Potrauminio streso sutrikimas, arba PTSS, yra psichinė sveikatos būklė, kuri atsiranda po sunkių traumų, paveikdama tiek kūną, tiek protą. Po įvykio asmenys, turintys PTSS, dažnai jaučiasi tarsi vėl išgyventų traumą. Jie gali patirti intensyvų stresą, nerimą, kaltę ar gėdą, susijusią su įvykiu. Tokie asmenys gali turėti pasikartojančių košmarų apie incidentą ir linkę vengti vietų ar pokalbių apie tai. PTSS sukeliamas nerimas gali būti toks didelis, kad trukdo kasdienei veiklai. Psichologines žaizdas sukeliančios trauminės patirtys paprastai būna intensyvios ir gyvybei pavojingos situacijos. Asmenys gali būti tiesiogiai įtraukti į tokius įvykius arba juos stebėti. Pavyzdžiai apima automobilių avarijas, artimojo netektį, ilgalaikį fizinį ir emocinį smurtą, sunkius sužalojimus ar ligas, karą ir gamtines nelaimes, tokias kaip gaisrai ar žemės drebėjimai.
PTSS tipai
- Ūmus streso sutrikimas (ASD): ši būklė paprastai atsiranda per pirmą mėnesį po trauminio įvykio. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei mėnesį, ji gali išsivystyti į PTSS.
- Kompleksinis PTSS (CPTSS): šis PTSS tipas atsiranda dėl ilgalaikių ir pasikartojančių trauminių patirčių, tokių kaip karas ar fizinis ar seksualinis smurtas vaikystėje. Asmenys, turintys CPTSS, dažnai rodo PTSS simptomus, kartu su papildomomis emocinėmis, psichologinėmis ir tarpasmeninėmis problemomis.
PTSS simptomai
- Įsibrovę mintys: tai apima košmarus ir įkyriai primenančias traumos prisiminimus. Asmenys gali patirti grįžimo atgal į įvykį jausmą.
- Vengimas: tai reiškia, kad asmenys stengiasi vengti visko, kas gali sukelti traumos prisiminimus. Dažnai jie vengia kalbėti apie įvykį ar savo jausmus, susijusius su juo.
- Kognityvinių ir nuotaikų pokyčiai: asmenys gali negalėti prisiminti svarbių trauminių įvykio detalių, turėti neigiamų minčių, kaltinti save ir jaustis išsigandę, pykstantys ar lengvai dirginami. Jie gali prarasti susidomėjimą anksčiau mėgstamomis veiklomis, atsitraukti nuo socialinių sąveikų ir jausti nuolatinį liūdesį.
- Pokyčiai susiję su sužadinimu ir reakcija: simptomai apima dirglumą, lengvą išgąstį, padidėjusį nerimą, hiperbudrumą, sunkumus koncentruojantis ir miego sutrikimus.
Asmenys, patyrę traumas, dažnai rodo aukščiau išvardintus simptomus. Tačiau tie, kurie turi PTSS, patiria šiuos simptomus ilgiau nei mėnesį, o jų būklės sunkumas žymiai trukdo kasdieniam gyvenimui. PTSS gali sukelti depresiją ir atminties problemas bei paskatinti asmenis vartoti narkotikus kaip pabėgimo būdą.
Ką sukelia PTSS?
Apie 61-80% populiacijos gyvenime patiria trauminių įvykių, o apie 5-10% šių asmenų išsivysto PTSS. Kodėl žmonės skirtingai reaguoja į traumas, liko neaišku. Tačiau tyrimai rodo, kad asmenys, turintys PTSS, demonstruoja nenormalius hormonų ir neurotransmiterių lygius, dėl kurių keičiasi smegenų veikla.
Neurotransmiterių ir hormonų pokyčiai
Susidūrę su stresu, asmenys, turintys PTSS, rodo žemus kortizolio, streso hormono, lygius ir padidėjusius kortikotropiną išskiriančio faktoriaus (CRF) lygius. CRF skatina norepinefrino išsiskyrimą, kuris aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, paruošdamas kūną kovai ar bėgimui, kas lemia padidėjusį širdies ritmą ir aukštesnį kraujospūdį, paveikdami kūno reakciją į baisius įvykius. Be to, asmenims, turintiems PTSS, keičiasi neurotransmiterių, tokių kaip gama-aminobutyro rūgštis (GABA), glutamatas ir serotoninas, veikla.
