Plaučių embolija

Plaučių embolija įvyksta, kai kraujo krešulys užblokuoja kraujotaką arterijoje plaučiuose. Dažniausiai kraujo krešulys formuojasi giliosios kojos venose, atsiskiria ir keliauja į plaučius, blokuodamas kraujotaką. Plaučių embolija gali būti mirtina, tačiau laiku imtasi priemonių gali labai sumažinti mirties riziką. Giliosios venų trombozės prevencijos priemonės gali sumažinti plaučių embolijų riziką.

Kokie yra plaučių embolijos simptomai?

• Dusulys.
• Krūtinės skausmas, stiprėjantis giliai įkvėpus.
• Krauju kosėjimas.
• Aštrus skausmas krūtinėje, kakle, žandikaulyje, petyje ir rankoje.
• Blyškus ir melsvas odos atspalvis.
• Greitas pulsas.
• Intensyvus prakaitavimas.
• Švokštimas.
• Svaigulys.
• Alpimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei staiga atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar nepagrįstas alpimas, kuo skubiau kreipkitės į medicinos pagalbą. Plaučių embolija yra gyvybei pavojinga, tačiau gydoma būklė. Laiku suteikus pagalbą, mirties rizika gali būti sumažinta.

Kokios yra plaučių embolijos priežastys?

• Kraujo kaupimasis ir stagnacija tam tikroje kūno vietoje, dažniausiai rankoje ar kojoje, dažnai po operacijos ir ilgalaikio gulėjimo lovoje.
• Venų pažeidimai, patirti dėl dubens, klubo, kelio ar kojos lūžių arba chirurginių procedūrų.
• Širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies smūgis, insultas, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas.
• Padidėjęs kraujo krešėjimas dėl vėžio, hormonų terapijos ar kontraceptinių tablečių vartojimo.

Kokie yra plaučių embolijos rizikos veiksniai?

• Giliosios venų trombozės arba kraujo krešuliai kojoje.
• Vėjaraukės arba venų sužalojimas dėl operacijos ar kaulo lūžio.
• Oraliniai kontraceptikai ar hormonų pakeitimo terapija.
• Rūkymas.
• Kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 25.
• Nėštumas arba gimdymas pastarosiomis šešiomis savaitėmis.
• Centrinis veninis kateteris per ranką ar koją.
• Ilgai sėdėjimas arba nejudrumas.

Kokios yra plaučių embolijos komplikacijos?

Jei plaučiuose lieka embolių ir jos sukelia fibrozę plaučių arterijose, gali išsivystyti ūminė ar lėtinė plaučių hipertenzija.

Kokia yra diagnostika plaučių embolijai nustatyti?

Plaučių embolijos diagnozavimas gali būti sunkus, ypač žmonėms, turintiems iš anksčiau esamas širdies ar plaučių būkles.

• Kraujo tyrimai: Atliekami D-dimero tyrimai, kurie yra kraujo krešulių skaidymosi produktas. Padidėjęs lygis rodo didesnę kraujo krešulių tikimybę. Kraujo tyrimai gali parodyti deguonies ir anglies dvideginio kiekį kraujyje. Jei plaučių arterijose yra kraujo krešulių, deguonies lygis kraujyje sumažės. Be to, tikrinant kraujo krešėjimo veiksnius galima nustatyti, ar turite paveldimą krešėjimo sutrikimą.
• Krūtinės rentgenograma: Tai padeda pašalinti kitas galimas jūsų simptomų priežastis.
• Duplex ultrasonografija: Tai naudoja garso bangas, kad patikrintų giliųjų venų krešulius ir kraujo tėkmę kelio, šlaunies, blauzdos ir rankų zonose.
• KT plaučių angiografija: KT plaučių angiografija gali sukurti 3D vaizdus, kad būtų galima nustatyti plaučių emboliją plaučių arterijose.
• Ventiliacijos-perfuzijos (V/Q) tyrimas: Šis tyrimas įvertina, ar yra plaučių embolija. Procedūros metu kvėpuojate ir per veną rankoje įleidžiama radioaktyvi medžiaga, vadinama traseriu, kad būtų įvertintas tinkamas plaučių perfuzijos ir ventiliacijos atitikimas.
• Plaučių angiograma: Šis testas laikomas aukso standartu plaučių embolijoms diagnozuoti. Tačiau dėl sudėtingumo ir galimų rizikų jis paprastai naudojamas tik tada, kai kiti diagnostikos testai nepateikė aiškių rezultatų. Plaučių angiogramos metu kateteris įdedamas į didelę veną, paprastai kirkšnyje, ir nukreipiamas per širdį į plaučių arterijas. Tuomet per kateterį įleidžiamas radio-nepralaidus dažas, kad būtų pažymėti užpildymo defektai plaučių arterijose. Kai kurie žmonės gali jausti laikiną aritmiją procedūros metu. Dažas gali sukelti inkstų pažeidimą asmenims su pažeista inkstų funkcija.
• MRT: MRT rekomenduojama žmonėms su lėtinėmis inkstų ligomis arba tiems, kurie turi vengti švitinimo, pavyzdžiui, nėščioms moterims.

