Mirena – tai hormoninė intrauterinė spiralė (IUS), kuri naudojama kaip ilgalaikė kontracepcijos priemonė. Ji yra plastikinės T formos konstrukcija, įdedama į gimdą, kur išskiria hormoną progestiną, siekiant užkirsti kelią nėštumui.
Kaip veikia Mirena?
Ši spiralė apsaugo nuo nėštumo keliais būdais:
- Sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl spermatozoidai negali pasiekti kiaušialąstės ir jos apvaisinti.
- Plonina gimdos gleivinę ir iš dalies slopina ovuliaciją, todėl sumažėja kiaušialąstės išsiskyrimo tikimybė.
Mirena yra viena iš kelių hormoninių spiralės tipų, patvirtintų sveikatos priežiūros institucijų. Ji veiksmingai apsaugo nuo nėštumo iki aštuonerių metų.
Kodėl verta rinktis Mirena?
Ši kontracepcijos priemonė suteikia ilgalaikę apsaugą ir tinka moterims, dar nepatyrusioms menopauzės, įskaitant paaugles.
Tarp pagrindinių Mirena privalumų:
- Ji visada paruošta naudoti, todėl nereikia nutraukti lytinio akto kontracepcijai.
- Partneriui nereikia rūpintis apsauga nuo nėštumo.
- Gali likti gimdoje iki aštuonerių metų.
- Bet kuriuo metu galima pašalinti, o vaisingumas greitai atsistato.
- Tinka naudoti žindymo laikotarpiu, tačiau įdėjimo metu gali padidėti gimdos pažeidimo rizika.
- Gali būti naudojama kaip skubi kontracepcijos priemonė, jei įdedama per penkias dienas po nesaugaus lytinio akto.
Po kelių mėnesių naudojimo menstruacijos dažnai tampa lengvesnės. Apie 20% moterų po metų visiškai nebeturi mėnesinių.
Papildoma nauda sveikatai
Be apsaugos nuo nėštumo, Mirena gali padėti sumažinti:
- Stiprų menstruacinį skausmą bei skausmą, kurį sukelia endometriozė.
- Dubens uždegiminių ligų riziką.
- Gimdos gleivinės vėžio riziką.
Dėl šių savybių Mirena dažnai rekomenduojama moterims, turinčioms:
- Gausias mėnesines.
- Skausmingas menstruacijas.
- Endometriozę.
- Gimdos gleivinės sustorėjimą (endometriumo hiperplaziją).
- Gimdos gleivinės audinio išvešėjimą gimdos sienelėje (adenomiozę).
- Mažakraujystę dėl stipraus kraujavimo.
- Nekancerinius gimdos auglius (miomas).
Kada Mirena netinka?
Ne visoms moterims ši kontracepcijos priemonė yra tinkama. Gydytojas gali jos nerekomenduoti, jei turite:
- Krūties vėžį arba jį esate sirgusi.
- Gimdos arba gimdos kaklelio vėžį.
- Kepenų ligą.
- Gimdos anomalijų, kurios gali apsunkinti spiralės įdėjimą ar jos išsilaikymą gimdoje.
- Dubens uždegiminę ligą arba šiuo metu turite infekciją.
- Neaiškios kilmės kraujavimą iš makšties.
- Netipišką gimdos formą.
Taip pat svarbu informuoti gydytoją, jei:
- Vartojate vaistus, įskaitant žolinius papildus ir nereceptinius preparatus.
- Sergate diabetu ar turite aukštą kraujospūdį.
- Esate patyrusi širdies ligą ar širdies priepuolį.
- Turite migrenų.
- Turite kraujo krešėjimo sutrikimų ar buvote patyrusi insultą.
- Neseniai pagimdėte ar žindote kūdikį.
Galimos rizikos naudojant Mirena
Mažiau nei 1% moterų, naudojančių Mirena, per metus pastoja, jei spiralė naudojama įprastai.
Jei pastojama naudojant šią spiralę, kyla didesnė rizika, kad apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtins ne gimdoje. Tai vadinama negimdiniu nėštumu. Dažniausiai toks nėštumas įvyksta kiaušintakyje. Tačiau kadangi Mirena efektyviai apsaugo nuo pastojimo, jos naudotojos rečiau susiduria su negimdiniu nėštumu nei moterys, kurios nesinaudoja jokia kontracepcija.
Ar Mirena yra saugi?
Apskritai, ši hormoninė spiralė yra laikoma saugia. Tačiau svarbu žinoti, kad:
- Ji neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI).
- Retais atvejais spiralės įdėjimas gali sukelti gimdos sienelės pažeidimą. Ši rizika yra didesnė, jei spiralė įdedama iškart po gimdymo.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kai kurios moterys, naudojančios Mirena, gali susidurti su tokiais nepageidaujamais poveikiais:
- Galvos skausmas.
- Odos bėrimai ar spuogai.
- Krūtų jautrumas.
- Nereguliarus kraujavimas, kuris dažniausiai susireguliuoja po kelių mėnesių.
- Nuotaikų pokyčiai.
- Pilvo ar dubens skausmas.
Kada spiralė gali pasišalinti pati?
