Šuo dažnai laikomas šeimos nariu: jis lydi pasivaikščiojimuose, visada laukia dėmesio ir paprastai negali „pasakyti“, kad jam bloga. Dėl to šeimininkui tenka stebėti elgesio ir savijautos pokyčius bei laiku nuspręsti, kada reikalinga veterinaro apžiūra. Pagal dabartines veterinarinės medicinos žinias, net ir nedideli simptomai kartais būna pirmas ženklas, kad organizme vyksta rimtesni pakitimai.
Kada verta sunerimti: pagrindiniai požymiai
Apetito pokyčiai ir keisti mitybos įpročiai
Vienkartinis praleistas maitinimas paprastai nėra neįprastas, ypač per karščius ar po didesnio fizinio krūvio. Vis dėlto, jei šuo neėda ilgiau, situaciją reikėtų vertinti rimčiau. Klinikinėje praktikoje laikoma, kad maždaug dvi paros be maisto (arba ryškiai sumažėjęs apetitas) yra aiški priežastis kreiptis apžiūrai.
Taip pat vertėtų sunerimti, jei anksčiau ramus ir paklusnus šuo staiga ima ieškoti maisto neįprastose vietose – pvz., landžioti į šiukšliadėžę ar „plėšikauti“ spintelėse. Tokie pokyčiai kartais siejami su tam tikromis sveikatos būklėmis, todėl verta įsitikinti, kad priežastis nėra medicininė.
Padidėjęs troškulys ir dažnesnis šlapinimasis
Naudinga bent apytiksliai žinoti, kiek vandens jūsų šuo išgeria per dieną. Jeigu staiga tenka daug dažniau pildyti dubenėlį, o kartu pastebite gausesnį šlapinimąsi, dažnesnį prašymąsi į lauką ar „nelaimes“ namuose, tai gali rodyti organizmo pokyčius. Medicinos praktikoje pastebima, kad toks derinys kartais siejamas su inkstų veiklos sutrikimais ar cukrinio diabeto vystymusi, todėl reikalingas įvertinimas.
Kailio ir odos būklės pablogėjimas
Sveiko šuns kailis dažniausiai būna tankus, švelnus ir blizgus. Jei jis tampa šiurkštus, papilkėjęs, sausas, atsiranda išplikimų ar odos sudirgimo požymių, tai gali reikšti netinkamą mitybą, alerginę reakciją ar odos ligą. Kadangi priežasčių spektras platus, tikslinga kreiptis į veterinarą, kad būtų parinkta tinkama priežiūra ar gydymas.
Neįprastas vangumas ir energijos stoka
Jei šuo tampa apatiškas, nenori žaisti, vengia pasivaikščiojimų ar nebesidomi veiklomis, kurios anksčiau džiugino, tai gali būti signalas, kad jam bloga. Kartais nuovargis pasireiškia karštomis dienomis ar po didesnio krūvio, tačiau jei vangumas tęsiasi ilgiau nei porą dienų, reikėtų veterinarinės apžiūros.
Vėmimas: kada tai nebe „paprasta“
Šunys kartais vemia, kai organizmas bando atsikratyti netinkamo maisto ar praryto dirgiklio. Tačiau yra situacijų, kai delsti nereikėtų. Veterinaro konsultacija būtina, jei šuo:
- vemina dažnai arba kelis kartus iš eilės;
- vemaluose pastebimas kraujas;
- kartu pasireiškia karščiavimas.
Stiprus ar pasikartojantis vėmimas gali greitai sukelti skysčių netekimą, taip pat pasireikšti viduriavimu, todėl ankstyvas įvertinimas ir pagalba yra svarbūs.
Išmatų pakitimai
Išmatos neretai atspindi bendrą organizmo būklę. Dažniausiai normalios išmatos būna nedidelės, pakankamai tvirtos ir drėgnos. Jei jos tampa labai sausos ir kietos, tai gali būti susiję su mityba, skysčių trūkumu ar kitais sveikatos sutrikimais. Nedelsiant kreipkitės į veterinarą, jei pastebite:
- parazitus (kirmėles) išmatose;
- viduriavimą, trunkantį ilgiau nei 24 valandas;
- stiprų stanginimąsi tuštinantis;
- kraują ar gleives išmatose.
Staigus svorio kritimas
Net jei šuo turėjo antsvorio, netikėtas ir greitas liesėjimas laikomas įspėjamuoju ženklu. Moksliniai duomenys rodo, kad nepaaiškinamas svorio kritimas kartais gali būti susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis. Praktikoje dažnai rekomenduojama reaguoti, jei kūno masė sumažėja maždaug dešimtadaliu – mažiems šunims tai gali būti visai nedidelis pokytis, tačiau jis reikšmingas.
Akių paraudimas, drumstumas ar gausios išskyros
Jei akys parausta ar atrodo drumstos, šuo primerkia voką, akivaizdžiai vengia šviesos arba iš akių kaupiasi daugiau išskyrų nei įprastai, tai gali rodyti uždegimą ar traumą. Akių būklės kartais progresuoja greitai, todėl delsimas gali padidinti komplikacijų riziką. Dėl to tokiais atvejais rekomenduojama neatidėlioti apžiūros.
„Čiuožimas“ užpakaliu ar trynimasis į grindis
Jeigu šuo sėdmenimis slysta per grindis ar dažnai trina užpakalinę kūno dalį, priežasčių gali būti kelios: parazitai, užsikimšusios ar sudirgusios analinės liaukos, šlapimo takų problemos ar viduriavimas. Kadangi gydymas priklauso nuo tikslios priežasties, verta pasitarti su veterinaru.
Skubios būklės, kai reikia nedelsti
Kai kurie požymiai laikomi skubiais – tokiu atveju reikėtų vykti pas veterinarą kuo greičiau. Ypač svarbu reaguoti, jei pasireiškia:
- atviros žaizdos arba įtarimas dėl lūžio po traumos (pvz., partrenkus ar stipriai susitrenkus);
- sąmonės netekimas arba kvėpavimo sustojimas;
- pasikartojantis vėmimas ar kraujas vėmaluose;
- traukuliai;
- staigus sukniubimas, labai apsunkintas kvėpavimas;
- kraujavimas iš burnos, nosies ar akių;
- įtarimas, kad šuo prarijo toksišką medžiagą ar nuodą;
- ryškus skausmas (pastebimas pagal inkštimą, drebulį, neramumą);
- kietas, padidėjęs ar išsipūtęs pilvas.
Kodėl svarbu stebėti net smulkius pokyčius
Šunys dėl instinktų neretai stengiasi atrodyti „normaliai“, net kai jaučia diskomfortą. Todėl šeimininko pastabumas yra itin reikšmingas: atkreipkite dėmesį į elgesio, apetito, troškulio, išmatų, kailio ar aktyvumo pokyčius. Jūs geriausiai pažįstate savo augintinį – jei intuicija sako, kad kažkas ne taip, protinga išeitis yra veterinarinė apžiūra.
