- 1.Kam toksoplazmozė pavojingiausia?
- 2.Toksoplazmozė nėštumo metu
- 3.Toksoplazmozė nusilpus imuninei sistemai
- 4.Kiek paplitusi toksoplazmozė?
- 5.Kas sukelia toksoplazmozę?
- 6.Kaip užsikrečiama toksoplazmoze?
- 7.Kokie yra toksoplazmozės simptomai žmonėms?
- 8.Kaip diagnozuojama toksoplazmozė?
- 9.Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant toksoplazmozę?
- 10.Kaip gydoma toksoplazmozė?
- 11.Kokie vaistai naudojami toksoplazmozei gydyti?
- 12.Kada galima tikėtis pagerėjimo?
- 13.Kaip pasirūpinti savimi sergant toksoplazmoze?
- 14.Kokia toksoplazmozės prognozė?
- 15.Ar toksoplazmozė gali visiškai išnykti?
- 16.Kaip galima apsisaugoti nuo toksoplazmozės?
- 17.Kaip pasirūpinti savimi sergant toksoplazmoze?
- 18.Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
- 19.Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- 20.Dažniausiai užduodami papildomi klausimai
- 21.Šaltiniai
Daugeliu atvejų užsikrėtimas vyksta be jokių pastebimų simptomų. Imuninė sistema dažniausiai sugeba kontroliuoti parazitą, tačiau jos veiklos metu organizme susiformuoja cistos. Jose parazitas gali išlikti neaktyvus ilgą laiką. Susilpnėjus imuninei apsaugai, jis gali vėl suaktyvėti ir sukelti ligos simptomus.
Kam toksoplazmozė pavojingiausia?
Nors Toxoplasma gondii gali patekti į bet kurio žmogaus organizmą, dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių negalavimų. Organizmas dažniausiai pats neutralizuoja infekciją net žmogui to nesuvokiant. Didžiausią grėsmę toksoplazmozė kelia nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV infekcija ar onkologinėmis ligomis.
Svarbu paminėti, kad pats kačių laikymas namuose paprastai reikšmingai nepadidina rizikos užsikrėsti šia infekcija, nors parazitui daugintis būtini būtent katiniai gyvūnai.
Toksoplazmozė nėštumo metu
Jeigu moteris užsikrečia toksoplazmoze nėštumo metu arba netrukus prieš pastojimą, parazitas gali būti perduotas vaisiui per placentą. Tokiu atveju išauga persileidimo, vaisiaus žūties arba sunkių būsimo vaiko sveikatos sutrikimų tikimybė. Įgimtos toksoplazmozės pasekmės gali pasireikšti regėjimo pažeidimais, visišku aklumu, raidos atsilikimu bei mokymosi sunkumais.
Toksoplazmozė nusilpus imuninei sistemai
Asmenims, sergantiems ŽIV infekcija, vėžiu ar vartojantiems imuninę sistemą slopinančius vaistus, organizmo apsauginiai mechanizmai veikia nepakankamai efektyviai. Tokia būklė vadinama imunosupresija.
Jeigu sveikam žmogui toksoplazmozė dažniausiai nesukelia simptomų, tai nusilpus imuninei sistemai tiek pirminė, tiek atsinaujinusi infekcija gali tapti gyvybei pavojinga. Parazitas, kuris anksčiau buvo „užmigdytas“ cistose, gali vėl suaktyvėti ir sukelti sunkius klinikinius pasireiškimus.
Negydoma toksoplazmozė imuniteto sutrikimų turintiems asmenims gali pažeisti įvairius organus, o ilgainiui tai gali baigtis mirtimi.
Kiek paplitusi toksoplazmozė?
Manoma, kad pasaulyje iki trečdalio gyventojų yra užsikrėtę Toxoplasma gondii parazitu. Nepaisant tokio plataus paplitimo, didžioji dalis infekuotų žmonių niekada nepatiria jokių ligos požymių.
Kas sukelia toksoplazmozę?
Toksoplazmozę sukelia parazitinė infekcija, kurią lemia Toxoplasma gondii. Žmonės šia liga užsikrečia tada, kai netyčia praryja medžiagas ar maistą, užterštą šiuo parazitu.
