Skrandžio opa

Skrandžio opa, dar vadinama gastrine opa, – tai atvira žaizda, susiformuojanti skrandžio gleivinėje. Ji dažnai sukelia lokalizuotą skausmą skrandyje, kuris jaučiamas konkrečioje vietoje ir neretai apibūdinamas kaip deginantis ar graužiantis. Vis dėlto ne visais atvejais skrandžio opa pasireiškia aiškiais ar lengvai atpažįstamais simptomais.

Galimos komplikacijos ir gydymo svarba

Skrandžio opos yra gana dažnos ir paprastai sėkmingai gydomos, tačiau ilgą laiką nediagnozuotos ar negydomos jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Kai kurios opos gali nuolat kraujuoti, o tai ilgainiui lemia reikšmingą kraujo netekimą. Kitais atvejais opa gali toliau ardyti skrandžio sienelę, kol joje susiformuoja skylė.

Ryšys su pepsine opalige

Tam tikrais atvejais skrandžio opa vadinama pepsine opa. Skrandžio opos yra viena iš pepsinės opaligės formų.

Skrandžio opų simptomai

Skrandžio opa dažniausiai pasireiškia kaip jautri ar skausminga vieta skrandyje. Skausmas lokalizuojasi viršutinėje pilvo dalyje – tarp krūtinkaulio ir bambos, dažniau šiek tiek kairėje pusėje.

Tipinis opos sukeltas skausmas primena stiprų rūgšties deginimą arba pojūtį, tarsi skrandį kažkas ardo iš vidaus. Tai nėra tik subjektyvus jausmas – skrandžio rūgštys, fermentai ir kitos cheminės medžiagos realiai veikia pažeistą gleivinės vietą.

Susiję įrašai

Kas yra BRAF teigiamas skydliaukės vėžys?

2026 13 vasario

Kas yra bryonija ir ar verta ją vartoti?

2026 13 vasario

Viskas, ką reikia žinoti apie grikių medų

2026 13 vasario

Vabzdžių įkandimai vienoje linijoje

2026 13 vasario

Daugeliui žmonių skrandžio opa sukelia virškinimo sutrikimus. Jie pasireiškia deginančiu skrandžio skausmu kartu su ankstyvo ar ilgai išliekančio sotumo jausmu. Sotumas gali atsirasti netrukus pradėjus valgyti arba išlikti ilgą laiką po valgio.

Kiti dažni pojūčiai

Žmonės, turintys skrandžio opą, dažnai taip pat patiria:

• rūgšties atpylimą ir rėmenį,
• pykinimą ar vėmimą,
• pilvo pūtimą, dažną raugėjimą ir dujų sukeltą skausmą.

Šie simptomai dažniausiai susiję su pagrindinėmis būklėmis, kurios ir nulėmė opos atsiradimą.

Besimptomės (tyliosios) opos

Kai kuriais atvejais skrandžio opa nesukelia jokių juntamų požymių. Tokios opos vadinamos tyliosiomis. Žmogus gali nejausti nieko, kol neatsiranda rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimas ar skrandžio sienelės prakiurimas.

Tokiais atvejais gali pasireikšti šie simptomai:

• neįprastas odos blyškumas,
• galvos svaigimas, silpnumas ar alpimo pojūtis,
• juodos spalvos išmatos, rodančios kraujavimą virškinamajame trakte,
• vėmalai, primenantys kavos tirščius,
• staigus, labai stiprus ir nepraeinantis pilvo skausmas.

Atsiradus bent vienam iš šių požymių, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Skrandžio opų komplikacijų pavojingumas

Kraujuojančios opos

Aktyvus kraujavimas iš skrandžio opos gali būti labai įvairaus intensyvumo – nuo nedidelio iki gyvybei pavojingo. Vidutinio laipsnio kraujo netekimas gali sukelti mažakraujystę, o didelis ir staigus kraujavimas gali baigtis šoku.

Prakiurusios opos

Opa, kuri visiškai pažeidžia skrandžio sienelę ir suformuoja angą, yra reta, tačiau itin pavojinga būklė. Per šią angą skrandžio rūgštys ir bakterijos patenka į pilvo ertmę, sukeldamos infekciją. Tokia infekcija gali greitai išplisti į kraują ir sukelti sepsį.

