Plaučių embolija – rimta būklė, kurioje plaučių kraujagysles užkemša keliaujantys kraujo krešuliai arba embolai. Ši liga sukelia deguonies pasisavinimo ir kraujo tekėjimo sutrikimus, todėl ankstyva diagnostika bei efektyvūs plaučių embolijos gydymo būdai yra esminiai paciento gyvybės išsaugojimo veiksniai. Norint sumažinti šios būklės atsiradimo riziką, būtina suprasti plaučių embolijos apraiškos ir kaip išvengti plaučių embolijos.
Kas yra plaučių embolija?
Plaučių embolija atsiranda, kai kraujo krešulys (trombas) patenka į plaučių kraujagysles, blokuodamas deguonies pasisavinimą ir kraujo tėkmę. Šis pavojingas būklės gali būti viena dažniausių ligoninėse gydomų pacientų mirties priežasčių, ypač JAV, kur kiekvienais metais plaučių embolijos dažnis tarp ligoninėse gydytų pacientų siekia 0,4%.
Be pagrindinių simptomų, tokių kaip dusulys ir krūtinės skausmas, kraujo krešuliai plaučiuose gali sukelti rimtų komplikacijų. Pacientams, kuriems diagnozuojama plaučių arterijos trombinė embolija, ši būklė pasitaiko dažniau nei gali atrodyti – 20-200 žmonių iš 100 000.
Plaučių embolijos patogenezė
Plaučių embolijos patogenezė susijusi su venų tromboembolija, kurios metu kraujo krešuliai [kraujo krešuliai plaučiuose](#) atsirandantys kitose kūno vietose, dažniausiai kojų venose, patenka į plaučių arterijas. Dėl šios embolijos sutrinka normalus kraujo cirkuliavimas, sukeliant deguonies stoką, dėl kurios gali atsirasti širdies nepakankamumas ar staigi mirtis.
Priežastys ir mechanizmai
Pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi plaučių embolija, yra kraujo krešuliai, kurie susidaro venų tromboembolijos metu. Tokie krešuliai dažnai susiformuoja mažai judant, ypač po operacijų, ilgų kelionių ar esant kitoms aplinkybėms, kurios sulėtina kraujo cirkuliaciją. Jei tokių krešulių susidarymo rizika nevaloma, padidėja tikimybė, kad krešuliai pateks į plaučių arterijas ir sukelts embolija.
Plaučių embolijos rizikos veiksniai
Plaučių embolijos riziką didina įvairūs veiksniai. Giliųjų venų trombozė (GVT) yra vienas iš pagrindinių plaučių embolijos rizikos veiksnių, kuris didina kraujo krešulių susidarymo galimybę. Be to, tam tikri genetiniai sutrikimai gali stiprinti trombų susidarymą.
Įgimti rizikos veiksniai
Genetinė polinkis gali turėti įtakos kraujo krešėjimo rizikai, padidindamas plaučių embolijos pavojų. Kai kurios genetinės būklės tiesiogiai veikia venų tromboembolijos riziką, didindamos kraujo krešulių susidarymo tikimybę įvairiose kūno dalyse, įskaitant kojas.
Įgyti rizikos veiksniai
Įgyti veiksniai apima tam tikrų medikamentų, pvz., hormonų terapijos ar kontraceptikų, vartojimą. Moterys, vyresnės nei 35 metų ir vartojančios kontraceptines tabletes kartu su rūkymu, patiria didesnę plaučių embolijos riziką. Rūkymas, ypač sujungtas su hormonine terapija, gali reikšmingai padidinti kraujo krešulių susidarymo tikimybę, o antsvoris ir nutukimas yra susiję su didesne kraujo spaudimo venose ir krešulių formavimosi rizika.
Kiti svarbūs plaučių embolijos rizikos veiksniai yra širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas ir insultas. Be to, traumos, ilgalaikis nejudėjimas, chirurginės procedūros, vėžio buvimas ir sunki COVID-19 infekcijos forma gali padidinti venų tromboembolijos riziką. Kiekvienais metais Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje gydoma per 300 plaučių embolijos atvejų, ir daugelis pacientų patiria simptomus kaip staigus dusulys, krūtinės skausmas, greitas arba nereguliarus širdies plakimas.
Plaučių embolijos simptomai
Plaučių embolijos simptomai priklauso nuo krešulio dydžio ir žmogaus sveikatos būklės. Dėl šios būklės dažnai gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie gali kelti grėsmę gyvybei, jei nebus tinkamai gydomi.
