Priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas – situacija, kai vaisiaus vandenys pradeda tekėti prieš prasidedant sąrėmiams. Ši būklė mediciniškai vadinama priešgimdiniu dangalų plyšimu. Pastarasis terminas vis dažniau naudojamas, nes tiksliai įvardija, jog vandenys nuteka dar neprasidėjus gimdymui. Įprastai vaisiaus dangalai plyšta jau prasidėjus sąrėmiams.
Kas vyksta plyšus fostiniams vandenims?
Nėštumo metu vaisius yra apsuptas apsauginiu maišu – vaisiaus dangalais, kurių viduje yra vaisiaus vandenys. Ši terpė saugo vaisių nuo infekcijų, sušvelnina smūgius ir padeda jam vystytis. Šie dangalai dažnai vadinami „vandenų maišu“, todėl prasidėjęs vandenų tekėjimas vadinamas „vandenų plyšimu“.
Plyšus dangalams, vaisiaus vandenys ima tekėti ar lašėti iš makšties. Tai didina infekcijų, priešlaikinio gimdymo ir kitų komplikacijų riziką, nes vaisius netenka natūralios apsaugos.
Pajutus, kad galėjo nutekėti vaisiaus vandenys, būtina skubiai pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu sveikatos specialistu.
Priešlaikinis plyšimas iki 37 savaitės
Priešlaikinis priešgimdinis dangalų plyšimas nustatomas, jei vandenys nuteka iki 37 nėštumo savaitės. Tokiu atveju gydytojas sprendžia, ar laukiamasis laikotarpis yra saugus, ar reikalinga gimdymo indukcija. Kiekviena diena be vandenų didina infekcijos riziką, tačiau per ankstyvas gimdymas taip pat turi savų pavojų. Todėl sprendimas priklauso nuo daugybės individualių faktorių.
Kokios pasekmės gresia plyšus dangalams?
Jei vandenys nuteka per anksti, labai išauga priešlaikinio gimimo ir infekcijų tikimybė. Jei nėštumas yra jau 37 savaičių ar daugiau, komplikacijų rizika dėl neišnešiojimo ženkliai sumažėja. Tačiau jaunesniam vaisiui gresia kvėpavimo ir termoreguliacijos sutrikimai, netaisyklinga vaisiaus padėtis ir sunkesnė naujagimio adaptacija.
Be to, netekus apsauginio amniono ir jo vidinės terpės, gimda bei pats vaisius tampa jautresni infekcijoms, kurios gali progresuoti pakankamai greitai ir tapti pavojingos.
Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
Priešlaikinis dangalų plyšimas pasitaiko iki 10% visų nėštumų. Jei vandenys nutinka jau pribrendus nėštumui (po 37 savaičių), iki 95% gimdymų įvyksta per 28 valandas nuo plyšimo. Iki 3% moterų susiduria su priešlaikiniu plyšimu iki 37 savaičių, o daug dažniau ši komplikacija ištinka laukiančioms dvynukų ar daugiau vaisių.
Priežastys, dėl kurių plyšta vaisiaus dangalai
Priešgimdinis arba priešlaikinis dangalų plyšimas gali įvykti dėl daugelio priežasčių. Jei vandenys nuteka jau esant 37–40 nėštumo savaičių, dažniausiai už tai atsakingi susilpnėję vaisiaus dangalai, kuriems didelį spaudimą daro sąrėmiai. Tačiau net jei gimdymo ženklų nejaučiate, kūnas gali ruoštis gimdymui „neskausmingai“ – t. y., gimda gali slapta trumpėti ir prasidėti minimalus sąrėmių aktyvumas, kurių nepajusite, bet šie procesai gali suminkštinti ir atverti gimdos kaklelį bei silpninti apsauginius dangalus.
Priešlaikinis plyšimas (iki 37 savaičių) dažniau susijęs su tam tikromis gretutinėmis ligomis ar nėštumo komplikacijomis, bet kartais aiškios priežasties nenustatoma. Dažniausiai žinomos priežastys:
- Vaginalinis kraujavimas
- Įgimti gimdos struktūros ypatumai (pvz. paveldimos jungiamojo audinio ligos)
- Gimdos kaklelio neištvermingumas
Priešlaikinio dangalų plyšimo simptomai
Dažniausias požymis – staigus ar pastovus skysčio tekėjimas iš makšties. Neretai tai būna ne srovė, o laipsniškas lašėjimas. Šio proceso sąmoningai sustabdyti negalima. Skiriasi nuo šlapimo nelaikymo ar padidėjusių fiziologinių išskyrų nėštumo metu. Jei kyla abejonė, kas tiksliai teka, naudinga uždėti ant skysčio balto popierinio rankšluosčio lapelį – jei spalva gelsva ar yra kvapas, greičiausiai tai šlapimas, jei skaidrus ir bekvapis – verta atvykti apžiūrai.
Kaip nustatomas plyšimas?
Nėštumą prižiūrintis specialistas atlieka sterilų makšties tyrimą su specialiu instrumentu – skėtikliu. Tyrimo metu matomas gimdos kaklelis, galima paimti išskyras laboratoriniams tyrimams, be to, apžiūros metu gydytojas dažnai vizualiai pamato susikaupusias vaisiaus vandenų „balutes“ makšties viršuje.
Dažnai papildomai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuriame vertinama vaisiaus padėtis bei likusio amniono kiekis gimdoje.
Kokie tyrimai naudojami?