Kokie yra plaučių embolijos gydymo būdai?

• Antikoaguliaciniai vaistai: Antikoaguliantai mažina kraujo krešėjimo gebėjimą, taip užkirsdami kelią būsimoms kraujo krešulių formavimuisi. Antikoaguliantas, dozė ir gydymo trukmė bus parenkami individualiai, pagal krešėjimo laikų stebėseną. Vartojant antikoaguliantus, gydytojai užsakys nuoseklius krešėjimo testus, kad stebėtų, kaip greitai krešuliai susidaro jūsų kraujyje, ir padėtų su dozės koregavimu.
• Kompresinės kojinės: Kompresinės kojinės, skirtos medicininiam naudojimui, gerina kraujo cirkuliaciją kojose ir neleidžia kraujui kauptis. Labai svarbu su gydytoju aptarti tinkamą naudojimą, trukmę ir kompresinių kojinių priežiūrą.
• Thrombolizinė terapija: Thromboliziniai vaistai, tokie kaip audinių plazminogeno aktyvatorius (TPA), paprastai injekuojami intensyviosios terapijos skyriuje, prižiūrint gydytojams. Thrombolizikai yra būtini, jei dėl plaučių embolijos turite žemą arba nestabilų kraujospūdį. Šio gydymo šalutinis poveikis gali būti kraujavimas.

Kaip galima užkirsti kelią plaučių embolijai?

• Svarbu užkirsti kelią krešulių susidarymui giliosiose kojų venose, siekiant išvengti plaučių embolijos.
• Vartoti antikoaguliantus, dažniausiai skiriamus žmonėms, kuriems gresia prieš ir po operacijų susidarančių kraujo krešulių rizika arba jei yra insultas, širdies smūgis ar vėžys.
• Dėvėti kompresines kojines, kurios padeda kraujo cirkuliacijai kojose.
• Naudokite pneumatinį masažą, siekiant pagerinti kraujo tėkmę kojose.
• Sėdėkite arba miegokite su pakeltomis kojomis ne trumpiau kaip 30 minučių du kartus per dieną. Kojų pakėlimas naktį gali būti labai veiksmingas. Apsvarstykite galimybę pakelti savo lovos galą 10-15 centimetrų, naudojant medinius blokus ar knygas.
• Reguliariai judėkite. Negalima ilgai sėdėti ar būti vienoje pozicijoje. Judumas po operacijos gali žymiai sumažinti plaučių embolijos riziką ir pagreitinti bendrą atsigavimą.
• Reguliariai sportuokite.
• Gerkite 6-8 stiklines vandens per dieną.
• Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą.
• Rūkymo metimas.
• Svorio mažinimas ir normalaus kūno svorio palaikymas.

Kaip pasiruošti prieš einant pas gydytoją?

Plaučių embolija yra skubi būklė. Jei įtariate, kad turite plaučių emboliją, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Prieš susitinkant su gydytoju, galite pasiruošti sudaryti savo simptomų, esamų sveikatos būklių, neseniai patirtų traumų ar ligų, vartojamų vaistų ar papildų, neseniai atliktų ilgų kelionių automobiliu ar lėktuvu, šeimos istorijos ir klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui, sąrašą.

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.

Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.

Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.

Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.