Dusulys ir kvėpavimo problemos
Vienas iš pagrindinių plaučių embolijos simptomų yra dusulys. Tai staigus ir intensyvus oro trūkumo jausmas, kuris atsiranda net be fizinio krūvio. Dusulys gali būti lydimas kvėpavimo problemų, tokių kaip sunkus kvėpavimas ar švokštimas. Tai gali būti plaučių kraujagyslių tromboembolija, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus.
Krūtinės skausmas
Krūtinės skausmas dažnai prilyginamas miokardo infarkto skausmui, todėl plaučių embolijos atveju jis gali būti klaidingai identifikuojamas. Šis skausmas dažniausiai būna stiprus, užspaudžiantis, ypač giliai kvėpuojant ar kosint. Plaučių embolijos simptomai, tokie kaip šis, reikalauja skubios medicininės intervencijos.
Širdies plakimas ir kraujavimas
Plaučių embolija taip pat gali sukelti širdies plakimą, kuris jaučiamas kaip stiprus ir nereguliarus. Kitas pavojingas simptomas – kraujavimas iš kvėpavimo takų arba atsikosėjimas su krauju. Jei jaučiate širdies plakimą ar pastebite kraujavimą, ypač turint anamnezėje įvairius rizikos veiksnius, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Plaučių embolijos rizikos veiksniai apima ortopedines operacijas, traumas, onkologines ligas, chemoterapinius vaistus, miokardo infarktą, hormonų terapiją ir lėtines širdies bei plaučių ligas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir laiku imtis veiksmų.
Plaučių embolija diagnostika
Plaučių embolijai nustatyti yra naudojami keli diagnostikos metodai, kurie leidžia aptikti trombus ir kraujotakos sutrikimus. Šiame skyriuje aptariami svarbiausi diagnostikos būdai, įskaitant kompiuterinę tomografiją, plaučių scintigrafiją bei D-dimero testas.
Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija
Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija dažnai naudojama kaip pirminis metodas plaučių embolija diagnostikoje. Ji suteikia detalų plaučių arterijų vaizdą ir leidžia tiksliai nustatyti trombų vietą. Neseniai atliktos kohortinės studijos parodė, kad kasmetinė plaučių arterijų tromboembolinio epizodo pasireiškimo dažnis Europoje siekia apie 95-100 atvejų 100 000 gyventojų skaičiui.
Plaučių scintigrafija
Plaučių scintigrafija taip pat yra naudojama plaučių embolija nustatyti, ypač tais atvejais, kai kompiuterinė tomografija nėra tinkama, pavyzdžiui, nėščiosioms ar asmenims su inkstų nepakankamumu. Šis metodas naudoja radioizotopus, kad aptiktų kraujotakos sutrikimus plaučiuose.
Echokardiografija ir D-dimero testas
Echokardiografija gali parodyti dešiniojo skilvelio apkrovą, kuri būdingai pasireiškia plaučių embolijoje. Svarbus diagnostikos įrankis yra ir D-dimero testas, kuris padeda aptikti krešulio žymenis kraujyje. Asmenys, kuriems yra plaučių embolijos simptomų, kaip dusulys, sutrikęs kvėpavimas ar krūtinės skausmas, dažnai nukreipiami į D-dimero testą. Neigiamas D-dimerų rezultatas (
Plaučių embolijos gydymas
Plaučių embolijos gydymas yra sudėtingas ir priklauso nuo paciento būklės sunkumo bei jo sveikatos būklės. Dažni gydymo metodai apima tiek vaistinį, tiek chirurginį gydymą.
Vaistinis gydymas
Vaistinis plaučių embolijos gydymas dažniausiai susijęs su antikoaguliantais ir trombolitiniais vaistais. Trombolitiniai vaistai skiriami ūminiems ligoniams, kad ištirpintų susidariusius trombus ir atstatytų kraujo pralaidumą. Tačiau prieš tokį gydymą būtina įvertinti kraujavimo riziką kiekvienu individualiu atveju, ypač vyresniems kaip 75 metų pacientams bei sergantiems lėtine inkstų ar kepenų liga.
Chirurginė intervencija
Ūmioms būklėms dažnai reikalinga neatidėliotina chirurginė embolektomija, kuria pašalinami gyvybei pavojingi trombai iš plaučių arterijų. Chirurginė embolektomija tampa ypač svarbi tais atvejais, kai vaistinis gydymas nėra veiksmingas ar pacientas netoleruoja vaistų.
Naujosios gydymo technologijos
Naujosios technologijos taip pat sparčiai integruojamos į plaučių embolijos gydymą. Santaros klinikose dažnai taikoma balioninė angioplastika yra viena iš pažangiausių alternatyvų tradiciniams metodams. Ši metodika leidžia efektyviai atstatyti kraujo pralaidumą plaučių arterijose, minimaliai invaziniu būdu.