Pagrindinės skrandžio opų priežastys

Dvi dažniausios skrandžio opų atsiradimo priežastys yra Helicobacter pylori bakterinė infekcija ir per dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Šios dvi priežastys kartu sudaro apie 99 % visų gydomų skrandžio opų atvejų.

Helicobacter pylori infekcija

Helicobacter pylori yra itin paplitusi bakterija, kuria užsikrėtę iki pusės pasaulio gyventojų. Ji gyvena skrandyje ir daugeliu atvejų nesukelia jokių simptomų. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis bakterijos pradeda intensyviai daugintis. Tokiu atveju jos pažeidžia skrandžio gleivinę, sukelia lėtinį uždegimą ir sudaro sąlygas opoms formuotis.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra plačiai vartojami nereceptiniai skausmą malšinantys preparatai. Jie tiesiogiai dirgina skrandžio gleivinę ir kartu slopina medžiagas, kurios įprastai saugo bei atstato apsauginį gleivinės sluoksnį.

Skrandžio gleivinė geba atsistatyti po trumpalaikio dirginimo. Tačiau dažnas ir ilgalaikis šių vaistų vartojimas viršija gleivinės regeneracijos galimybes. Kuo labiau nyksta apsauginis sluoksnis, tuo sunkiau organizmui atkurti pažeidimus.

Kitos retesnės priežastys

Rečiau skrandžio opos gali atsirasti dėl:

• kitų infekcijų – itin retais atvejais skrandį gali pažeisti kitos bakterijos, virusai ar grybeliai, sukeldami erozinį gastritą,
• Zollingerio-Ellisono sindromo – retos ligos, dėl kurios skrandyje gaminama per daug rūgšties,
• stipraus fiziologinio streso – sunkios ligos ar gyvybei pavojingos traumos metu organizmas patiria didelį stresą, kuris keičia pH pusiausvyrą ir didina skrandžio rūgštingumą.

Gyvensenos įtaka skrandžio opoms

Įprasti gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip kasdienis stresas ar mitybos įpročiai, tiesiogiai nesukelia skrandžio opų. Tačiau jau esant opai jie gali reikšmingai sustiprinti simptomus. Bet kas, kas didina skrandžio rūgštingumą, gali dirginti pažeistą vietą, įskaitant:

• rūkymą,
• alkoholio vartojimą,
• aštrų ir rūgštų maistą.

Kaip nustatoma skrandžio opa

Skrandžio opos diagnostika pradedama nuo išsamaus pokalbio su sveikatos priežiūros specialistu. Pirmiausia aptariami jaučiami simptomai ir ligos istorija. Gydytojas siekia išsiaiškinti, ar asmuo dažnai vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir ar anksčiau buvo nustatyta Helicobacter pylori infekcija. Jei surinkta informacija leidžia įtarti opą, atliekami tyrimai, leidžiantys tiesiogiai įvertinti skrandžio būklę.

Tyrimai, taikomi skrandžio opai nustatyti

Diagnozuojant skrandžio opą, svarbu patikrinti, ar skrandyje yra Helicobacter pylori bakterija, ir vizualiai patvirtinti pačios opos buvimą. Tai galima atlikti keliais skirtingais būdais. Vienas dažniausiai naudojamų metodų leidžia abu tikslus pasiekti vieno tyrimo metu.

Endoskopinis tyrimas

Viršutinė endoskopija – tai procedūra, kurios metu į skrandį įvedamas ilgas, plonas vamzdelis su mažyte kamera gale. Tyrimo metu pacientas būna seduojamas, o endoskopas per gerklę nuleidžiamas į virškinamąjį traktą.

Per šį vamzdelį gydytojas gali įvesti specialius instrumentus. Jais paimamas audinio mėginys, kuris vėliau tiriamas dėl Helicobacter pylori infekcijos. Tuo pačiu metu galima įvertinti opos dydį ir būklę, o kai kuriais atvejais – nedelsiant pradėti gydymą. Tai ypač svarbu, jei įtariamos komplikacijos, pavyzdžiui, kraujavimas.

Kiti diagnostiniai metodai

Nors endoskopija laikoma tiksliausiu tyrimu, kai kuriais atvejais skrandžio opa gali būti nustatyta ir vaizdiniais metodais, tokiais kaip viršutinės virškinamojo trakto dalies rentgenologinis tyrimas. Šis metodas leidžia įvertinti skrandžio kontūrus neįvedant instrumentų į jo vidų.

