Kai silpna kraujagyslės siena išsiplečia ir tampa panaši į balioną, tokia būklė vadinama aneurizma. Per daug išsiplėtusi arterija gali plyšti, sukelti vidinį kraujavimą ir tapti grėsme gyvybei.
Kas yra visceralinių arterijų aneurizma?
Visceralinių arterijų aneurizma – tai pilvo organus aprūpinančių kraujagyslių išsiplėtimas. Šios arterijos atsiskiria nuo pagrindinės kūno arterijos – aortos – ir tiekia kraują žarnynui, inkstams, kepenims, kasai, blužniai ir skrandžiui. Tokių aneurizmų dažniausiai pasitaiko kraujagyslėse, vedančiose į blužnį, inkstus ar kepenis.
Visceralinių arterijų aneurizmų tipai
Yra dvi pagrindinės šios aneurizmos rūšys:
- Pseudoaneurizma, arba vadinamoji „melaginga“ aneurizma, išsivysto tada, kai kraujagyslės sienoje atsiranda skylė, o kraujas kaupiasi aplinkiniuose audiniuose. Susiformavusi trombo masė sudaro nepastovią sienelę, todėl šios aneurizmos dažnai plyšta.
- Tikroji aneurizma susidaro, kai išsiplečia ir susilpnėja arterijos sienelės dalis, bet ji vis dar išlieka vientisa.
Kaip dažnos visceralinių arterijų aneurizmos?
Ši būklė laikoma reta ir dažnai lieka nepastebėta, nes dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų. Kai kurios aneurizmų rūšys pasitaiko dažniau priklausomai nuo lyties – pavyzdžiui, moterims dažniau nustatoma blužnies arterijų aneurizma.
Simptomai ir priežastys
Visceralinių arterijų aneurizmų simptomai
Neretai žmonės nejaučia jokių požymių, o aneurizmos aptinkamos atsitiktinai, atliekant pilvo organų tyrimus dėl kitų priežasčių. Jei aneurizma plyšta, pasireiškia anemija ir stiprus – nuo nestipraus iki labai intensyvaus – pilvo ar nugaros skausmas. Priklausomai nuo aneurizmos vietos, gali atsirasti vėmimas krauju ar kraujas išmatose.
Kas lemia visceralinių arterijų aneurizmas?
- Tikrosios aneurizmos dažniausiai išsivysto dėl aterosklerozės, jungiamojo audinio ligų (pvz., fibromuskulinės displazijos, Marfano ar Ehlers-Danlos sindromų) ir traumų.
- Pseudoaneurizmos susiformuoja dėl chirurginių ar trauminių sužalojimų, ypač po kepenų ar kasos operacijų, taip pat dėl pankreatito ar kraujagyslių uždegimo (vaskulito).
Diagnostika ir tyrimai
Įtariant aneurizmą, dažniausiai atliekama kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurios padeda įvertinti aneurizmos dydį bei būklę. Jei reikia detalesnio vertinimo, naudojamas angiografijos tyrimas – pro kraujagyslę įvedamas vamzdelis (kateteris), per kurį suleidžiama kontrastinė medžiaga, o tuomet daromos rentgeno ar KT nuotraukos. Šio tyrimo metu gydytojas gali iš karto pradėti ir gydymą, jei to reikia.
Esant jungiamojo audinio ligai, galima tikėtis, kad aneurizmų gali būti keliose pilvo arterijose, todėl tiriamos visos to regiono kraujagyslės.
Gydymas ir priežiūra
Kada būtina stebėti ir kada gydyti aneurizmą?
Kiekvieno atvejo gydymo taktika priklauso nuo aneurizmos tipo ir dydžio. Jei tikroji aneurizma nesiekia 2 cm, gydytojas gali siūlyti tiesiog stebėti būklę — reguliariai tikrinti, ar ji nedidėja. Kartais gali būti skiriami vaistai kraujospūdžiui mažinti, siekiant sulėtinti aneurizmos progresavimą.
Gydymo reikia imtis, jei aneurizma gali plyšti. Tai galioja bet kokiai pseudoaneurizmai ar tikrosioms aneurizmoms, kurios viršija 2 cm (išskyrus blužnies arterijos aneurizmas, kurias rekomenduojama gydyti kai jos pasiekia daugiau nei 3 cm). Taip pat gydymas gali būti būtinas nepriklausomai nuo aneurizmos dydžio, jei yra didesnė plyšimo rizika – pavyzdžiui, nėštumo metu, esant tęstiniams nusiskundimams (anemija, pilvo ar nugaros skausmas), ruošiantis kepenų persodinimui ar kitai kepenų operacijai.
Tam tikros aneurizmos vietos reikalauja skubaus gydymo, nes jos dažniausiai plyšta – tai gastroduodenalinės, pankreatoduodenalinės bei viršutinės pasaitinės arterijos aneurizmos.
Gydymo būdai
Pagrindiniai gydymo metodai yra atvira chirurginė operacija ir minimaliai invazinės endovaskulinės procedūros. Pasirinkimas priklauso nuo kraujagyslių anatomijos, aneurizmos vietos bei bendros paciento sveikatos.
- Atvirai operuojant, padaromas didesnis pjūvis, gydytojas pašalina pažeistą arterijos dalį ir ją pakeičia ar atstato.
- Minimaliai invazinė procedūra atliekama pro kateterį, kuris įvedamas į kraujagyslę dažniausiai kirkšnyje. Tokios procedūros metu galima į aneurizmą įvesti vielinį spiralę ar mechaninį kamštį, suleisti specialius klijus ar gelį, arba implantuoti stentą – metalinį tinklelį, kuris sustiprina kraujagyslės sienelę.
Kartais, tiriant kraujagysles angiografijos metu, gydymas gali būti atliktas iš karto, per tą patį kateterį.
Kaip skiriasi atviros ir endovaskulinės operacijos?
Abu metodai, vertinant saugumą ir efektyvumą, yra panašūs. Tačiau minimaliai invazinė operacija leidžia greičiau atsigauti ir trumpiau gulėti ligoninėje – nors kai kuriais atvejais gali prireikti papildomo gydymo vėliau.
Prevencija
Nemažai visceralinių arterijų aneurizmų neįmanoma išvengti. Tačiau tų, kurios kyla dėl aterosklerozės, riziką sumažinti padeda gyvenimo būdo pokyčiai:
- Kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Sveika mityba, palanki širdžiai
- Kokybiškas miegas
- Alkoholio ribojimas
- Streso valdymas
- Rūkymo ir kitų tabako gaminių atsisakymas
Prognozė
Šios aneurizmos kelia rimtą pavojų – plyšusi visceralinių arterijų aneurizma pasitaiko maždaug ketvirtadaliui žmonių, kurie dėl to kreipiasi skubios pagalbos, ir bent dešimtadalis tokių atvejų baigiasi mirtimi. Ypač didelė rizika, jei aneurizma plyšta nėštumo metu.
Papildomai, geresnė eiga stebima tiems, kurie iki gydymo nejautė jokių nemalonių simptomų (skausmo ar vidinio kraujavimo). Dažniau plyšta ir sunkesnę eigą turi pseudoaneurizmos, palyginti su tikrosiomis aneurizmomis.
Kasdienis gyvenimas su šia būkle
Jei staiga pajutote stiprų pilvo ar nugaros skausmą, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
