Pulmoninė embolija įvyksta, kai kraujo krešulys užblokuoja kraujo tekėjimą plaučių arterijoje. Dažnai kraujo krešulys susidaro giliuose venose kojoje, kuris atsiskiria ir keliauja į plaučius, užblokuodamas kraujo tekėjimą. Pulmoninės embolijos gali būti mirtinos, tačiau greita intervencija gali žymiai sumažinti mirties riziką. Giliųjų venų trombozės prevencinės priemonės gali sumažinti pulmoninės embolijos riziką.

Kokie yra pulmoninės embolijos simptomai?

Dusulys.
Krūtinės skausmas, kuris sustiprėja giliai įkvėpus.
Kraujavimas iš kosulio.
Ūmus skausmas krūtinėje, kakle, žandikaulyje, petyje ir rankoje.
Šviesi ir mėlyna oda.
Greitas pulsas.
Gausus prakaitavimas.
Švilpimas.
Galvos svaigimas.
Sincope.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei atsiranda staigus dusulys, krūtinės skausmas ar sincope be aiškios priežasties, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Pulmoninė embolija yra gyvybei pavojinga, tačiau ją galima gydyti. Laiku suteikta pagalba gali sumažinti mirtingumą.

Kokios yra pulmoninės embolijos priežastys?

Kraujo kaupimasis ir stazė tam tikroje kūno vietoje, dažniausiai rankoje ar kojoje, dažnai po operacijos ar ilgalaikio gulėjimo.
Venų pažeidimai, atsirandantys dėl lūžių ar chirurginių procedūrų dubens, klubo, kelio ar kojos srityje.
Kardiovaskulinės ligos, tokios kaip širdies priepuolis, insultas, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas.
Padidėjusi kraujo krešėjimo tendencija dėl vėžio, hormonų terapijos ar kontraceptinių tablečių vartojimo.

Kokie yra pulmoninės embolijos rizikos veiksniai?

Giliųjų venų trombozė arba kraujo krešuliai kojoje.
Varikozinės venos ar venų pažeidimai, atsiradę po operacijos ar kaulų lūžių.
Oralių kontraceptikų ar hormonų terapijos vartojimas.
Rūkymas.
Kūno masės indeksas didesnis nei 25.
Nėštumas arba gimdymas per pastarąsias šešias savaites.
Centrinė veninė kateterizacija per ranką ar koją.
Ilgalaikis sėdėjimas ar neaktyvumas.

Kokios yra pulmoninės embolijos komplikacijos?

Jei emboliai lieka plaučiuose, gali išsivystyti ūminė ir lėtinė plaučių hipertenzija, sukelianti plaučių arterijų fibrozę.

Kokie yra diagnostiniai tyrimai, skirti pulmoninei embolijai?

Pulmoninės embolijos diagnozavimas gali būti sudėtingas, ypač asmenims, turintiems esamų širdies ar plaučių ligų.

Susiję įrašai

Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai, skirti D-dimerui, kuris yra kraujo krešulių degradacijos produktas. Padidėjęs lygis rodo didesnę kraujo krešulių tikimybę. Kraujo tyrimai gali patikrinti deguonies ir anglies dioksido prisotinimo lygius. Jei plaučių arterijose yra kraujo krešulių, jūsų deguonies lygis sumažės. Be to, tiriant kraujo krešėjimo faktorius galima nustatyti, ar turite paveldimą krešėjimo sutrikimą.
Krūtinės rentgenograma: gali padėti pašalinti kitas galimas simptomų priežastis.
Duplex ultrasonografija: naudoja garso bangas, kad patikrintų giliųjų venų kraujo krešulius ir kraujo tekėjimą keliuose, šlaunyse, blauzdose ir rankose.
CT plaučių angiografija: gali sukurti 3D vaizdus, kad būtų galima nustatyti pulmoninę emboliją plaučių arterijose.
Ventiliacijos-perfuzijos (V/Q) skenavimas: šis tyrimas vertina pulmoninės embolijos buvimą. Procedūros metu jūs kvėpuojate ir gaunate radioaktyvios medžiagos, žinomos kaip žymeklis, injekciją į veną rankoje, kad būtų įvertintas tinkamas perfuzijos ir ventiliacijos atitikimas jūsų plaučiuose.
Pulmoninė angiograma: šis tyrimas laikomas aukso standartu pulmoninės embolijos diagnozavimui. Tačiau dėl sudėtingumo ir galimų rizikų jis paprastai naudojamas tik tais atvejais, kai kiti diagnostiniai tyrimai nedavė galutinio rezultato. Pulmoninės angiogramos metu kateteris įvedamas į didelę veną, dažniausiai kirkšnies srityje, ir nukreipiamas per širdį į plaučių arterijas. Per kateterį įšvirkščiamas radioaktyvus dažas, kad būtų galima nustatyti užpildymo defektus plaučių arterijose. Kai kurie žmonės gali patirti laikiną aritmiją šios procedūros metu. Dažas gali sukelti inkstų pažeidimus asmenims, turintiems susilpnėjusią inkstų funkciją.
MRI: rekomenduojama žmonėms, turintiems lėtinių inkstų ligų, arba tiems, kurie turėtų vengti radiacijos, pavyzdžiui, nėščioms moterims.