Helicobacter pylori infekcijai nustatyti taip pat taikomi kvėpavimo, kraujo ar išmatų tyrimai.

Skrandžio opa ir kitos panašius simptomus sukeliančios būklės

Skrandžio opos simptomai nėra visiškai specifiniai, todėl kai kurios kitos ligos gali būti supainiotos su šia būkle. Jei tyrimai nepatvirtina skrandžio opos, gali būti nustatyta viena iš šių diagnozių.

Gastroezofaginio refliukso liga

Šiai būklei būdingas lėtinis rūgšties patekimas iš skrandžio į stemplę. Ji gali sukelti rėmenį, deginantį skrandžio skausmą ir pykinimą, kurie primena opos simptomus.

Funkcinė dispepsija

Funkcinė dispepsija reiškia ilgalaikius virškinimo sutrikimus, kuriems nėra nustatoma aiški organinė priežastis. Nors simptomai panašūs į skrandžio opos požymius, jų nesukelia rūgštis ir nenustatomas matomas skrandžio gleivinės pažeidimas.

Skrandžio vėžys

Skrandžio vėžys yra reta liga, tačiau tam tikrais atvejais jis gali pasireikšti simptomais, panašiais į skrandžio opą. Dėl šios priežasties svarbu atlikti išsamius tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.

Koks yra greičiausias būdas išgydyti skrandžio opą

Skrandžio gleivinė pradeda atsistatyti tada, kai pašalinama pagrindinė opos atsiradimo priežastis. Jei ją pavyksta pašalinti be papildomo gydymo, gijimo procesas gali vykti savaime. Pavyzdžiui, jeigu opa atsirado dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ir šių vaistų atsisakoma, vien to gali pakakti, kad opa užgytų.

Tačiau tais atvejais, kai nustatoma Helicobacter pylori infekcija, dažniausiai reikalingas gydymas antibiotikais, kad bakterija būtų sunaikinta. Be to, gydytojas gali paskirti vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą ir saugančių gleivinę, taip sudarydamas palankesnes sąlygas greitesniam gijimui.

Skrandžio opų gydymo galimybės

Dauguma skrandžio opų gydomos taikant kelių vaistų derinį. Gydymo tikslas – sumažinti skrandžio rūgšties kiekį, apsaugoti pažeistą vietą gijimo metu ir pašalinti infekciją, jeigu ji nustatyta. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir invazinių procedūrų, ypač jei atsiranda kraujavimas ar skrandžio sienelės pažeidimas.

Vaistai

Antibiotikai

Jeigu skrandžio opą sukėlė Helicobacter pylori ar kita bakterinė infekcija, skiriamas kelių antibiotikų derinys, skirtas bakterijoms sunaikinti.

Dažniausiai taikomi antibiotikai Helicobacter pylori infekcijai gydyti yra:

• tetraciklinas,
• metronidazolas,
• klaritromicinas,
• amoksicilinas.

Gleivinę saugantys vaistai

Šios grupės preparatai padengia skrandžio gleivinę apsauginiu sluoksniu ir padeda jai gyti. Jie dažnai skiriami skrandžio opoms, susijusioms su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimu, gydyti ar jų profilaktikai.

Šiai grupei priklauso:

• sukralfatas,
• misoprostolis,
• bismuto subsalicilatas.

Histamino receptorių blokatoriai

Šie vaistai mažina skrandžio rūgšties gamybą, blokuodami cheminį signalą, kuris skatina rūgšties išsiskyrimą.

Dažniausiai vartojami histamino receptorių blokatoriai:

• famotidinas,
• cimetidinas,
• nizatidinas.

Protonų siurblio inhibitoriai

Protonų siurblio inhibitoriai ne tik sumažina skrandžio rūgšties kiekį, bet ir padeda apsaugoti gleivinę, sudarydami palankias sąlygas gijimui.

Šiai vaistų grupei priskiriami:

• ezomeprazolas,
• dekslansoprazolas,
• lansoprazolas,
• omeprazolas,
• pantoprazolas,
• rabeprazolas.

Medicininės procedūros

Jeigu skrandžio opa yra komplikuota, gali prireikti tiesioginio gydymo procedūros. Dažniausiai tai atliekama endoskopinio tyrimo metu. Kraujuojančios opos gydomos prideginant pažeistą vietą arba suleidžiant vaistų tiesiai į žaizdą. Jei skrandyje susiformavo skylė, ją gali tekti susiūti chirurginiu būdu.