Dėl specifinio parazito gebėjimo „slėptis“ žmogaus organizme ligos požymiai gali pasireikšti tiek iš karto po užsikrėtimo, tiek praėjus ilgesniam laikui. Pradinės infekcijos metu daliai žmonių pasireiškia į gripą panašūs simptomai, tačiau daugeliu atvejų imuninė sistema su infekcija susidoroja nepastebimai, be aiškių klinikinių požymių.
Imuninėms ląstelėms kovojant su parazitu, Toxoplasma gondii organizme suformuoja smulkias struktūras – cistas. Jose parazitas gali išlikti neaktyvus daugelį metų. Tyrimai rodo, kad šios cistos periodiškai plyšta, o organizmas vėl aktyvina imuninį atsaką. Kaip ir pirminės infekcijos metu, dažniausiai tai nesukelia jokių simptomų.
Vis dėlto, nusilpus imuninei sistemai, cistų suirimas gali sukelti naują ligos epizodą – vadinamąją toksoplazmozės reaktyvaciją.
Kaip užsikrečiama toksoplazmoze?
Dažniausiai toksoplazmoze užsikrečiama prarijus Toxoplasma gondii užterštas daleles.
Parazitas dauginasi kačių žarnyne ir su išmatomis patenka į aplinką. Kačių išmatos gali užteršti dirvožemį, vandenį, augalus bei maisto produktus.
Užsikrėsti galima netyčia kontaktuojant su užteršta aplinka, pavyzdžiui:
- Valant kačių kraiko dėžę
- Dirbant sode ar darže, kur lankosi katės
- Geriamas nevirintas ar neapdorotas vanduo
- Valgomi neplauti vaisiai ar daržovės
- Vartojama nepakankamai termiškai apdorota arba netinkamai laikyta mėsa
Toksoplazmozė nėra perduodama nuo žmogaus žmogui įprastais kontaktais. Tačiau nėštumo metu parazitas gali būti perduotas vaisiui per placentą. Retais atvejais infekcija gali būti perduota per užkrėstą organų transplantą ar kraujo perpylimą.
Kokie yra toksoplazmozės simptomai žmonėms?
Toksoplazmozės klinikiniai požymiai priklauso nuo to, kuriuose organuose parazitas yra aktyvus. Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, ar infekcija yra ūmi, atsinaujinusi, ar įgimta.
Akių toksoplazmozės simptomai
Akių toksoplazmozė – tai Toxoplasma gondii sukelta vienos ar abiejų akių infekcija. Ji dažniausiai pasireiškia paaugliams ar jauniems suaugusiesiems, kurie buvo užsikrėtę dar gimdoje. Retais atvejais akių pažeidimas išsivysto ir pirminės infekcijos metu.
Galimi simptomai:
- Akių skausmas
- Neryškus matymas
- Regėjimo netekimas
Ūminės toksoplazmozės simptomai
Ūminė toksoplazmozė – tai organizmo reakcija į pirminį užsikrėtimą Toxoplasma gondii. Dauguma žmonių nejaučia jokių negalavimų, tačiau kartais pasireiškia į gripą panašūs požymiai:
- Karščiavimas
- Bendras nuovargis
- Raumenų skausmai
- Neskausmingai padidėję kaklo ar pažastų limfmazgiai
- Gerklės skausmas
- Padidėjusios kepenys ir blužnis
- Akių toksoplazmozė (reta forma)
Reaktyvuotos toksoplazmozės simptomai
Asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, anksčiau persirgta infekcija gali atsinaujinti. Tai būdinga sergantiems AIDS, onkologinėmis ligomis ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus. Reaktyvuota toksoplazmozė dažniausiai pažeidžia centrinę nervų sistemą – galvos ir nugaros smegenis.
Galimi simptomai:
- Galvos skausmai
- Sąmonės ar mąstymo sutrikimai
- Traukuliai
- Karščiavimas
- Veido raumenų paralyžius
- Regėjimo pokyčiai
- Tirpimas
- Raumenų silpnumas ar judesių praradimas
- Toksoplazminis encefalitas
- Koma
Įgimtos toksoplazmozės simptomai
Įgimta toksoplazmozė perduodama vaisiui per placentą. Kai kurie kūdikiai gimimo metu neturi jokių matomų simptomų, tačiau jiems išlieka didelė rizika, kad požymiai pasireikš vėliau.