Kartais Mirena gali išslinkti iš gimdos savaime. Tai gali nutikti dažniau, jei:
- Niekada nebuvote nėščia.
- Turite gausias ar ilgai trunkančias mėnesines.
- Jūsų menstruacijos būna labai skausmingos.
- Anksčiau esate turėjusi iškritusią spiralę.
- Esate jaunesnė nei 20 metų.
- Spiralė buvo įdėta iškart po gimdymo.
Kada gali prireikti pašalinti Mirena?
Gydytojas gali rekomenduoti pašalinti Mirena, jei:
- Išsivysto dubens uždegimas. Kai kuriais atvejais uždegimą galima gydyti, paliekant spiralę vietoje.
- Atsiranda gimdos gleivinės uždegimas (endometritas).
- Nustatomas gimdos gleivinės ar gimdos kaklelio vėžys.
- Pasireiškia lėtinis dubens skausmas arba skausmas lytinių santykių metu.
- Migrena tampa itin stipri ir dažna.
- Staiga labai padidėja kraujospūdis arba įvyksta insultas ar širdies priepuolis.
Kaip pasiruošti Mirena įdėjimui?
Prieš įdedant spiralę, gydytojas įvertins jūsų sveikatos būklę ir atliks ginekologinį tyrimą. Taip pat gali būti atliekami tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų.
Mirena gali būti įdedama
- Bet kuriuo mėnesinių ciklo metu, jei nėra nėštumo. Gali prireikti atlikti nėštumo testą.
- Iškart po nėštumo nutraukimo.
- Iškart po gimdymo – tiek po natūralaus gimdymo, tiek po Cezario pjūvio. Tačiau jei ji įdedama iškart po gimdymo, yra didesnė rizika, kad spiralė iškris savaime.
Jei Mirena įdedama praėjus daugiau nei septynioms dienoms po mėnesinių pradžios, reikia papildomai naudoti kitą kontracepcijos priemonę vieną savaitę.
Kad sumažintumėte galimą spazmų skausmą, rekomenduojama 1-2 valandas prieš procedūrą išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeno.
Mirenos idėjimas
Mirena dažniausiai įdedama gydytojo kabinete.
Procedūros metu
- Gydytojas naudoja specialų įrankį – spekulumą, kad prilaikytų makštį atvirą.
- Gimdos kaklelis ir makštis gali būti nuvalyti antiseptiniu tirpalu, kuris naikina bakterijas.
- Specialūs instrumentai gali būti naudojami gimdos kaklelio stabilizavimui ir gimdos išmatavimui. Tai padeda nustatyti gimdos dydį ir formą.
- Prieš įdedant Mirena, jos „rankos” yra sulenkiamos, kad tilptų į ploną įvedimo vamzdelį.
- Vamzdelis įvedamas į gimdos kaklelio kanalą, o spiralė patalpinama į gimdą. Tuomet vamzdelis pašalinamas, o spiralė lieka vietoje.
- Gydytojas patrumpina spiralės siūlus, kad jie neitų per toli į makštį. Pacientė gali būti paprašyta juos užčiuopti, kad žinotų, ką reikės tikrinti savarankiškai.
Procedūros metu gali atsirasti spazmai, svaigulys ar alpimo pojūtis. Taip pat širdies ritmas gali sulėtėti.
Po procedūros
Maždaug po mėnesio gydytojas gali atlikti pakartotinę ginekologinę apžiūrą, kad patikrintų, ar Mirena išliko tinkamoje vietoje ir ar nėra infekcijos požymių.
Kai kurie specialistai rekomenduoja kiekvieną mėnesį patikrinti, ar spiralės siūlai vis dar jaučiami makštyje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Manote, kad pastojote.
- Pasireiškia stipresnis nei įprasta kraujavimas iš makšties.
- Jaučiate dubens skausmą ar skausmą lytinių santykių metu.
- Pakilo temperatūra.
- Atsirado neįprastų ar nemaloniai kvepiančių išskyrų iš makšties.
- Jaučiate stiprias migrenas ar galvos skausmus.
- Atsirado odos ir akių pageltimas. Šis simptomas gali būti sunkiau pastebimas kai kurių odos atspalvių žmonėms.
- Įtariate lytiškai plintančią infekciją. Paprastai spiralės nereikia pašalinti, tačiau būtina naudoti prezervatyvus, kol infekcija bus išgydyta.
- Neberandate spiralės siūlų arba jie atrodo ilgesni nei anksčiau.
- Užčiuopiate pačią spiralę, o ne tik jos siūlus.
Jei kyla įtarimas, kad Mirena iškrito ar pasislinko, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų situaciją. Jei spiralė yra ne vietoje, ją gali tekti pašalinti.
Mirenos pašalinimas
Mirena gali būti palikta gimdoje iki aštuonerių metų.
Pašalinimo metu gydytojas naudoja sterilias pirštines arba specialius įrankius, kad suimtų spiralės siūlus ir švelniai ištrauktų įrenginį. Ištraukiant spiralę, jos „rankos” susilenkia į vidų.
Lengvas kraujavimas ir spazmai yra dažni pašalinimo metu. Retais atvejais pašalinimas gali būti sudėtingesnis.