Anot Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos, kasmet Lietuvoje gydoma virš 300 plaučių embolijos atvejų, kurių metu buvo pritaikytos kelios gydymo procedūros sėkmingai.
Plaučių embolija vaistai
Plaučių embolijos vaistų terapija yra esminis šios gyvybei pavojingos būklės gydymo komponentas. Teisingai parinkti plaučių embolijos vaistai gali žymiai pagerinti paciento išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę.
Trombolitiniai vaistai
Trombolitiai yra labai veiksmingi trombų ištirpinimo vaistai, kurie padeda greitai atkurti kraujotaką plaučių arterijose. Jie dažnai naudojami esant sunkiai plaučių embolijai su gyvybei pavojingomis komplikacijomis. Nors šie vaistai yra efektyvūs, jie susiję su didesne kraujavimo rizika, todėl jų vartojimas turi būti atidžiai kontroliuojamas medicinos specialistų.
Heparinai ir antikoaguliantai
Heparinai yra pagrindiniai plaučių embolijos ūminės fazės gydymo vaistai. Jie veiksmingai neleidžia susidaryti naujiems trombams ir stabdo esamų trombų didėjimą. Kiti antikoaguliantai, tokie kaip varfarinas ar naujieji oraliniai vaistai, naudojami siekiant išvengti tolimesnio kraujo krešulių susidarymo. Antikoaguliantų gydymas yra vienas iš pagrindinių būdų mažinant trombozės pasikartojimo riziką.
Ilgalaikis gydymas antikoaguliantais
Ilgalaikis gydymas antikoaguliantais yra būtinas siekiant sumažinti trombozės pasikartojimo riziką. Pacientai, kurie jau patyrė plaučių emboliją, dažnai turi padidintą riziką patirti kitą trombozinį epizodą per dešimt metų. Todėl antikoaguliantų gydymas gali trukti keletą mėnesių, dažniausiai rekomenduojama ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Ilgalaikis gydymas padeda išvengti tolimesnių komplikacijų ir gerina pacientų sveikatos būklę.
Plaučių embolijos prevencija
Plaučių embolijos prevencija yra būtina norint sumažinti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią šiai gyvybei pavojingai būklei. Plaučių embolija (PE) susidaro, kai kraujo krešulys patenka į plaučius ir užkemša plaučių arteriją, trukdant tinkamam kraujo tekėjimui. PE simptomai gali būti panašūs į širdies priepuolį ir apima dusulį, krūtinės skausmą, kosulį su kraujingais skrepliais, galvos svaigimą.
Riziką susirgti plaučių embolija didina tokie veiksniai: ilgalaikis nejudrumas, neseniai atliktos operacijos, amžius, nutukimas, širdies ligos, rūkymas, hormoniniai veiksniai, genetinės būklės. Todėl labai svarbu imtis prevencijos priemonių, siekiant išvengti šios pavojingos būklės.
Fizinė veikla ir skysčių vartojimas
Norint atlikti veiksmingą plaučių embolijos prevencija, svarbu išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir reguliariai mankštintis. Fizinė veikla padeda išvengti ilgalaikio nejudrumo, kuris yra vienas iš pagrindinių PE rizikos veiksnių mažinimas. Be to, svarbu vartoti pakankamai skysčių, kad kraujas būtų mažiau klampus, taip mažinant kraujo krešulių susidarymo riziką.
Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai
Antikoaguliantų vartojimas yra dar viena svarbi prevencijos priemonė. Asmenims, kuriems gresia didesnė plaučių embolijos rizika dėl genetinių arba įgytų veiksnių, gali būti rekomenduojama vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, tokius kaip mažos molekulinės masės heparinas, nefrakcionuotas heparinas arba varfarinas. Šie vaistai padeda sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką, tokiu būdu užkertant kelią plaučių embolijai.
Plaučių embolijos komplikacijos
Plaučių embolijos pasekmės gali būti itin rimtos ir įvairios, priklausomai nuo paciento būklės ir gydymo pradžios. Viena iš dažniausių komplikacijų po embolijos yra širdies nepakankamumas. Tai atsiranda dėl padidėjusio dešiniojo skilvelio krūvio, kuris gali sukelti ilgalaikes širdies problemų.