Galimi simptomai:
- Odos ir akių pageltimas
- Odos bėrimai
- Padidėjusios kepenys ir blužnis
- Regėjimo sutrikimai, akių skausmas ar jautrumas šviesai
- Kalcio sankaupos galvos smegenyse
- Skysčių kaupimasis galvos smegenyse
- Sumažėjęs galvos apimtis
- Traukuliai
- Motorinės raidos vėlavimas
- Mokymosi sutrikimai
- Akių toksoplazmozė
Kaip diagnozuojama toksoplazmozė?
Toksoplazmozės nustatymas pradedamas nuo gydytojo atliekamos apžiūros ir detalaus simptomų įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistas taip pat įvertina galimus rizikos veiksnius ir, atsižvelgdamas į klinikinę situaciją, gali paskirti laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Diagnostikai gali būti taikomi kraujo tyrimai, audinių mėginių paėmimas, vaizdiniai tyrimai, juosmens punkcija, o nėštumo metu – ir specialūs prenataliniai tyrimai.
Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant toksoplazmozę?
Norint patvirtinti arba atmesti toksoplazmozę, gali būti skiriami vienas ar keli iš toliau nurodytų tyrimų.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai yra pagrindinis ir dažniausiai taikomas toksoplazmozės diagnostikos metodas. Iš venos paimtas kraujo mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur tiriama, ar organizmas yra pagaminęs antikūnų prieš Toxoplasma gondii. Kai kuriais atvejais taip pat ieškoma paties parazito genetinės medžiagos.
Biopsija
Biopsija atliekama retai. Šio tyrimo metu paimamas nedidelis audinio mėginys, kuris laboratorijoje tiriamas siekiant nustatyti, ar jame yra Toxoplasma gondii sukeltų pakitimų.
Vaizdiniai tyrimai
Jeigu įtariama, kad infekcija pažeidė galvos smegenis, gali būti paskirtas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimas. Tyrimo metu speciali aparatūra sukuria detalius galvos smegenų vaizdus, kuriuos gydytojas analizuoja ieškodamas požymių, būdingų toksoplazmozei.
Juosmens punkcija
Tais atvejais, kai yra įtarimų dėl galvos ar nugaros smegenų pažeidimo, gali būti atliekama juosmens punkcija. Procedūros metu plona adata iš apatinės nugaros dalies paimamas smegenų ir nugaros smegenų skystis. Šis skystis tiriamas laboratorijoje siekiant nustatyti infekcijos požymius.
Amniocentezė
Jeigu nėščiajai diagnozuota toksoplazmozė, gydytojas gali rekomenduoti amniocentezę. Šio tyrimo metu iš vaisiaus vandenų paimamas skysčio mėginys, kuriame ieškoma Toxoplasma gondii infekcijos požymių.
Ultragarsinis tyrimas
Nėštumo metu taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Jo metu specialiu davikliu per pilvo sieną gaunami vaisiaus vaizdai. Nors ultragarsas pats savaime toksoplazmozės nepatvirtina, jis gali parodyti vaisiaus smegenų pakitimus, kurie leidžia įtarti infekciją.
Kaip gydoma toksoplazmozė?
Toksoplazmozės gydymas pagrįstas kelių vaistų deriniu – naudojami antiparazitiniai preparatai kartu su antibiotikais. Šie vaistai slopina Toxoplasma gondii dauginimąsi ir aktyvumą organizme.
Gydymo metu dažnai skiriama folininė rūgštis, kurios paskirtis – sumažinti nepageidaujamą antiparazitinių vaistų poveikį organizmui.
Asmenims, kurių imuninė sistema veikia normaliai ir kurie nejaučia jokių simptomų, toksoplazmozė dažniausiai nėra gydoma. Vaistai veikia tik aktyvius parazitus, tačiau negali pašalinti organizme likusių cistų, kuriose parazitas gali išlikti neaktyvus ilgą laiką.
Kokie vaistai naudojami toksoplazmozei gydyti?
Toksoplazmozės gydymui dažniausiai taikomi šie vaistiniai preparatai:
- Pyrimethaminas
- Sulfadiazinas
- Atovakvonas
- Spiramicinas (vartojamas iki 18 nėštumo savaitės)
- Trimetoprimo ir sulfametoksazolo derinys
- Klindamicinas
- Leukovorinas
Vaistų derinys ir gydymo trukmė parenkami individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir rizikos veiksnius.
Kada galima tikėtis pagerėjimo?
Įprastas toksoplazmozės gydymo kursas trunka nuo dviejų iki šešių savaičių, tačiau savijautos pagerėjimas gali būti jaučiamas jau po kelių dienų. Jei parazitas pažeidė galvos smegenis, visiškas pažeidimų atsistatymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki šešių mėnesių.