Pokyčiai smegenyse
- Hipokampas, kuris reguliuoja motyvaciją, emocijas, mokymąsi ir atmintį, sumažėja.
- Amigdala, kuri yra svarbi emocijų apdorojimui ir baimės reakcijų aktyvavimui, yra hiperaktyvi.
- Medialinė priekinė žievė, atsakinga už amygdalos emocinių reakcijų reguliavimą, sumažėja ir tampa mažiau jautri.
PTSS simptomai vaikams
Vaikai gali turėti sunkumų išreikšti savo jausmus arba papasakoti, kas įvyko. Po trauminių patirčių jie dažnai rodo nerimo, neramumo ir hiperaktyvumo požymius – simptomus, kurie gali būti klaidingai interpretuojami kaip dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas (DSHS). Teisingai diagnozuoti ir gydyti būtina kreiptis į vaikų psichiatrą, turintį patirties su PTSS.
PTSS simptomų sunkumas
Susidūrę su dirgikliais, primenančiais jų traumą, pavyzdžiui, automobilio stabdžių garsas arba naujienos apie seksualinį smurtą, asmenys su PTSS gali vėl išgyventi traumą, kas gali pabloginti jų simptomus ir žymiai padidinti nerimą.
PTSS komplikacijos
- Nuotaikų svyravimai
- Nerimas
- Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip atminties praradimas
- Narkotikų vartojimas, įskaitant alkoholio priklausomybę
- Mintys apie savižudybę ar bandymai
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl PTSS simptomų?
Jei asmenys su PTSS vėl išgyvena savo traumas ilgiau nei mėnesį ir tai trukdo grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą, reikėtų pasikonsultuoti su psichiatru. Laiku gauta tinkama pagalba gali padėti išvengti simptomų pablogėjimo.
Kaip diagnozuojamas PTSS?
PTSS diagnostikos procesas apima išsamią medicinos istoriją ir fizinį tyrimą. Gydytojas vertins paciento psichologinę būklę, naudodamasis Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-5). Norint diagnozuoti PTSS, pacientas turi atitikti šiuos kriterijus:
- Asmeniškai patyrė traumą
- Stebėjo traumą, vykstančią kitiems
- Pakartotinai susidūrė su trauminių įvykių pasekmėmis (pvz., kaip pirmas reagavęs asmuo)
- Prarado artimą žmogų dėl trauminio įvykio arba žinojo, kad artimas žmogus patyrė tokį įvykį?
Pacientai, turintys PTSS, paprastai rodo simptomus ilgiau nei mėnesį, o šie simptomai žymiai veikia jų kasdienį gyvenimą.
Kaip gydomas PTSS?
Psycho terapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis PTSS gydymo metodas.
- Kognityvinė apdorojimo terapija (KAT): specifinė KET rūšis, skirta PTSS pacientams, KAT orientuota į neigiamų emocijų, tokių kaip gėda ar kaltė, keitimą, leidžiant jiems susidurti ir apdoroti skausmingus prisiminimus.
- Akies judesių desensibilizacija ir perkrovimas (EMDR) terapija: ši terapija apima specifinius akies judesių pratimus, kol smegenys apdoroja trauminius įvykius. Tai palyginti naujas gydymo metodas, tačiau įrodyta, kad jis veiksmingas ir leidžia greičiau pasveikti nei kiti metodai.
- Grupinė terapija: suteikia galimybę pacientams susitikti su kitais, kurie patyrė panašius įvykius, skatindama juos atvirai kalbėti apie savo patirtis ir jausmus be baimės būti teisiamiems. Be to, šeimos terapija gali padėti pacientams ir jų šeimoms geriau suprasti situaciją ir problemas, skatindama šeimos palaikymą ir greitesnį atsigavimą.
- Ilgalaikė ekspozicija: ši terapija padeda pacientams susidurti su praeities įvykiais ir tvarkytis su simptomais saugioje aplinkoje, leidžiant pacientams kontroliuoti ir valdyti savo baimės reakcijas.
- Traumą orientuota KET: šis požiūris padeda pacientams suprasti savo kūno reakciją į stresą ir traumas, leidžiant jiems identifikuoti problemas ir išmokti efektyviai valdyti simptomus.
