Emetofobija – tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis intensyvia bei nuolatine vėmimo baime. Žmogus, patiriantis emetofobijos simptomus, nuolat nerimauja, kad jam gali prireikti vemti, ar baugina mintis apie tai, kaip vės kitas. Ši baimė yra daug stipresnė už įprastą nenorą vemti – ji ima kontroliuoti kasdienį gyvenimą, trukdo atsipalaiduoti, dalyvauti socialiniuose renginiuose ar net normaliai maitintis.
Emetofobijos specifika ir paplitimas
Ši baimė priskiriama „specifinėms fobijoms“ – psichikos sutrikimams, kai stiprus nerimas kyla susidūrus ar įsivaizduojant objektą ar situaciją, kurios bijoma. Tai gali išprovokuoti baimės bei panikos priepuolius. Emetofobija dažniau nustatoma moterims, tačiau apskritai ji laikoma reta – pasaulyje ja serga maždaug 0,1 % žmonių.
Simptomai
Emetofobija pasireiškia, kai žmogus išgirsta, pamato ar jaučia pykinimą ar vėmimą. Tokiose situacijose gali kilti:
- Nerimas ir įtampa
- Susierzinimas ir sutrikimas
- Panikos pojūčiai
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Pagreitėjęs širdies plakimas
- Skrandžio diskomfortas
- Krūtinės veržimas
- Galvos svaigimas ar net silpnumo jausmas
Baimė dažnai sukelia elgsenos pasikeitimus: žmogus gali nuolat ieškoti ir laikytis arti tualeto, nakčiai prie lovos statyti šiukšliadėžę, vengti tolimesnių kelionių, laivų ar atrakcionų. Dar vienas būdingas bruožas – kai kurių medikamentų vengimas iš baimės, kad jie gali sukelti pykinimą ar vėmimą.
Kaip pasireiškia emetofobija
- Naujų ar jau anksčiau diskomfortą sukėlusių maisto produktų vengimas
- Restoranų ar vietų, kuriose būtų galima susirgti, ignoravimas
- Baimė išgirsti žodžius, susijusius su vėmimu
- Sergančių žmonių ar medicinos įstaigų vengimas
- Noras valgyti tik namuose
- Pasitraukimas iš socialinės veiklos ar atsisakymas kelionių
- Nėštumo planavimo atidėjimas dėl rytinio pykinimo baimės
Be to, žmonės dažnai nuolat plauna rankas, seka savo temperatūrą, riboja mitybą, persistengia ruošiant maistą ar išmeta maisto produktus, kurie tuoj baigs galioti. Vengiama net diskusijų ar žodžių apie vėmimą.
Emetofobijos priežastys
Dažniausiai šis sutrikimas išsivysto po nemalonaus potyrio, kai teko vemti viešai, susirgti sunkiai ar patirti pykinimą dėl apsinuodijimo ar ligos. Kartais fobiją paskatina persirgtos ligos, kurios sukelia pykinimą ar vėmimą (skrandžio virusas, apsinuodijimas maistu ar alkoholiu), ar net tokios situacijos kaip užspringimas.
Neretai emetofobiją lydi kiti psichikos sutrikimai: obsesinis-kompulsinis sutrikimas ar valgymo sutrikimai gali išprovokuoti arba stiprinti šią baimę.
Ką išprovokuoja emetofobiją?
Simptomus gali iššaukti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui:
- Užklupęs pykinimas
- Vėmimą stebint kitame žmoguje
- Žodžiai ar pokalbiai apie vėmimą
- Lankymasis naujoje vietoje, kur nežinote, kur tualetas
- Maistas ar gėrimai, kurie anksčiau sukėlė vėmimą
Šios baimės ir fiziniai simptomai sudaro tarsi uždarą ratą: nerimas dėl galimo pykinimo jį tik paaštrina, o tai – stiprina fobiją.
Galimos pasekmės
- Mitybos nepakankamumas ar net dehidratacija
- Kitų fobijų išsivystymas (pvz., agorafobija)
- Valgymo sutrikimai (anoreksija, ribojanti mitybos stilių)
- Sociinis atsiribojimas
- Depresijos atsiradimas ar paūmėjimas
Diagnozė
Diagnozę dažniausiai nustato psichikos sveikatos specialistas, kuris detaliai apklausia apie jūsų patirtis, jausmus bei simptomus. Emetofobija paprastai pripažįstama, jei vėmimo baimė ir su ja susijęs nerimas trukdo gyventi ne trumpiau kaip šešis mėnesius.
