Vestibulinė migrena yra neurologinis sutrikimas, kuris labiausiai pasižymi svaiguliu ir pusiausvyros praradimu. Ši būklė gali pastebimai suprastinti gyvenimo kokybę, nes sukelia ne tik galvos skausmus, bet ir išderina pojūtį, kad esi stabilus bei orientuotas erdvėje. Dažnai vartojami pavadinimai – su migrena susijęs svaigulys arba migraininis vertigo.
Ar vestibulinė migrena dažna?
Nors svaigulys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus, pati vestibulinė migrena diagnozuojama palyginti retai. Tyrimai rodo, kad ją patiria maždaug 2,7 % suaugusiųjų, tačiau dalis žmonių, sergančių šia liga, apie tai nežino – ypač jei pagrindinis nusiskundimas yra svaigulys ar nuolatinė pusiausvyros stoka.
Vestibulinės migrenos simptomai
Ši liga paprastai pasireiškia staigiais svaigulio epizodais, kurie gali užtrukti kelias minutes, bet kartais trunka net kelias dienas. Be to, žmogus gali jaustis silpnas, nualpęs ar prarasti pusiausvyrą. Dažnai pasireiškia ir šie simptomai:
- Pykinimas arba net vėmimas
- Padidėjęs jautrumas kvapams, šviesai ar garsams
- Pulsuojantis galvos skausmas
Kas lemia vestibulinės migrenos atsiradimą?
Nors dar nėra visiškai aišku, dėl ko tiksliai išsivysto ši būklė, žinomi veiksniai, didinantys riziką:
- Migrenos istorija, įskaitant vaikystėje patirtas migrenas
- Lėtinis stresas
- Nuovargis ir išsekimas
- Sutrikęs serotonino kiekis organizme
- Hormonų svyravimai, pavyzdžiui, per menstruacijas ar menopauzę
- Oro slėgio, oro sąlygų pokyčiai
- Įvairūs maisto produktai ir gėrimai, galintys išprovokuoti migreną
Diagnostika
Diagnozuodami vestibulinę migreną, gydytojai pirmiausia detaliai aiškinasi paciento simptomus: kada prasidėjo svaigulys ir pusiausvyros problemos, kiek ilgai jos trunka, ar kartu pasireiškia migreniniai simptomai. Prieš nustatydami vestibulinę migreną, gydytojai atmeta kitas galimas priežastis, tokias kaip Menjero liga ar gerybinis padėties svaigulys.
Vestibulinė migrena gali būti įtariama, jei per gyvenimą buvo bent penki svaigulio epizodai, iš kurių dalis buvo lydimi tipinių migrenos požymių – jautrumo šviesai, garsui, kvapams ar galvos skausmo. Svaigimas gali trukti nuo penkių minučių iki trims parų ir stipriai trikdo kasdienę veiklą.
Neretai atliekami ir papildomi tyrimai:
- Neurologinis ištyrimas
- Lygsvaros tyrimai (vaizdo- arba elektro-nistagmografija)
- Smegenų vaizdo tyrimai (kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija)
- Klausos funkcijos įvertinimas
Gydymas ir pagalba sergantiesiems
Gyvenimo kokybę stipriai paveikiančiai vestibulinei migrenai gydyti dažniausiai taikomi kelių metodų deriniai – vaistai, gyvenimo būdo pokyčiai ir reabilitacija. Gydymo planą gydytojas parenka individualiai, atsižvelgdamas į atvejo sunkumą ir simptomų dažnumą.
Vaistai
Kai kuriems pacientams skiriami vaistai, kuriuos reikia vartoti nuolat arba tik pajutus artėjančią migreną. Dažniausiai vartojami:
- Tricikliai antidepresantai
- Kalcio kanalų blokatoriai
- Vaistai nuo epilepsijos
- Beta adrenoblokatoriai
Siekiant palengvinti esamus simptomus, skiriamos priemonės nuo skausmo, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, preparatai nuo pykinimo ar judesio sukeltos ligos.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Poilsio ir miego režimo griežtesnis laikymasis
- Reguliarus, subalansuotas maitinimasis su laikui bėgant nustatomais maisto produktų ribojimais
- Fizinis aktyvumas
- Streso valdymo praktikų įtraukimas
Gydytojas papasakos, kurių produktų vengti – sąrašas ilgas ir individualus. Į jį dažnai įtraukiami fermentuoti sūriai, šokoladas, raudonas vynas ir kiti migreną išprovokuojantys produktai.
Vestibuliarinė reabilitacija
Kai kuriems sergantiesiems siūlomas specialus fizinės terapijos kursas, kuris padeda geriau adaptuotis prie pusiausvyros sutrikimų ir sumažina svaigimo epizodų dažnį.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno paciento patirtis skirtinga. Vieniems prireikia ilgalaikio gydymo, kiti sušvelnina simptomus pakeitę mitybą, sustiprinę fizinį aktyvumą ar pakoregavę poilsio režimą. Dažniausiai, laikantis individualių rekomendacijų ir gydytojo paskirtos tvarkos, galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei dažnai apsvaigstate ar prarandate pusiausvyrą, o šios problemos ima trukdyti jūsų kasdienybei, pasitarkite su medikais, ypač jei jau anksčiau sirgote migrena. Nedelskite, jei pajutote, kad simptomai stiprėja – galvos skausmas, garsų ar šviesos netoleravimas ima stipriai trikdyti įprastą gyvenimo ritmą.
Naudingi klausimai aptarimui su gydytoju
- Kodėl man išsivystė ši būklė?
- Kaip ateityje gali keistis mano simptomai?
- Kokius gydymo būdus rekomenduotumėte?
- Ar reikės nuolat vartoti vaistus?
- Kokie dar sprendimai, be mitybos ir poilsio režimo koregavimo, gali padėti valdyti simptomus?