Nustatyti, ar teka būtent vaisiaus vandenys, padeda nitrazino testas – specialus popierėlis, reaguojantis į skysčio rūgštingumą (pH). Vaisiaus vandenys turi aukštesnį pH nei makšties išskyros, todėl lapelis nusidažo mėlynai, jei ant jo patenka vaisiaus vanduo.
Kitas papildomas metodas – ferning testas, kada skysčio lašas išdžiovinamas ir stebimas mikroskopu. Amniono vandenims būdingas „paparčio lapo“ raštas. Taip pat gali būti imami mėginiai kitiems pH testams.
Gydymo galimybės ir stebėjimas
Parinktas gydymo būdas priklauso nuo nėštumo amžiaus, vaisiaus būklės ir kiek stipriai nutekėjo vandenys. Dažniausiai sprendžiama tarp laukiamojo stebėjimo (vadinamoji „tikėtina stebėsena“) ir gimdymo sužadinimo. Jei įmanoma, siekiama kiek įmanoma ilgiau išlaikyti nėštumą vėlyvesnei savaitei, tačiau saugumas – svarbiausia.
Plyšimas po 37 savaitės
Didžioji dauguma moterų (apie 90%) natūraliai pradeda gimdyti per 24 valandas po vandenų plyšimo 37–40 savaičių laikotarpiu. Dažniausiai gydytojas leidžia gimdymui prasidėti savaime, tačiau kartais taikoma gimdymo sužadinimo medikamentais taktika. Paprastai gimdymas vyks artimiausią parą.
Plyšimas tarp 34 ir 37 savaičių
Šiuo periodu svarstomi priešlaikinio gimdymo pavojai ir infekcijų grėsmės. Jei gydytojas nusprendžia, kad vaisiui saugiau gimti, dažnai organizuojama gydymo įstaiga, galinti užtikrinti reikiamą priežiūrą po gimdymo, pavyzdžiui, neonatologų komandą.
Plyšimas iki 34 savaitės
Šiuo laikotarpiu vaisiaus brandumas dar nėra pakankamas, tad pagrindinis tikslas – pratęsti nėštumą ir maksimaliai sumažinti komplikacijas. Pacientė stebima ligoninėje ir dažniausiai rekomenduojamas lovos režimas. Gydymui gali būti skiriami:
- Kortikosteroidai (pagreitina vaisiaus plaučių brandą)
- Antibiotikai (apsaugai nuo infekcijų, taip pat padeda uždelsti gimdymą)
- Tokolizė (vaistai, stabdantys gimdos susitraukimus)
- Magnio sulfato preparatai (apsaugo vaisiaus smegenis)
Visą laiką tikrinama, ar nekyla infekcijos požymių, stebimas vaisiaus širdies ritmas ir judesiai. Jei jau yra užsikrėtimo požymių ar infekcija išsivysto vėliau, gimdymą būtina nedelsti.
Ar galima išvengti dangalų plyšimo?
Kol kas nėra patikimo būdo, kaip užkirsti kelią šiai būklei. Svarbu vengti žalingų įpročių, ypač rūkymo, reguliariai lankytis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ir rūpintis bendra savo sveikata. Rūkymas laikomas vienu didžiausių rizikos veiksnių ne tik dangalų plyšimui, bet ir kitoms komplikacijoms nėštumo metu.
Rizikos veiksniai
Didžiausią riziką kelia visi veiksniai, silpninantys amniono dangalų sluoksnį:
- Mikrobinės infekcijos (lytiniu keliu plintančios ligos, bakterinė vaginozė)
- Trumpas gimdos kaklelis
- Ankstesnis priešlaikinio plyšimo atvejis
- Daugiavaisis nėštumas
- Per didelis vandenų kiekis (polihidramnionas)
- Kraujuojanti makštis
- Amniocentezė (procedūra, kai tiriami vaisiaus vandenys)
- Buvo ankstyvo gimdymo istorija
Pavojai ir galimos komplikacijos
Didžiausia grėsmė – priešlaikinis gimdymas. Jei kūdikis gimsta iki 37 savaitės, jam gali grėsti kvėpavimo problemos, sunkesnė termoreguliacija, sutrikęs augimas, o vėliau pastebimi raidos sutrikimai.
Netekus apsauginio vandens sluoksnio, didėja ir kitų komplikacijų tikimybė:
- Gimdos ar vaisiaus dangalų uždegimai (chorionamnionitas)
- Placento atsiskyrimas nuo gimdos
- Virvelės užsispaudimas ar iškritimas
Prognozė ir kaip ilgai galima laukti gimdymo
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gimdant per pirmąją parą po plyšimo mažėja infekcijų pavojus. Gydytojas padės pasirinkti saugiausią variantą, priklausomai nuo Jūsų būklės ir nėštumo trukmės.
Kiek ilgai galima nešioti be vandenų, priklauso nuo gimdymo savaitės ir individualių aplinkybių. Jei plyšimas įvyksta iki 37 savaitės, gydytojas kartu su Jumis aptars visas galimybes – kai kada komplikacijų rizika tampa per didelė, tada priimamas sprendimas dėl gimdymo.
Nors ankstyvas vandenų plyšimas nėra palanki situacija, kūdikio išgyvenimo perspektyvos priklauso nuo nėštumo eiga, likusių vandenų kiekio ir vaisiaus būklės. Gydytojas atidžiai stebės ar nėra infekcijos ar vaisiaus distreso požymių, kad laiku priimtų sprendimą dėl gimdymo.
