Velofaringinis nepakankamumas (VPI) – tai būklė, kai nėra visiškai uždaromas raumeninis žiedas, jungiantis burnos ir nosies ertmes. Toks sutrikimas gali lemti nosinį balso tembrą ir kalbos sunkumus, o sunkesniais atvejais netgi maistas ar skysčiai gali patekti iš burnos į nosį.
VPI esmė ir kaip jis atsiranda
Velofaringinis nepakankamumas yra viena iš velofaringinės disfunkcijos atmainų. Šią būklę lemia silpnumas arba anatominiai pakitimai velofaringiniame sfinkteryje – raumeniniame žiede, kuris aktyvuojasi kalbant ar ryjant. Jis jungia nosiaryklę (gerklės dalį už nosies) ir burnaryklę (ryklės dalį už burnos).
Paprastai, kai velofaringinis sfinkteris užsidaro sandariai, oras ir maistas nepatinka į nosies ertmę. Tačiau jei šis sandarumas nepakankamas, oras iš burnos kalbant gali patekti į nosį – tai ir lemia nosinį balso tembrą bei kalbos problemas, būdingas šiam sutrikimui.
Kam dažniausiai pasireiškia VPI?
Ši būklė dažnesnė vaikams, kurių burnos gomurys iš prigimties būna neįprastas. Rizikos veiksniai – įgimti gomurio defektai, pavyzdžiui, gomurio nesuaugimas ar per trumpas gomurys, padidėję adenoidai ar tonzilės, genetiniai sindromai, tokie kaip Dauno sindromas arba neurofibromatozė. Priežastimi gali tapti ir neurologiniai sutrikimai (pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius), kurie silpnina gerklės ir gomurio raumenis, arba navikai gomurio srityje.
Dažnai VPI išryškėja po chirurginių intervencijų: adenoidų ar tonzilių šalinimo, operacijų, during kurių šalinami minkštųjų audinių perteklius užpakalinėje ryklės dalyje, arba po spindulinio gydymo. Retais atvejais „streso VPI“ pasitaiko pučiamaisiais ir variniais instrumentais grojantiems muzikantams.
VPI simptomai
- Nuolatinis nosinis balso tembras
- Kalbos suprantamumo sunkumai, sunku ištarti kai kuriuos priebalsius (pvz., p, b, g, t ar d)
- Girdimi netikėti garsai iš nosies kalbant, pvz., oro šnypštimas, spragsėjimas ar niurzgėjimas
- Retai – geriamas skystis ar maistas patenka į nosį
Kaip skamba žmogus su VPI?
- Kalba gali būti užkimusi, su trikdžiais ar neaiškiomis pauzėmis
- Pasižymi slopinamu, „prislopintu“ kalbos tembru
- Gali pasigirsti oro pūstelėjimai ar garsai, sklindantys pro nosį, tarsi žmogus kalbėtų pro nosį, o ne pro burną
Kaip nustatomas velofaringinis nepakankamumas?
Diagnostika prasideda nuo fizinės apžiūros: gydytojas išsamiai palpins gomurį, ieškodamas pakitimų. Papildomai atliekamas išsamus nosiaryklės tyrimas panaudojant ploną lankstų endoskopą su apšvietimu ir vaizdo kamera. Taip pat naudojami kalbos tyrimai, klausantis specifinių VPI garsų.
Informacijos suteikia ir rentgenologiniai tyrimai, pavyzdžiui, vaizdinimas su kontrastu (bariumi) stebint, kaip funkcionuoja burnos ir nosies ertmės ryjant ar kalbant. Galutinai situacija įvertinama tiesiogiai apžiūrint minkštąjį gomurį endoskopu asmeniui kalbant.
Gydymo galimybės
Velofaringinio nepakankamumo gydymas dažniausiai apima logopedijos užsiėmimus ir chirurgiją. Pirmiausia bandoma padėti kalbėti taisyklingiau, pakeičiant jau įprastus garsų tarimo įpročius – tam taikoma logoterapija, kuri tęsiama prieš ir po operacijos.
Jeigu kalbos korekcijos nepakanka, siūloma operacija. Chirurginės technikos parenkamos pagal konkrečius anatominius pakitimus:
- Keičiamas minkštojo gomurio pavidalas
- Plečiama ryklės užpakalinė siena, kad sutrumpėtų atstumas iki gomurio
- Prailginami arba naujai pritaikomi gomurio raumenys
- Atliekama ryklės „lopinės“ procedūra – dalis ryklės sienelės prijungiama prie gomurio kaip raumeninis filtras
- Naudojami riebaliniai užpildai ar kitos medžiagos, užpildančios gomurio defektus
Retais atvejais pacientams parenkami specialūs burnos įtvarai – individualizuoti prietaisai, primenantys ortodontinius retainerius, kurie „pakelia“ gomurį fiziškai. Tačiau jie gana nepatogūs ir labiau tinkami tiems, kurie negali būti operuojami.
Chirurginio gydymo rizikos
- Gali atsirasti nosies balso sumažėjimas (per mažai garsų prasiskverbia pro nosį)
- Pasunkėjęs oro srautas per nosį
- Miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miego metu)
- Išlieka arba pablogėja nosinis kalbos tembras
Prevencija ir ilgalaikė perspektyva
Jokios patikimos prevencijos priemonių šiai būklei nėra. Kartais galima sumažinti VPI riziką vengiant chirurgijos gomurio ir ryklės srityje, tačiau šios intervencijos dažnai būtinos dėl kitų sveikatos problemų.
Apie 85 % atvejų operacijos metu pasiekiami geri rezultatai, tačiau daliai pacientų simptomai išlieka ar prireikia pakartotinės intervencijos. Dažnai vaikui prireikia nuolatinės logopedijos, siekiant išmokti naujų kalbos įgūdžių ir koreguoti senus įpročius po gydymo.
Kada verta kreiptis į specialistus?
Kilus abejonėms dėl vaiko kalbos, pastebėjus stipriai nosinį tembrą ar neįprastus garsus kalbant, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti ilgalaikių kalbos sutrikimų, kuriuos vėliau sunkiau koreguoti.