Be to, pacientams gali išsivystyti lėtinė plautinė hipertenzija – reta, bet ypač pavojinga būklė. Ši liga dažnai reikalauja specialių intervencinių metodų kaip balioninė angioplastika arba chirurginis gydymas. Remiantis statistika, kroninė tromboembolinė plaučių hipertenzija (CTEPH) išsivysto maždaug 5 atvejais iš milijono per metus. Po plaučių arterijos tromboembolijos (PATE) per dvejus metus CTEPH šansai yra nuo 0,1% iki 9,1%.
Reikia pabrėžti, kad pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, vidutiniškai išgyvena tik apie 1,7 metų. Tie, kuriems širdies nepakankamumas nepasireiškia, dažnai gyvena apie 4,3 metų. Tuo tarpu didelės plaučių embolijos gali sukelti staigius gyvybei grėsmingus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, stiprus krūtinės skausmas ir net sąmonės netekimą.
Gydymas taip pat gali būti iššūkis, nes apie 37% pacientų su CTEPH nelaikomi tinkamais endarterektomijos (EA) chirurginei intervencijai. Nepaisant šių sunkumų, EA operacijų Europoje mirtingumo lygis yra apie 4,7%, su 3 metų išgyvenamumu 91,2%. Ventiliacijos ir perfuzijos scintigrafijos (V/Ps) diagnostinis jautrumas siekia nuo 96% iki 97%, o specifika yra 90% – 95%. Pastaraisiais metais, Riociguatas, kaip tirpus guanilatciklazės stimulatorius, buvo patvirtintas gydymui, rodantis teigiamus rezultatus klinikiniuose tyrimuose.
Nesvarbu, kokia gali būti plaučių embolijos eiga, labai svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti, siekiant išvengti rimtų pasekmių ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Plaučių embolijos atvejai Lietuvoje
Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 1500 plaučių embolijos atvejų. Ši ūmi ir pavojinga būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos. Tan žvelgiant į Lietuvos sveikatos priežiūros pasiekimus, ypač reikšmingi yra Santaros klinikų inovacijos plaučių embolijos gydymo srityje.
Santaros klinikų intervencinės procedūros
Santaros klinikų inovacijos ypač pastebimos naudojant naujausias intervencines procedūras, kaip balioninė angioplastika. Ši technologija leidžia efektyviai atkurti kraujo tėkmę per trombais pažeistas plaučių arterijas. Siekiant sumažinti šių ligų paplitimą, reikia stiprinti visuomenės sąmoningumą apie šios ligos riziką ir ankstyvo atpažinimo svarbą.
Lietuvos gydytojų pasiekimai
Lietuvos sveikatos priežiūros pasiekimai plaučių embolijos gydymo srityje rodo, kad bendradarbiaujant su aukšto lygio specialistais, pacientams galime užtikrinti veiksmingą gydymą. Lietuvos gydytojai, tokie kaip doc. Giedrė Bakšytė ir doc. Gintautas Gumbrevičius, atliko reikšmingus tyrimus, padedančius geriau suprasti šios ligos mechanizmus ir tobulinti gydymo metodus.
Gyvenimo būdas po plaučių embolijos
Gyvenimas po trombozės gali būti sudėtingas, tačiau su tinkama priežiūra ir disciplinu, gyvenimo kokybė po embolijos taip pat gali būti ženkliai pagerinta. Pirmiausia, labai svarbu laikytis savo sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų ir reguliariai tikrintis sveikatą. Kiekvienam pacientui svarbu gauti tinkamą gydymą plaučių embolijai, kad būtų išvengta komplikacijų ir pavojingų situacijų.
Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojai atkreipia dėmesį, kad moterys dažniau serga giliųjų venų tromboze dėl fiziologinių ir gyvenimo būdo ypatumų. Tad specialistų rekomendacijos yra ypatingai svarbios tolesnei sveikatos priežiūrai. Fizinė veikla yra esminis pasveikimo etapas, galintis sumažinti trombozės pasikartojimo riziką. Nedaug, bet reguliariai judėti yra tai, ką galite ir turėtumėte daryti kasdien.
Be fizinės veiklos, būtina rūpintis tinkama mityba. Skirdami dėmesį sveikai ir subalansuotai mitybai, stiprinsite savo imuninę sistemą ir padėsite išvengti sveikatos sutrikimų. Svarbu taip pat laikytis griežto antikoaguliantų režimo, jei tai nurodyta gydytojų, kad būtų sumažinta kraujo krešėjimo rizika.
Pasveikimo etapai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių, tačiau palaikydami sveiką gyvenimo būdą, galite mėgautis ilgesniu ir kokybiškesniu gyvenimu. Nepamirškite, kad reguliari priežiūra ir tęstinė sveikatos stebėsena yra kritiškai svarbūs elementai siekiant sveikatos po plaučių embolijos.