Be to, gydytojai gali skirti vaistus nuo nerimo ar depresijos, tokius kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), kad palengvintų simptomus.
Ar PTSS galima išvengti?
Nors negalime visada išvengti trauminių įvykių, galime imtis priemonių apsisaugoti nuo PTSS po jų. Pavyzdžiui:
- Kalbėkite su draugais ar šeima apie įvykį, kuris jus emociškai paveikė. Atsivėrimas ir jausmų dalijimasis gali padėti sumažinti stresą ir skatinti geresnį supratimą šeimoje.
- Mokymasis, kaip elgtis ir reaguoti į baisius įvykius, gali padėti jums susidoroti ir išgyventi netikėtas situacijas.
- Padėti kitiems, kurie patyrė panašias situacijas, pavyzdžiui, savanoriaujant katastrofų aukoms, gali padėti emociniam gydymui ir skatinti teigiamą savęs suvokimą.
Kaip gyventi su PTSS
- Laikykitės reguliaraus gydymo, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistai, nes rezultatai gali pasirodyti ne iš karto. Susipažinkite su papildoma informacija apie PTSS, kad geriau suprastumėte būklę.
- Užtikrinkite gerą fizinę sveikatą, pakankamai ilsėkitės ir laikykitės subalansuotos mitybos. Venkite kofeino ir nikotino, kurie gali padidinti nerimą.
- Venkite alkoholio ir rekreacinių narkotikų, kad nesusidorotumėte su traumomis ar pamirštumėte jas.
- Užsiimkite pomėgiais ar atsipalaidavimo veiklomis, kad sumažintumėte stresą ir nerimą.
Ką daryti, kai jūsų artimasis turi PTSS
Kai artimasis turi PTSS, galite pastebėti reikšmingus jų elgesio ir emocinės būklės pokyčius. Jie gali tapti lengvai dirglūs, linkę į protrūkius ar pasinerti į depresiją. Palaikyti asmenį su PTSS gali būti emociškai ir fiziškai sunku, o sužinoti apie jų traumas gali būti varginantis. Galite vengti kalbėti apie traumą, jaustis bejėgiai arba kaltinti save, kad to nesustabdėte. Vis dėlto, išmanymas apie PTSS gali padėti geriau suprasti artimojo patirtį. Būti palaikančiu klausytoju ir vengti spaudimo kalbėti apie įvykį, kol jie tam pasiruošę, gali būti naudinga. Skatinti juos kreiptis į PTSS specialistą gali padėti užkirsti kelią simptomų pablogėjimui. Svarbu stebėti jų būklę, ypač jei jie pradeda atsitraukti nuo socialinių sąveikų. Be to, šeimos nariai ir globėjai turi prioritetizuoti savo gerovę, palaikydami asmenį su PTSS. Poilsis, palaikymo paieška iš draugų ar dalyvavimas konsultacijose gali padėti efektyviai valdyti stresą.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
- Užfiksuokite simptomus ir jų trukmę, taip pat surašykite visus vaistus ir maisto papildus.
- Paruoškite klausimus gydytojui, pavyzdžiui:
- Kokios yra mano PTSS simptomų priežastys?
- Ar šis streso atsakas į traumas yra laikinas ar lėtinis?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduojate?
- Kada galiu tikėtis pagerėjimo?
- Kaip PTSS gali paveikti mano bendrą psichinę sveikatą?
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius galėčiau padaryti, kad sumažinčiau simptomus?
- Ar turėčiau informuoti kolegas ar kitus savo socialinio rato narius apie savo būklę?
- Paruoškite atsakymus į klausimus, kuriuos gali užduoti gydytojas.
- Kada pirmą kartą pastebėjote simptomus?
- Ar patyrėte ar stebėjote kokius nors trauminius įvykius?
- Ar dažnai galvojate apie tam tikrus įvykius ar turite košmarų?
- Ar vengiate kokių nors konkrečių veiklų, žmonių ar vietų? Jei taip, kodėl?
- Ar turite sunkumų mokykloje ar darbe?
- Ar turėjote minčių pakenkti sau ar kitiems?
- Ar vartojate alkoholį ar narkotikus? Jei taip, kaip dažnai?
- Ar anksčiau gavote gydymą psichinės sveikatos problemoms ar psichinėms ligoms? Jei taip, kokie gydymo metodai buvo veiksmingi?