Vertindamas situaciją, specialistas pagal specifinių fobijų kriterijus ieško šių požymių:
- Intensyvi ir nepagrįsta baimė, kuri yra neproporcinga realiai grėsmei
- Nuolatinis nerimas, susijęs su galimomis situacijomis, kuriose grėstų pykinimas ar vėmimas
- Polinkis vengti visų situacijų, kur gali būti vemama ar tai sukeliama
- Ryškiai apribota kasdienė veikla dėl fobijos
Emetofobijos gydymo galimybės
Pagrindiniai gydymo būdai – psichoterapija, o retais atvejais naudojami ir vaistai. Dažniausiai taikomas kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodas. Terapijos metu žmogus mokosi atpažinti, analizuoti ir keisti savo mintis, susijusias su baime vemti, įsigyja įgūdžių, kaip susitvarkyti su nerimu konkrečiose situacijose, pamažu mokosi įveikti situacijas, kurių anksčiau vengė.
Ekspozicijos terapija
Dar viena veiksminga priemonė – laipsniški „susidūrimai“ su baimę keliančiomis situacijomis. Specialisto padedamas, žmogus palaipsniui, mažais žingsniais, mokosi toleruoti nemalonius pojūčius ar baimę – pradedant nuo paprasčiausių dalykų (pvz., ištarti žodį „vėmimas“), iki sudėtingesnių veiklų, kaip trumpai būti viešoje vietoje, žiūrėti filmą, kuriame kažkas vemia ar net imituoti vėmimo procesą (pavyzdžiui, šaukštu dėti į burną trintą maistą ir išspjauti į šiukšliadėžę ar klozetą, tačiau pats vėmimas neskatinamas dirbtinai).
Kiekviena terapijos stadija įveikiama tik tada, kai žmogus pasijunta pasirengęs žengti toliau, todėl visas procesas vyksta pagal individualiai pritaikytą planą ir užtrunka tiek, kiek kiekvienam asmeniui reikia.
Vaistai
Vaistai, tokie kaip psichotropiniai preparatai ar skrandžio darbą reguliuojantys medikamentai, paprastai taikomi trumpam ir tik esant būtinybei, pavyzdžiui, jei stiprus nerimas trukdo pradėti terapiją ar prireikia papildomos pagalbos sunkiose situacijose.
Gydymo trukmė ir efektyvumas
Pirmieji teigiami pokyčiai dažniausiai pasijunta pradėjus terapiją ar skyrus tinkamus medikamentus, tačiau emocinės baimės įveikimas reikalauja laiko. Rezultatai priklauso nuo žmogaus asmenybės, įsitraukimo į terapiją bei ligos trukmės – kai kuriems pakanka kelių mėnesių, kitiems procesas gali užtrukti ilgiau.
Ar galima emetofobijos išvengti?
Šiuo metu nėra žinomo būdo visiškai apsisaugoti nuo šios fobijos atsiradimo.
Gyvenimo kokybės perspektyvos
Nors emetofobija gali atrodyti stipriai ribojanti gyvenimą, tinkamas gydymas gali padėti išmokti valdyti savo baimes ir mažinti nerimą. Svarbu suprasti, kad be gydymo šis sutrikimas gali paveikti ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, socialinę veiklą, santykius su artimaisiais.
Kreipimasis pagalbos
Jei pastebite, kad baimės ima užgožti kasdienį gyvenimą, trukdo jaustis ramiai, dirbti ar bendrauti, svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu. Dėl emetofobijos pagalba prieinama – svarbu nelikti vieniems.
Klausimai, kuriuos galite užduoti specialistui
- Kokios galėjo būti mano baimės priežastys?
- Koks gydymo būdas būtų tinkamiausias mano atveju?
- Kaip dažnai reikėtų lankytis terapijoje?
- Ką daryti, jei terapija kelia daugiau nerimo nei tikėjausi?
