Wallenbergo sindromas yra neurologinis sutrikimas, atsirandantis, kai sutrinka kraujo tėkmė į smegenų kamieną, dažniausiai dėl insulto ar kraujo krešulio. Jis pasireiškia ryškiais simptomais, tokiais kaip rijimo sunkumai, svaigulys, nenoromųjų akių judesių atsiradimas. Dažnai gali atrodyti, jog viskas aplinkui yra pasvirę, o tai apsunkina pusiausvyrą ir koordinaciją.

Šio sindromo esmė

Gydytojai šią būklę kartais vadina šoniniu pailgųjų smegenų sindromu arba užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos sindromu. Šios sąvokos apibūdina pažeidimo vietą, kuri dažniausiai būna šoninėje pailgųjų smegenų dalyje arba smegenėlių kraujotakoje.

Labai svarbu kuo greičiau nustatyti ir pašalinti šią būklę sukėlusią priežastį. Laiku suteikta pagalba sumažina galimų komplikacijų riziką.

Paplitimas

Sindromas dažniausiai išsivysto po užpakalinio išeminio insulto. Įvairiose šalyse kasmet diagnozuojama dešimtys tūkstančių naujų atvejų.

Susiję įrašai

Wallenbergo sindromo simptomai

Pagrindiniai šio sindromo požymiai daugiausia susiję su galvos smegenų kamieno pažeidimu ir kraujotakos sutrikimais. Simptomai gali būti įvairūs ir dažnai paveikia tik vieną kūno pusę. Pavyzdžiui, galite nebejausti skausmo ar temperatūros vienoje veido pusėje, tačiau kita lieka jautri.

Rijimo sutrikimai
Užkimęs balsas
Žagsulys
Skonio pojūčio praradimas
Staigūs, nekontroliuojami akių judesiai (nistagmas)
Dvigubas matymas
Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai
Svaigulys, sukimasis galvoje (vertigo)
Skausmas ar tirpimas

Šie simptomai gali stiprėti per kelias valandas ar dienas. Jų pobūdis priklauso nuo to, kuri smegenų ar smegenų kamieno sritis yra pažeista.

Priežastys

Sindromą beveik visada sukelia insultas smegenų kamieno srityje. Tai gali būti:

Šoninės pailgųjų smegenų dalies pažeidimas
Kraujo sutrikimai užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos arba vienos iš stuburo arterijų srityje

Retesni sindromo išsivystymo atvejai – stuburo arterijos plyšimas, arterijų kraujagyslių apsigimimai, galvos traumos ar išsėtinė sklerozė.

Rizikos veiksniai

Didžiausia rizika susirgti šiuo sindromu kyla asmenims, kurie:

Vartoja tabako gaminius
Turi padidėjusį kraujospūdį
Sergančiųjų cukriniu diabetu

Kai kurie reti jungiamojo audinio sutrikimai taip pat gali didinti riziką, pavyzdžiui, Marfano sindromas, Ehlerso-Danloso sindromas ar fibromuskulinė displazija.

Galimos komplikacijos

Nuolatiniai ėjimo sunkumai
Lėtinis skausmas
Epilepsija
Mokymosi sunkumai

Diagnozė

Diagnozę gydytojas nustato remdamasis apžiūra, neurologiniu įvertinimu ir diagnostiniais tyrimais. Išskirtinė šio sindromo ypatybė ta, kad simptomai dažnai pasireiškia tik vienoje kūno pusėje – tai padeda tiksliau nustatyti pažeidimo vietą. Pavyzdžiui, jei prarandamas skonio jutimas dešinėje liežuvio pusėje, pažeidimas galėjo ištikti kairiąją smegenų kamieno dalį, nes šios struktūros valdo skirtingas kūno puses.

Pagrindiniai tyrimai diagnozuojant yra:

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Angiograma

Gali prireikti ir papildomų tyrimų, pvz., kraujo tyrimų ar širdies veiklos patikrinimo, kad būtų atmestos kitos panašius simptomus sukeliančios ligos.

Gydymas

Gydymas prasideda nuo pagrindinės priežasties – reikia greitai atstatyti kraujotaką smegenų kamiene. Esant insultui, skiriami šie gydymo būdai:

Vaistai, tirpdantys krešulius (tPA) per lašelinę
Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai)
Kraujagyslės atvėrimo procedūros (trombektomija)

Vėliau gydoma pagal liekamuosius simptomus ir galimas komplikacijas:

Maitinimo zondų naudojimas, jei neįmanoma ryti
Specialūs akiniai nuo regos sutrikimų
Kalbos terapija
Kineziterapija
Darboterapija

Jeigu vargina lėtinis skausmas, gydytojas gali skirti tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, gabapentino.

Ar galima išvengti sindromo?

Nors visiškai apsisaugoti nuo Wallenbergo sindromo neįmanoma, tačiau gerokai sumažinti riziką galima laikantis sveikos gyvensenos. Rekomenduojama mesti rūkyti, atsisakyti tabako, tinkamai gydyti lėtines ligas, subalansuotai maitintis ir reguliariai judėti.

Ligos eiga ir prognozė

Kiekvieno žmogaus sveikimo trajektorija skiriasi. Daug kas priklauso nuo to, kokia smegenų kamieno dalis pažeista ir kokio stiprumo buvo insultas. Simptomai dažnai palaipsniui silpnėja per kelias savaites ar mėnesius, tačiau kai kurie smegenų pažeidimai gali išlikti visam gyvenimui ir paveikti kasdienę veiklą. Tačiau yra daugybė priemonių ir terapijų, kurios padeda prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo po insulto.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei pastebite insulto požymius – kalbos ar rijimo sutrikimus, pusiausvyros ar koordinacijos praradimą, vienos kūno pusės tirpimą ar silpnumą, staigų svaigulį ar regėjimo pokyčius.