Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) daugeliui žmonių tampa kasdieniu iššūkiu: vieną dieną savijauta gali būti gera, o kitą – atsiranda pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Pagal dabartines medicinos žinias, simptomų paūmėjimus dažnai išprovokuoja stresas, nerimas bei tam tikri maisto produktai ar gėrimai. Nors vieno universalaus sprendimo nėra, nuoseklūs įpročių pokyčiai neretai padeda sumažinti paūmėjimų dažnį ir intensyvumą.
- 1.Streso valdymas kasdienybėje
- 2.Progresuojanti raumenų relaksacija
- 3.Psichologinė pagalba ir konsultavimas
- 4.Biofeedback (biologinis grįžtamasis ryšys)
- 5.Daugiau skaidulų – bet didinti palaipsniui
- 6.Atpažinkite „trigerius“ ir ribokite probleminius produktus
- 7.Atsargiau su tam tikrais gėrimais
- 8.Ką svarbu prisiminti
Žemiau pateikiami septyni praktiški būdai, kurie medicinos praktikoje dažnai rekomenduojami siekiant geriau kontroliuoti DŽS simptomus ilgalaikėje perspektyvoje.
1. Streso valdymas kasdienybėje
Moksliniai duomenys rodo, kad DŽS turintiems žmonėms stresas gali stiprinti virškinamojo trakto jautrumą, todėl pilvo skausmas ir pūtimas pasireiškia dažniau arba būna ryškesni. Dėl to streso mažinimas daugeliui tampa vienu svarbiausių žingsnių.
Gali padėti paprastos technikos, pavyzdžiui, lėtas gilus kvėpavimas ar joga. Kvėpuojant verta sutelkti dėmesį į diafragmą (pilvinį kvėpavimą), o ne į krūtinės kilnojimą – taip dažnai lengviau atpalaiduoti pilvo srities raumenis.
2. Progresuojanti raumenų relaksacija
Kitas streso mažinimo metodas – progresuojanti raumenų relaksacija, dar vadinama Jacobsono technika. Jos esmė – sąmoningai įtempti ir atpalaiduoti skirtingas raumenų grupes, taip mažinant bendrą įtampą, kuri gali būti susijusi ir su „suspausto“ pilvo pojūčiu.
Dažniausiai pradedama nuo pėdų: kelias sekundes raumenys įtempiami, tuomet atpalaiduojami. Toliau judama aukštyn – blauzdos, šlaunys, pilvas, rankos, pečiai, galiausiai veidas ir galvos oda. Svarbu ne skubėti ir sąmoningai „paleisti“ įtampą kiekvienoje vietoje.
3. Psichologinė pagalba ir konsultavimas
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad daliai žmonių naudinga psichologinė pagalba, ypač jei pastebima aiški sąsaja tarp emocinės įtampos ir virškinimo sutrikimų. Konsultacijų metu specialistas padeda atpažinti, kaip reagavimas į kasdienes situacijas veikia savijautą, ir kartu ieškoma veiksmingesnių įveikos būdų.
4. Biofeedback (biologinis grįžtamasis ryšys)
Biofeedback metodai remiasi idėja, kad geriau suprasdami kūno reakcijas galime išmokti jas sąmoningiau reguliuoti. Speciali įranga gali padėti stebėti tokius rodiklius kaip širdies ritmas, raumenų įtampa, odos temperatūra, prakaitavimas ar kiti fiziologiniai signalai.
Terapijos tikslas – pamatyti savo organizmo „atsaką“ į stresą ar įtampą ir, remiantis šia informacija, treniruotis mažinti nepageidaujamas reakcijas, kurios gali prisidėti prie simptomų paūmėjimo.
5. Daugiau skaidulų – bet didinti palaipsniui
Mitybos korekcijos dažnai yra ne mažiau svarbios nei streso valdymas. Vienas dažniausiai aptariamų pokyčių – skaidulų kiekio didinimas racione. Skaidulos gali padėti sureguliuoti tuštinimąsi, ypač kai vyrauja vidurių užkietėjimas.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad kai kuriems žmonėms staigus skaidulų padidinimas gali sustiprinti dujų kaupimąsi ar pilvo raižymą. Dėl to paprastai rekomenduojama skaidulų kiekį didinti pamažu, per kelias savaites, stebint individualią reakciją.
6. Atpažinkite „trigerius“ ir ribokite probleminius produktus
DŽS simptomus bloginantys maisto produktai skiriasi, todėl naudinga stebėti, po ko savijauta prastėja, ir tuos produktus riboti. Kai kurie maisto produktai medicinos praktikoje dažnai minimi kaip galintys paskatinti pūtimą ar diskomfortą.
Maisto produktai, kurie kai kuriems žmonėms gali apsunkinti savijautą
- obuoliai
- vyšnios
- mangai
- saldikliai be cukraus (pvz., sorbitolis ar manitolis)
- žiediniai kopūstai
- brokoliai
- kopūstai
- pupos ir kiti ankštiniai
Taip pat dalis žmonių pastebi, kad pieno produktai sukelia virškinimo sutrikimus. Tokiu atveju kartais padeda mažesnės porcijos, pieno keitimas raugintais produktais (pavyzdžiui, jogurtu) arba pieno produktų vartojimas kartu su kitu maistu. Jei įtariamas laktozės netoleravimas, pravartu aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu.
7. Atsargiau su tam tikrais gėrimais
Pakankamas skysčių vartojimas gali būti naudingas, tačiau skirtingi gėrimai virškinamąjį traktą veikia nevienodai. Vanduo daugeliui yra neutraliausias pasirinkimas, o kai kurie gėrimai gali skatinti nemalonius pojūčius.
Gėrimai, kurie neretai apsunkina DŽS simptomus
- alkoholiniai gėrimai
- kava, arbata ir kiti kofeino turintys gėrimai
- gazuoti gėrimai
Alkoholis ir kofeinas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti viduriavimą, o gazuoti gėrimai – didinti dujų kaupimąsi ir pūtimą. Dėl to, ypač simptomų paūmėjimo laikotarpiu, dažnai verta rinktis vandenį.
Ką svarbu prisiminti
Šie patarimai ne visada suteikia greitą palengvėjimą, tačiau nuosekliai taikomi jie dažnai padeda ilgainiui rečiau patirti paūmėjimus. Praktikoje dažniausiai pasiteisina derinys: streso mažinimo įgūdžiai, palaipsniui koreguojama mityba ir individualių „trigerių“ atpažinimas.
Jei simptomai stiprūs, užsitęsia ar keičiasi jų pobūdis, verta pasitarti su gydytoju – taip galima tiksliau įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią valdymo planą.