Retais atvejais pasitaiko nuolat pasikartojančių ar gydymui nepasiduodančių opų. Tokia būklė gali sukelti lėtinį skausmą ir randėjimą skrandyje. Susidaręs randinis audinys kartais užblokuoja skrandžio išėjimą į dvylikapirštę žarną. Tokiais atvejais gali būti reikalinga operacija, kurios metu:

• pašalinamas randinis audinys arba praplatinamas skrandžio išėjimas,
• nutraukiamas nervas, skatinantis skrandžio rūgšties gamybą.

Kiek laiko gyja skrandžio opa

Laikantis gydytojo paskirto gydymo plano ir vengiant veiksnių, galinčių dirginti opą, skrandžio gleivinė paprastai atsistato per kelias savaites. Sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti pakartotinius tyrimus, kad įsitikintų, jog opa visiškai sugijo ir kad bakterinė infekcija, jei ji buvo nustatyta, yra pašalinta.

Daugumai žmonių pakanka trumpalaikio gydymo. Vis dėlto kai kurie asmenys serga lėtinėmis ligomis, kurios gali lemti pasikartojančių ar nuolatinių opų formavimąsi. Pavyzdžiui, Zollingerio-Ellisono sindromas skatina perteklinę skrandžio rūgšties gamybą. Tokiais atvejais dažnai prireikia ilgalaikio medikamentinio gydymo.

Kaip sumažinti skrandžio opos atsiradimo ar pasikartojimo riziką

Siekiant išvengti skrandžio opos arba apsaugoti nuo jos atsinaujinimo, rekomenduojama imtis šių priemonių.

Helicobacter pylori pašalinimas

Daugelis žmonių, užsikrėtusių Helicobacter pylori, apie tai net nežino. Infekciją galima nustatyti atlikus paprastą kvėpavimo arba išmatų tyrimą. Jei bakterija aptinkama, ją galima gydyti iš anksto, dar neatsiradus gleivinės pažeidimams ar simptomams.

Atsakingas nesteroidinių vaistų vartojimas

Jeigu kasdieniai skausmai dažnai malšinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių. Asmenims, kurie šiuos vaistus vartoja dėl medicininių priežasčių, vertėtų pasitarti su gydytoju dėl dozės mažinimo, vaistų keitimo ar papildomų preparatų, saugančių skrandžio gleivinę.

Kitų dirginančių veiksnių ribojimas

Rūkymas, alkoholio vartojimas ir kai kurie vaistai gali padidinti opų riziką, ypač jei kartu yra Helicobacter pylori infekcija arba vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Ką daryti įtariant skrandžio opą

Įtarus skrandžio opą, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Nors simptomus galima laikinai palengvinti nereceptiniais preparatais, tokiais kaip rūgštingumą mažinantys vaistai ar bismuto junginiai, jie neišgydo pačios opos. Norint pasiekti ilgalaikį rezultatą, būtina nustatyti ir pašalinti pagrindinę priežastį.

Negydoma opa gali sukelti rimtų komplikacijų net ir tada, kai simptomai nėra labai ryškūs. Be to, pagrindinė skrandžio opų priežastis – Helicobacter pylori infekcija – siejama ir su kitomis pavojingomis būklėmis, įskaitant padidėjusią skrandžio vėžio riziką.

Kada būtina skubi medicinos pagalba

Skubios pagalbos reikia nedelsiant kreiptis, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

• stiprus pilvo skausmas, kuris nepraeina,
• kraujo požymiai išmatose arba vėmimas su krauju,
• ryškūs didelio kraujo netekimo simptomai, tokie kaip odos blyškumas, silpnumas ar alpimo pojūtis.

Šaltiniai

Amerikos gastroenterologijos koledžas. Pepsinė opaligė: apžvalga. Prieiga per oficialų Amerikos gastroenterologijos koledžo informacinį portalą.

„Merck Manual” profesionalams. Pepsinė opaligė. Medicininė informacija, skirta sveikatos priežiūros specialistams, pateikiama „Merck Manual” profesinėje versijoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų institutas. Pepsinės opos (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos). Oficialūs edukaciniai sveikatos šaltiniai visuomenei.