Net ir pagerėjus savijautai, gydymas dažnai tęsiamas ilgiau, siekiant užtikrinti, kad visi aktyvūs parazitai būtų sunaikinti. Nėščiosioms, kurioms diagnozuota toksoplazmozė, vaistų vartojimas dažniausiai tęsiamas iki pat nėštumo pabaigos. Įgimtos toksoplazmozės gydymas gali trukti iki vienerių metų. Asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, gydymas kartais taikomas neribotą laiką.
Kaip pasirūpinti savimi sergant toksoplazmoze?
Nėščiosios, kurioms nustatyta toksoplazmozė, turėtų griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų, kad būtų sumažinta infekcijos perdavimo vaisiui rizika.
Jeigu toksoplazmozė diagnozuota asmeniui, turinčiam nusilpusią imuninę sistemą, gydymas planuojamas kartu su kitų lėtinių ar gretutinių ligų valdymu, glaudžiai bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistu.
Kokia toksoplazmozės prognozė?
Toksoplazmozės eiga ir baigtis priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės bei infekcijos formos. Asmenims, kurių imuninė sistema veikia normaliai, ši infekcija itin retai sukelia sunkias ar gyvybei pavojingas komplikacijas.
Įgimtos toksoplazmozės atveju, laiku pradėjus gydymą, daugiau nei 70 % vaikų pasiekia raidos etapus pagal savo amžių ir vystosi be reikšmingų nukrypimų.
Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, toksoplazmozė dažniausiai pažeidžia galvos smegenis. Taikant tinkamą gydymą, išgyvenamumo rodikliai siekia ne mažiau kaip 70 %. Negydoma galvos smegenų toksoplazmozė beveik visais atvejais baigiasi mirtimi.
Ar toksoplazmozė gali visiškai išnykti?
Dėl Toxoplasma gondii organizme paliekamų cistų toksoplazmozė dažniausiai negali būti visiškai išgydoma. Vaistai veiksmingai slopina aktyvią infekciją, tačiau jie nesunaikina cistų, kuriose parazitas gali išlikti neaktyvus ilgą laiką.
Jeigu žmogaus imuninė sistema yra stipri, šios cistos paprastai neatsinaujina ir nesukelia ligos simptomų. Tačiau nusilpus imuninei sistemai arba esant įgimtai toksoplazmozei, parazitas gali vėl suaktyvėti ir ateityje sukelti sveikatos sutrikimų.
Kaip galima apsisaugoti nuo toksoplazmozės?
Svarbiausios prevencijos priemonės – saugus maisto ruošimas ir kruopšti rankų higiena.
Maisto sauga ir higiena
- Prieš vartojimą mėsą tinkamai užšaldyti ir kruopščiai termiškai apdoroti
- Vaisius ir daržoves nulupti arba gerai nuplauti
- Po maisto ruošimo plauti pjaustymo lenteles, stalviršius, indus ir įrankius muiluotu vandeniu
- Nevartoti nepasterizuoto pieno
- Nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų moliuskų
- Negerti neapdoroto ar nevirinto vandens
Kontaktas su dirvožemiu ir gyvūnais
- Dirbant sode, su žeme ar smėliu, mūvėti pirštines, po darbo kruopščiai nusiplauti rankas
- Uždengti lauko smėlio dėžes
- Nešerti kačių žalia ar nepakankamai iškepta mėsa
- Kačių kraiką keisti kasdien, mūvint pirštines, po to kruopščiai plauti rankas
- Laikyti kates namuose, kad jos neturėtų kontakto su galimai užkrėsta aplinka
Papildomos rekomendacijos nėščiosioms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema
- Jei įmanoma, vengti patiems keisti kačių kraiką
- Jeigu kraiką keisti būtina, naudoti vienkartines pirštines ir po to kruopščiai nusiplauti rankas
- Neįsigyti naujų kačių ir nepriimti benamių gyvūnų į namus
Šių priemonių laikymasis reikšmingai sumažina užsikrėtimo toksoplazmoze riziką.
Kaip pasirūpinti savimi sergant toksoplazmoze?
Jeigu jums diagnozuota toksoplazmozė, svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir ligos požymius. Nepriklausomai nuo to, ar jums paskirtas gydymas, ar pasirinkta stebėjimo taktika, būtina kreiptis į gydytoją, jeigu simptomai nemažėja arba pradeda ryškėti.
