Tam tikri medikamentai (kai kurie antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai gali skatinti troškulį)
Vandens perteklius gali išsivystyti ir dėl lėtinių susirgimų, apsunkinančių skysčių pasišalinimą iš organizmo. Tai gali būti lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, kai kurios kepenų arba širdies ligos (širdies nepakankamumas), netinkamas antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas. Taip pat kai kurie vaistai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali paskatinti skysčių kaupimąsi organizme.
Kiek vandens per daug?
Kiekvieno žmogaus skysčių poreikiai individualūs, tačiau per dieną įprastai rekomenduojama vyrams išgerti apie 3,7 litro, moterims – 2,7 litro. Organizmą nesunkiai išvaduoja nuo perteklinio vandens, tačiau kai kuriais atvejais vandens perteklius gali išsivystyti ir po 3–4 litrų išgėrimo vos per valandą ar dvi.
Per dieną visa perteklinė drėgmė šalinama per šlapimą (maždaug 1–2 litrai). Geriant daugiau negu 1 litrą per valandą – jau rizikuojama patirti vandens pertekliaus simptomus.
Kaip išvengti perteklinio vandens kiekio?
- Gerkite tik tuomet, kai jaučiate troškulį
- Klausykitės savo kūno signalų
- Nustokite gerti, kai numalšinate troškulį – neverstinai papildomi kiekiai nepadės
- Kreipkite dėmesį į šlapimo spalvą – šviesiai gelsvas atspalvis rodo tinkamą hidrataciją, o visiškai skaidrus dažnai signalizuoja, kad vandens jau per daug
- Jei sportuojate ar daug prakaituojate, dalį skysčių pakeiskite gėrimais su elektrolitais (sportiniai gėrimai, 100 proc. vaisių sultys ar kokoso vanduo), tačiau nepadauginkite jų kiekio
- Aptarkite su gydytoju, jei sergate inkstų, kepenų ar širdies ligomis ir nerimaujate dėl suvartojamo vandens kiekio
Galimos komplikacijos
Negydomas, stiprus vandens perteklius gali sukelti rimtas pasekmes: prasideda traukuliai, išsivysto kliedesiai, galima ištikti koma ar net mirtis.
Kaip diagnozuojamas vandens perteklius?
Įtariant per didelį vandens kiekį organizme, gydytojas pirmiausia įvertina jūsų sveikatos būklę, išklausinėja apie galimus simptomus ir apžiūri, ar nėra tinimo rankose, kojose ar pilve.
Priklausomai nuo būklės, papildomai gali būti atlikti kraujo tyrimai bei šlapimo analizė, siekiant įvertinti elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Perteklinio vandens kiekio gydymas
- Pirmiausia svarbu sustabdyti arba apriboti išgeriamų skysčių kiekį
- Sprendžiama pagrindinė pertekliaus priežastis (kai kuriais atvejais nutraukiami ar keičiami vartojami vaistai)
- Gali būti paskirti diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai) arba į veną lašinami tirpalai, atstatantys elektrolitų balansą
Dažniausiai tik nutraukus nesaikingą skysčių vartojimą pacientas palengvėjimą pajunta per keletą valandų. Sunkesniais atvejais tam gali prireikti kelių dienų.
Prognozė
Laiku paskyrus gydymą, vandens perteklius dažniausiai visiškai praeina. Lengvais atvejais simptomai išnyksta per kelias valandas, sunkesnėmis situacijomis – per kelias dienas. Mirtini atvejai – labai reti.
Kada reikia kreiptis į medikus?
Pastebėjus pirmuosius vandens pertekliaus ženklus sau ar artimiesiems, reikėtų greitai kreiptis į gydytoją – kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo mažesnė sunkių komplikacijų rizika.
Kiek vandens iš tikrųjų reikia?
- Vyrams per dieną rekomenduojama 3,7 litro (apie 125 uncijų) skysčių,
- Moterims – 2,7 litro (apie 91 unciją)
Jei aktyviai sportuojate, gyvenate šiltame klimate ar aukštumose, skysčių galite prireikti daugiau. Kilus klausimams dėl skysčių poreikio arba ribojimo, visada pravartu pasitarti su gydytoju.
