Virusinis meningitas – tai ūmus galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia įvairūs virusai. Ši liga dažniausiai išsivysto vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Virusinis meningitas kartais vadinamas aseptiniu meningitu.

Virusinis ir bakterinis meningitas: kuo jie skiriasi

Nors virusinis bei bakterinis meningitas sukelia tuos pačius dangalų uždegimo požymius, jų priežastys bei eiga skiriasi. Virusinis meningitas dažnai praeina savaime ir paprastai nesukelia gyvybei pavojingų komplikacijų, tuo tarpu bakterinis gali būti pavojingas gyvybei ir reikalauja neatidėliotino gydymo. Skirtingai nuo bakterinio meningito, virusinės kilmės uždegimas retai lemia ilgalaikę žalą.

Kaip plinta virusinis meningitas

Virusai, lemiantys meningitą, dažniausiai perduodami nuo žmogaus žmogui per kontaktą su kvėpavimo takų lašeliais (čiaudint, kosint), dalinantis maistu ar asmeniniais daiktais, liečiant užkrėstus paviršius. Kai kuriais atvejais – ypač kai ligą sukelia tam tikri uodų pernešami virusai – infekcija plinta po vabzdžių įkandimų.

Kas dažniausiai serga virusiniu meningitu

Ši infekcija dažnesnė vaikams iki 5 metų, tačiau ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės. Rizika padidėja turint susilpnėjusią imuninę sistemą dėl ligų ar vaistų, taip pat gyvenant bendruomenėse, pavyzdžiui, bendrabučiuose.

Susiję įrašai

Virusai, galintys sukelti meningitą

Enterovirusai, ne sukeliantys poliomielito (pvz., sukeliantys rankų, pėdų ir burnos ligą)
Herpes simplex virusas
Epstein-Barr virusas (mononukleozės priežastis)
Vėjaraupių-zona virusas
Kiaulytės, tymai
Arbovirusai (pvz., Vakarų Nilo ir Zikos virusai)
ŽIV
Gripo virusai
Limfocitų choriomeningito virusas (LCMV)

Virusinio meningito simptomai

Ligos požymiai dažniausiai pasireiškia staiga. Gali pasireikšti šie simptomai:

Karščiavimas ir šaltkrėtis
Stiprus galvos skausmas
Kaklo sustingimas, sunku lankstyti kaklą
Pykinimas, vėmimas
Pojūtis, kad erzina ryški šviesa
Apetito stoka
Koncentracijos sutrikimai
Dvejinas matymas

Dažnai prieš pasireiškiant meningito simptomams būdingos virusinės infekcijos požymiai: sloga, kosulys, kūno skausmai ar bėrimas.

Virusinio meningito simptomai kūdikiams

Karščiavimas
Vėmimas
Pašviesėjusi arba išryškėjusi momenėlio sritis (minkštas plotas ant kūdikio galvos)
Dirglumas
Maziau valgo
Mieguistumas, sunku pažadinti
Bendras vangumas

Ar virusinis meningitas yra užkrečiamas?

Virusai, galintys sukelti meningitą, plinta lengvai, tačiau dažniausiai jie sukelia kitus negalavimus (pavyzdžiui, peršalimą ar gripą), o meningitą išsivysto tik retais atvejais.

Komplikacijos, kurios gali pasireikšti

Nors virusinio meningito eiga palankesnė nei bakterinio, kai kurie asmenys – ypač vaikai – gali patirti rimtų padarinių, tokių kaip:

Regėjimo susilpnėjimas
Klausos praradimas
Mokymosi ar koncentracijos sunkumai
Pusiausvyros ir judėjimo sutrikimai
Atminties sutrikimai

Kaip nustatoma ši diagnozė

Norint patvirtinti virusinį meningitą, atliekamas neurologinis ištyrimas ir tiriamas galvos bei nugaros smegenų skysčio (likvoro) mėginys. Taip pat gali prireikti kraujo, nosies ar gerklės tampavimo, išmatų mėginio arba galvos vaizdinių tyrimų (kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso).

Pagrindiniai diagnostikos metodai

Juosmens punkcija (spinalinis tyrimas)
Kraujo tyrimai
Nosies ar gerklės tepinėlis
Imaging – galvos KT ar MRT tyrimai, kuriais ieškoma dangalų uždegimo požymių
Išmatų mėginio tyrimas dėl virusų ar kitų infekcijų

Gydymas ir pagalba

Virusinio meningito gydymo būdai priklauso nuo konkretaus sukėlėjo. Kai kuriems virusams taikomi antivirusiniai vaistai, tačiau dažniausiai taikomas simptominis gydymas: mažinama temperatūra, malšinamas skausmas, skiriami skysčiai nuo dehidratacijos.

Galimi gydymo būdai

Antivirusiniai vaistai (pavyzdžiui, acikloviras nuo herpes virusų, gripo vaistai nuo gripo)
Priešuždegiminiai vaistai (kortikosteroidai – deksametazonas, prednizolonas)
Skausmą malšinantys medikamentai
Infuzijos (skysčių lašinimas per veną)
Antibiotikai paprastai skiriami tol, kol patvirtinama virusinė, o ne bakterinė infekcija

Prevencija: kaip apsisaugoti

Užkirsti kelią virusiniam meningitui padeda keli paprasti įpročiai:

Skiepytis nuo vėjaraupių, tymų, kiaulytės ir gripo
Reguliariai ir kruopščiai plauti rankas, ypač peršalimo ar gripo sezono metu, prieš valgant ar po tualeto
Valyti dažnai liečiamus paviršius
Naudotis apsaugos priemonėmis lytinių santykių metu
Apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų: dėvėti ilgarankovius drabužius, naudoti repelentus, esant reikalui – miegoti po tinkleliu
Vengti kontakto su sergančiaisiais ir nesidalinti asmeniniais daiktais
Prieš keliaujant sužinoti apie infekcijų riziką pasirinktoje šalyje

Ligos eiga ir sveikimas

Daugumoje atvejų virusinis meningitas baigiasi visišku pasveikimu, nors kai kurie žmonės gali jaustis silpnai dar kelias savaites ar net ilgiau. Kai kuriais atvejais gydymas gali vykti ligoninėje, ypač sunkesnėse situacijose, tačiau dažnai pakanka gydytis namuose ir laikytis gydytojo nurodymų. Specifinis išgydantis gydymas galimas tik daliai virusų, tad dažniausiai taikomas simptomų malšinimas ir organizmo stiprinimas.

Kiek laiko trunka virusinis meningitas?

Dažnai liga atsitraukia per vieną ar dvi savaites, tačiau sveikimas gali užtrukti ilgiau, priklausomai nuo individualios būklės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kilus įtarimui dėl virusinio meningito, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaikų gydytoju. Gydytojas įvertins simptomus, paskirs reikalingus tyrimus ir, jei reikia, patars dėl tolimesnio gydymo ar ligoninės.