Jeigu toksoplazmozė nustatyta vaikui gimimo metu, būtina glaudžiai bendradarbiauti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Svarbu užtikrinti, kad būtų taikomas tinkamas gydymas ir laikomasi numatyto stebėsenos plano net ir pasibaigus gydymo kursui. Tėvai turėtų būti supažindinti su galimais ligos atsinaujinimo požymiais ir žinoti, į ką atkreipti dėmesį ateityje.
Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
Jeigu esate nėščia, planuojate nėštumą arba turite nusilpusią imuninę sistemą, rekomenduojama iš anksto pasitarti su gydytoju apie galimas prevencines priemones. Tai padeda sumažinti užsikrėtimo riziką tiek jums, tiek būsimam vaikui.
Jeigu pasireiškia toksoplazmozei būdingi simptomai, ypač esant imuninei sistemos silpnybei, į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kokios papildomos atsargumo priemonės man reikalingos siekiant išvengti toksoplazmozės?
- Kaip galima sumažinti toksoplazmozės perdavimo riziką nėštumo metu?
Dažniausiai užduodami papildomi klausimai
Kaip sužinoti, ar mano katė serga toksoplazmoze?
Kaip ir žmonėms, katėms toksoplazmozė dažnai nepasireiškia jokiais matomais simptomais. Jeigu kyla klausimų ar abejonių dėl augintinio sveikatos, reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Kiek procentų kačių šeimininkų serga toksoplazmoze?
Kadangi dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, tiksliai nustatyti, kiek kačių šeimininkų yra užsikrėtę toksoplazmoze, yra sudėtinga. Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad pats kačių laikymas namuose reikšmingai nepadidina užsikrėtimo rizikos, palyginti su kitais žmonėmis.
Ar nėštumo metu ar esant nusilpusiai imuninei sistemai būtina atsisakyti katės?
Nebūtina atsisakyti augintinio net ir nėštumo metu ar turint imuninės sistemos sutrikimų. Asmenys, laikantys kates, gali taikyti tam tikras atsargumo priemones, kurios reikšmingai sumažina toksoplazmozės riziką.
Rekomenduojama laikyti katę namuose, patikėti kraiko dėžės valymą kitam asmeniui ir vengti šerti katę žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Jeigu kraiką tenka keisti pačiam, būtina mūvėti pirštines, naudoti apsauginę kaukę ir iš karto po to kruopščiai nusiplauti rankas.
Taip pat patariama nėštumo metu ar esant nusilpusiai imuninei sistemai nepriimti benamių kačių ir neįsigyti naujo augintinio.
Šaltiniai
- Dubey, J. P. (2010). Toxoplasmosis of Animals and Humans (2nd ed.). Boca Raton: CRC Press.
- Montoya, J. G., & Liesenfeld, O. (2004). Toxoplasmosis. The Lancet, 363(9425), 1965–1976.
- Hill, D. E., & Dubey, J. P. (2016). Toxoplasma gondii as a parasite in food: analysis and control. Microbiology Spectrum, 4(4), 1–17.
- Robert-Gangneux, F., & Dardé, M. L. (2012). Epidemiology of and diagnostic strategies for toxoplasmosis. Clinical Microbiology Reviews, 25(2), 264–296.
- Petersen, E., et al. (2010). European multicentre study on congenital toxoplasmosis. European Journal of Clinical Microbiology & Infectious Diseases, 29(9), 1159–1168.
- World Health Organization (WHO). (2015). WHO estimates of the global burden of foodborne diseases. Geneva: WHO Press.
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (2023). Toxoplasmosis – Epidemiology, Diagnosis and Treatment. Atlanta: U.S. Department of Health and Human Services.
- Remington, J. S., Klein, J. O., Wilson, C. B., Nizet, V., & Maldonado, Y. A. (2015). Infectious Diseases of the Fetus and Newborn Infant (8th ed.). Philadelphia: Elsevier Saunders.
- Weiss, L. M., & Kim, K. (2013). Toxoplasma gondii: The Model Apicomplexan – Perspectives and Methods. London: Academic Press.
- Flegr, J., Prandota, J., Sovičková, M., & Israili, Z. H. (2014). Toxoplasmosis – a global threat. Corpora, 13(4), 487–504.
