Adenoidinė cistinė karcinoma: simptomai, priežastys, gydymas

Adenoidinės cistinės karcinomos pavadinimas daugeliui skamba negirdėtai – ši vėžio forma itin reta, dažniausiai atsirandanti seilių liaukose ar kituose galvos bei kaklo audiniuose. Tokia auglio rūšis gali ir pradėti formuotis tokiose neįprastose vietose kaip oda, pieno liaukų srityje, gimdos kaklelyje ar net prostatoje. Neretai adenoidinės cistinės karcinomos struktūra būna tvirta, rutuliška, o kai kada auglyje atsiranda tuštumų – toks audinys primena sūrį su skylutėmis.

Turinys

1.Kaip atpažinti – adenoidinės cistinės karcinomos simptomai
2.Paplitimas ir kas suserga dažniausiai
3.Galimos priežastys
4.Kaip plinta adenoidinė cistinė karcinoma ir su kuo tai susiję
5.Kaip nustatoma diagnozė
6.Kokios gydymo galimybės taikomos
7.Prevencija
8.Prognozė ir išgyvenamumas
9.Kasdienybė su adenoidine cistine karcinoma
10.Kada svarbu pasitarti su gydytoju
11.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kaip atpažinti – adenoidinės cistinės karcinomos simptomai

Adenoidinės cistinės karcinomos požymiai labai priklauso nuo auglio vietos ir dydžio. Galimas simptomų spektras apima:

Nepastebimą, neskausmingą mazgelį ar guzą.
Kvėpavimo sunkumus.
Rijimo sutrikimus.
Balsų užkimimą.
Raumenų silpnumą.
Nosies užgulimą ar kraujavimą iš nosies.
Skausmą.
Pakitimus regėjime.

Šios vėžio rūšies augimas lėtas, todėl ankstyvose stadijose simptomų galite net nepastebėti.

Paplitimas ir kas suserga dažniausiai

Ši onkologinė liga sudaro vos apie 1% visų galvos ir kaklo vėžio atvejų, kasmet pasaulyje diagnozuojama apie kelis tūkstančius atvejų. Adenoidinė cistinė karcinoma dažniausiai nustatoma žmonėms tarp 40–60 metų, kiek dažniau diagnozuojama moterims.

Galimos priežastys

Tikslios šios ligos atsiradimo priežastys vis dar lieka neaiškios. Manoma, kad ją sukelia laikui bėgant atsirandančios DNR mutacijos. Ši vėžio forma nesiejama su paveldimumu ir šiuo metu nėra nustatytų rizikos veiksnių, kurie didintų susirgimo tikimybę.

Susiję įrašai

Kaip plinta adenoidinė cistinė karcinoma ir su kuo tai susiję

Adenoidinė cistinė karcinoma yra pagarsėjusi nenuspėjamumu. Kadangi liga vystosi lėtai, ankstyvose stadijose gali daug metų nesukelti jokių sveikatos problemų. Tačiau ilgainiui auglys gali tapti pavojingas – išplitęs į aplinkinius audinius ar tolimas kūno vietas. Šio tipo vėžys dažniausiai išplinta dviem būdais:

Perineurinė infiltracija: vėžinės ląstelės plinta palei nervus, kartais taip mikroskopiškai, kad tai sunku pastebėti tiek per operaciją, tiek ir įvairių tyrimų metu.
Kraujotakos keliu: auglio ląstelės gali patekti į kraują ir pasklisti kitose kūno vietose.

Dažniausios vietos, kuriose atsiranda antriniai židiniai, yra plaučiai ir kepenys. Skirtingai nei kitų vėžių atveju, adenoidinė cistinė karcinoma retai metastazuoja į limfmazgius – pasitaiko tik apie 5–10% atvejų.

Kaip nustatoma diagnozė

Diagnozuoti šią ligą neretai būna sudėtinga – tam reikia įvairių tyrimų ir laiko. Pirmiausia dažnai atliekama biopsija, t. y. paimamas audinio mėginys ir jis ištiriamas laboratorijoje. Be to, naudojami vaizdiniai tyrimai, galintys padėti nustatyti auglio vietą ir išplitimą, pavyzdžiui:

Kompiuterinė tomografija (KT)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Pozitronų emisijos tomografija (PET)
Ultragarsas

Dėl ligos retumo diagnozės patvirtinimo procesui dažnai prireikia keleto skirtingų tyrimų ir konsultacijų.

Kokios gydymo galimybės taikomos

Gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į auglio vietą, išplitimo laipsnį bei bendrą paciento sveikatos būklę. Dažniausiai naudojami metodai:

Chirurginis gydymas – tai pagrindinis ligos gydymo būdas, siekiant pašalinti visą auglį. Kai kuriais atvejais šalinami ir limfmazgiai ar net dalis nervų.
Spindulinė terapija – taikoma po operacijos norint sunaikinti likusias vėžines ląsteles arba ji gali būti taikoma vienintelė gydymo priemonė.
Medikamentinis gydymas (chemoterapija) – kai liga pažengusi ar jau yra metastazių, naudojami įvairūs priešvėžiniai vaistai, tokie kaip cisplatina, vinorelbinas, paklitakselis, karboplatina.
Tikslinė terapija – kai kuriems atvejams pasitelkiami vaistai (pvz., lenvatinibas, sunitynibas), veikiantys baltymus, kurie skatina auglio augimą.

Prevencija

Adenoidinės cistinės karcinomos prevencijos priemonių šiuo metu nėra – kadangi nėra žinomų rizikos veiksnių, negalima sumažinti tikimybės susirgti. Taip pat nėra būdo užkirsti kelią ligos atsinaujinimui.

Prognozė ir išgyvenamumas

Ši vėžio forma laikoma lėtai progresuojančia, todėl dažnai ją galima laiku diagnozuoti ir sėkmingai gydyti. Visgi būdinga, kad net po kelių metų nuo gydymo liga gali atsinaujinti – tiek toje pačioje vietoje, tiek kitose kūno vietose. Tokiais atvejais gydymas tampa sudėtingesnis.

Pagal statistinius duomenis, penkerių metų išgyvenamumas sergant adenoidine cistine karcinoma siekia apie 80,4%, dešimties metų – 61,3%.

Kasdienybė su adenoidine cistine karcinoma

Liga reikalauja nuolatinės stebėsenos, reguliarių sveikatos patikrinimų ir, kartais, ilgo diagnostikos proceso. Tai gali sukelti nemažai emocinės bei psichologinės įtampos. Norint palengvinti šį laikotarpį, daugelis renkasi pokalbius su psichologu, dalyvauja savipagalbos grupėse ar atranda ramybę meninėje ar muzikos terapijoje. Taip pat rekomenduojama rūpintis emocine sveikata, išbandyti meditaciją ar mindfulness praktikas.

Kada svarbu pasitarti su gydytoju

Sergant adenoidine cistine karcinoma, svarbu kreiptis į gydytoją pastebėjus naujus arba stiprėjančius simptomus – tai gali būti ženklas, kad auglys auga ar plinta.