Virusinis meningitas – tai ūmus galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia įvairūs virusai. Ši liga dažniausiai išsivysto vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Virusinis meningitas kartais vadinamas aseptiniu meningitu.
Virusinis ir bakterinis meningitas: kuo jie skiriasi
Nors virusinis bei bakterinis meningitas sukelia tuos pačius dangalų uždegimo požymius, jų priežastys bei eiga skiriasi. Virusinis meningitas dažnai praeina savaime ir paprastai nesukelia gyvybei pavojingų komplikacijų, tuo tarpu bakterinis gali būti pavojingas gyvybei ir reikalauja neatidėliotino gydymo. Skirtingai nuo bakterinio meningito, virusinės kilmės uždegimas retai lemia ilgalaikę žalą.
Kaip plinta virusinis meningitas
Virusai, lemiantys meningitą, dažniausiai perduodami nuo žmogaus žmogui per kontaktą su kvėpavimo takų lašeliais (čiaudint, kosint), dalinantis maistu ar asmeniniais daiktais, liečiant užkrėstus paviršius. Kai kuriais atvejais – ypač kai ligą sukelia tam tikri uodų pernešami virusai – infekcija plinta po vabzdžių įkandimų.
Kas dažniausiai serga virusiniu meningitu
Ši infekcija dažnesnė vaikams iki 5 metų, tačiau ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės. Rizika padidėja turint susilpnėjusią imuninę sistemą dėl ligų ar vaistų, taip pat gyvenant bendruomenėse, pavyzdžiui, bendrabučiuose.
Virusai, galintys sukelti meningitą
- Enterovirusai, ne sukeliantys poliomielito (pvz., sukeliantys rankų, pėdų ir burnos ligą)
- Herpes simplex virusas
- Epstein-Barr virusas (mononukleozės priežastis)
- Vėjaraupių-zona virusas
- Kiaulytės, tymai
- Arbovirusai (pvz., Vakarų Nilo ir Zikos virusai)
- ŽIV
- Gripo virusai
- Limfocitų choriomeningito virusas (LCMV)
Virusinio meningito simptomai
Ligos požymiai dažniausiai pasireiškia staiga. Gali pasireikšti šie simptomai:
- Karščiavimas ir šaltkrėtis
- Stiprus galvos skausmas
- Kaklo sustingimas, sunku lankstyti kaklą
- Pykinimas, vėmimas
- Pojūtis, kad erzina ryški šviesa
- Apetito stoka
- Koncentracijos sutrikimai
- Dvejinas matymas
Dažnai prieš pasireiškiant meningito simptomams būdingos virusinės infekcijos požymiai: sloga, kosulys, kūno skausmai ar bėrimas.
Virusinio meningito simptomai kūdikiams
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Pašviesėjusi arba išryškėjusi momenėlio sritis (minkštas plotas ant kūdikio galvos)
- Dirglumas
- Maziau valgo
- Mieguistumas, sunku pažadinti
- Bendras vangumas
Ar virusinis meningitas yra užkrečiamas?
Virusai, galintys sukelti meningitą, plinta lengvai, tačiau dažniausiai jie sukelia kitus negalavimus (pavyzdžiui, peršalimą ar gripą), o meningitą išsivysto tik retais atvejais.
Komplikacijos, kurios gali pasireikšti
Nors virusinio meningito eiga palankesnė nei bakterinio, kai kurie asmenys – ypač vaikai – gali patirti rimtų padarinių, tokių kaip:
- Regėjimo susilpnėjimas
- Klausos praradimas
- Mokymosi ar koncentracijos sunkumai
- Pusiausvyros ir judėjimo sutrikimai
- Atminties sutrikimai
Kaip nustatoma ši diagnozė
Norint patvirtinti virusinį meningitą, atliekamas neurologinis ištyrimas ir tiriamas galvos bei nugaros smegenų skysčio (likvoro) mėginys. Taip pat gali prireikti kraujo, nosies ar gerklės tampavimo, išmatų mėginio arba galvos vaizdinių tyrimų (kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso).
Pagrindiniai diagnostikos metodai
- Juosmens punkcija (spinalinis tyrimas)
- Kraujo tyrimai
- Nosies ar gerklės tepinėlis
- Imaging – galvos KT ar MRT tyrimai, kuriais ieškoma dangalų uždegimo požymių
- Išmatų mėginio tyrimas dėl virusų ar kitų infekcijų
Gydymas ir pagalba
Virusinio meningito gydymo būdai priklauso nuo konkretaus sukėlėjo. Kai kuriems virusams taikomi antivirusiniai vaistai, tačiau dažniausiai taikomas simptominis gydymas: mažinama temperatūra, malšinamas skausmas, skiriami skysčiai nuo dehidratacijos.
Galimi gydymo būdai
- Antivirusiniai vaistai (pavyzdžiui, acikloviras nuo herpes virusų, gripo vaistai nuo gripo)
- Priešuždegiminiai vaistai (kortikosteroidai – deksametazonas, prednizolonas)
- Skausmą malšinantys medikamentai
- Infuzijos (skysčių lašinimas per veną)
- Antibiotikai paprastai skiriami tol, kol patvirtinama virusinė, o ne bakterinė infekcija
Prevencija: kaip apsisaugoti
Užkirsti kelią virusiniam meningitui padeda keli paprasti įpročiai:
- Skiepytis nuo vėjaraupių, tymų, kiaulytės ir gripo
- Reguliariai ir kruopščiai plauti rankas, ypač peršalimo ar gripo sezono metu, prieš valgant ar po tualeto
- Valyti dažnai liečiamus paviršius
- Naudotis apsaugos priemonėmis lytinių santykių metu
- Apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų: dėvėti ilgarankovius drabužius, naudoti repelentus, esant reikalui – miegoti po tinkleliu
- Vengti kontakto su sergančiaisiais ir nesidalinti asmeniniais daiktais
- Prieš keliaujant sužinoti apie infekcijų riziką pasirinktoje šalyje
Ligos eiga ir sveikimas
Daugumoje atvejų virusinis meningitas baigiasi visišku pasveikimu, nors kai kurie žmonės gali jaustis silpnai dar kelias savaites ar net ilgiau. Kai kuriais atvejais gydymas gali vykti ligoninėje, ypač sunkesnėse situacijose, tačiau dažnai pakanka gydytis namuose ir laikytis gydytojo nurodymų. Specifinis išgydantis gydymas galimas tik daliai virusų, tad dažniausiai taikomas simptomų malšinimas ir organizmo stiprinimas.
Kiek laiko trunka virusinis meningitas?
Dažnai liga atsitraukia per vieną ar dvi savaites, tačiau sveikimas gali užtrukti ilgiau, priklausomai nuo individualios būklės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kilus įtarimui dėl virusinio meningito, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaikų gydytoju. Gydytojas įvertins simptomus, paskirs reikalingus tyrimus ir, jei reikia, patars dėl tolimesnio gydymo ar ligoninės.
Simptomai, dėl kurių būtina skubi pagalba
- Ryškus kaklo sustingimas, kai nepavyksta nulenkti smakro prie krūtinės
- Labai stiprus galvos skausmas
- Dvejinas matymas
- Maištinga sąmonė ar painiava
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kaip galiu palengvinti savo būklę namuose?
- Po kiek laiko reikėtų pakartotinai pasikonsultuoti?
- Kokie požymiai rodo, kad reikalinga skubi pagalba?
- Ar galiu užkrėsti aplinkinius?