Kokios yra pulmoninės embolijos gydymo galimybės?

Antikoaguliantai: antikoaguliantai sumažina kraujo krešėjimo gebėjimą, taip užkirsdami kelią būsimų kraujo krešulių susidarymui. Antikoagulianto tipas, dozė ir gydymo trukmė bus nustatyti individualiai stebint krešėjimo laikus. Vartojant antikoaguliantus, gydytojai užsakys serijinius krešėjimo tyrimus, kad stebėtų, kaip greitai kraujas krešėja, kad būtų galima koreguoti dozę.
Suspaudimo kojinės: medicininės paskirties suspaudimo kojinės pagerina kraujo cirkuliaciją kojose ir užkerta kelią kraujo kaupimuisi. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamo naudojimo, trukmės ir priežiūros.
Trombolitinė terapija: trombolitiniai vaistai, tokie kaip audinių plazminogeno aktyvatorius (TPA), paprastai skiriami intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) atidžiai stebint gydytojams. Trombolitiniai vaistai būtini, jei turite žemą, nestabilią kraujospūdį dėl pulmoninės embolijos. Šios terapijos šalutiniai poveikiai gali apimti kraujavimą.

Ką galima padaryti, kad būtų išvengta pulmoninės embolijos?

Reikia užkirsti kelią krešuliams giliųjų venų srityje, kad būtų išvengta pulmoninės embolijos.
Vartoti antikoaguliantus, dažnai skiriamus žmonėms, kuriems kyla rizika susidaryti pre- ir postoperaciniams kraujo krešuliams arba tiems, kurie patyrė insultą, širdies priepuolį ar vėžį.
Nešioti suspaudimo kojines, kurios padeda kraujo cirkuliacijai kojose.
Naudoti pneumatinius kompresorius, kad masažuotumėte ir pagerintumėte kraujo tekėjimą kojose.
Sėdėti arba miegoti su pakeltomis kojomis bent 30 minučių du kartus per dieną. Naktį laikyti kojas pakeltas gali būti labai efektyvu. Galite pakelti lovos galą 10-15 centimetrų su medinėmis blokeliais ar knygomis.
Reguliariai judėti. Neleiskite sau ilgai sėdėti ar būti neaktyviu. Judėjimas po operacijos gali žymiai sumažinti pulmoninės embolijos riziką ir pagreitinti bendrą atsigavimą.
Reguliariai sportuoti.
Gerti 1,5-2 litrus vandens per dieną.
Apriboti kofeino ir alkoholio vartojimą.
Nutraukti rūkymą.
Sumažinti svorį ir palaikyti sveiką kūno svorį.

Kokia yra pasiruošimo procedūra prieš vizitą pas gydytoją?

Pulmoninė embolija yra ekstremali situacija. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad turite pulmoninę emboliją. Prieš apsilankydami pas gydytoją, galite užsirašyti simptomus, esamas ligas, neseniai patirtas traumas ar ligas, vartojamus vaistus ar maisto papildus, neseniai ilgas keliones automobiliu ar lėktuvu, šeimos istoriją ir klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui.