Antinksčio adenoma: simptomai ir gydymas

Antinksčių adenoma – tai gerybinis auglys, susiformuojantis antinksčių liaukose. Antinksčiai yra maži, trikampio formos organai, įsikūrę virš abiejų inkstų. Jie gamina hormonus, kurie padeda organizmui prisitaikyti prie streso, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir net imuninės sistemos veiklą.

Antinksčių adenomos rūšys

Antinksčių adenomos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: veikliosios (funkcionuojančios) ir neveikliosios (nefunkcionuojančios) adenomos. Dauguma aptinkamų adenomos atvejų yra neveiklios – jos nesukelia jokių pastebimų simptomų ir paprastai neturi įtakos hormonų pusiausvyrai. Tačiau kai kurios adenomos išskiria per didelį kiekį antinksčių hormonų ir tuomet gali pasireikšti organizmo pokyčiai bei sveikatos problemos.

Kaip vystosi antinksčių adenomos

Dažniausiai šie gerybiniai navikai nesukelia jokių simptomų ir nereikalauja gydymo. Tačiau, jei užauga funkcionuojanti adenoma, ją gali tekti gydyti, nes dėl perteklinio hormonų išskyrimo išsivysto įvairūs sveikatos sutrikimai. Didžioji dauguma antinksčių navikų nėra piktybiniai ir tik retais atvejais gali supiktybėti. Retkarčiais neveikli adenoma gali tapti veikli ir pradėti gaminti per daug hormonų.

Ar antinksčių adenoma gali supiktybėti?

Piktybinių navikų antinksčiuose pasitaiko labai retai. Labiausiai paplitęs piktybinis auglys yra antinksčių žievės karcinoma. Kaip ir veiklios adenomos, ji išskiria didelius kiekius tam tikrų hormonų, kas lemia panašių simptomų atsiradimą. Vis tik didžioji dalis antinksčių navikų išlieka gerybiniai.

Kam dažniau pasitaiko antinksčių adenomos?

Šio tipo augliai gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau rizika didėja su amžiumi. Skaičiuojama, kad antinksčių adenomas turi apie 3–9 % žmonių. Tai – dažniausiai sutinkami antinksčių liaukos navikai.

Kaip antinksčių adenoma veikia organizmą?

Veiklios adenomos priverčia antinksčius gaminti per didelį tam tikrų hormonų kiekį, dėl ko pasireiškia specifiniai sveikatos pokyčiai. Gali vystytis įvairios būklės, susijusios su hormonaų pertekliumi:

  • Gaminamas per didelis kiekis kortizolio, dėl ko didėja kraujospūdis, auga svoris (ypač pilvo srityje), silpnėja lytinė funkcija, didėja cukrinio diabeto rizika.
  • Per daug aldosterono išskyrimas dažniausiai sukelia mažą kalio kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį, galvos skausmus, nuovargį bei raumenų silpnumą.
  • Nedažnai adenoma gali išskirti lytinius hormonus: moterims padidėja vyrškių hormonų (pvz., testosterono) lygis, kas nulemia nereguliarias menstruacijas, gausesnius plaukus, balso storėjimą. Vyrams dėl estrogeno pertekliaus gali sumažėti lytinis potraukis, atsirasti erekcijos sutrikimai.

Antinksčių adenomos simptomai

Daugelis neveiklių adenomos atvejų jokių požymių nesukelia. Tuo tarpu veiklios adenomos dažniausiai išprovokuoja simptomus, susijusius su pertekliniu tam tikrų hormonų kiekiu. Dažniausi požymiai gali būti:

  • Galvos skausmas
  • Raumenų silpnumas arba kartais nutirpimas
  • Lėtinis nuovargis, nugaros skausmai
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Padidėjusi gliukozė kraujyje arba diabetas
  • Pamažėjęs kalio kiekis kraujyje
  • Strijos pilvo srityje
  • Svorio didėjimas, ypač liemens srityje
  • Nuotaikos svyravimai: padidėjęs nerimas, panikos priepuoliai, depresija
  • Moterims gali išsiderinti menstruacijų ciklas, atsirasti vyriškų bruožų; vyrams – sumažėti lytinė funkcija

Kas lemia antinksčių adenomos atsiradimą?

Tikslios priežastys, kodėl susiformuoja antinksčių adenomos, kol kas nėra žinomos. Visgi kai kurie genetiniai sindromai gali padidinti riziką. Tai gali būti:

  • Dauginė endokrininė neoplazija 1-o tipo (MEN1)
  • Šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP)
  • Carney kompleksas
  • Li-Fraumeni sindromas
  • Dauginė endokrininė neoplazija 2-o tipo (MEN2)
  • Neurofibromatozė 1 tipo

Be genetinių veiksnių, papildomą riziką kelia nutukimas ir rūkymas.

Kaip nustatoma antinksčių adenoma?

Dažnai žmonės nė neįtaria turintys adenomos, kol ji nenustatoma atsitiktinai atliekant vidaus organų vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Tokiais atvejais jos vadinamos “atsitiktiniais radiniais”.

Pirmiausia medikai siekia įvertinti, ar auglys yra piktybinis ar gerybinis. Jei patvirtinama, kad tai gerybinė adenoma, atliekami papildomi tyrimai nustatyti, ar ji veikia hormonų išskyrimą.

Diagnostikos metodai

  • Kraujo ir šlapimo tyrimai: Šie tyrimai leidžia įvertinti hormonų lygį organizme. Kai kuriais atvejais tenka rinkti šlapimą 24 valandoms, kad būtų tiksliai pamatuotas kortizolio kiekis.
  • Vaizdiniai tyrimai (KT, MRT): Kompiuterinė tomografija dažniausiai naudojama antinksčių adenomos paieškai. Didesni nei 4 cm augliai dažniau būna piktybiniai, todėl išmatavimas labai svarbus. Kai kada vietoj KT gali būti taikomas magnetinio rezonanso tyrimas.
  • Biopsija: Jei nėra aišku, ar auglys piktybinis, gali būti atliekama plonos adatos biopsija: iš naviko paimama čiulpinio audinio mėginys, kurį ištyrus mikroskopu galima nustatyti, ar yra vėžio ląstelių.
  • Papildomi tyrimai: Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekamas antinksčių venų kraujo mėginių tyrimas arba specifinis MIBG tyrimas.

Gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo to, ar auglys neveiklus, ar aktyvus hormonų gamybos požiūriu. Jei navikas neveiklus ir mažas, gali būti rekomenduojama reguliariai stebėti jį atliekant KT tyrimus – svarbu stebėti, ar adenoma neauga ir nepradeda gaminti hormonų. Jei auglys išauga iki 5 cm ar sparčiai didėja, patariama operuoti, nes kyla didesnė vėžio rizika.

  • Chirurginis gydymas (antinksčio pašalinimas): Nedidelius, gerybinius navikus galima pašalinti atliekant mažus pjūvius pilve (laparoskopu). Jei auglys didelis ar įtariamas piktybinis auglys, gali prireikti atlikti operaciją per didesnį pjūvį nugaroje. Jei po pašalinimo likęs antinksčio audinys neišskiria pakankamai hormonų, gali būti paskirta hormonų pakaitinė terapija.
  • Vaistai: Kai chirurgija nėra galima, gydytojas gali paskirti vaistus, stabdančius adenomos hormonų gamybą. Po operacijos taip pat gali prireikti laikinai vartoti vaistus hormonų pusiausvyrai stabilizuoti.

Prevencija

Antinksčių navikų, įskaitant adenomas, išvengti neįmanoma. Dažniausiai riziką nulemia paveldimumas, bet adenoma gali išsivystyti ir neturint jokios šeiminės istorijos.

Ilgalaikiai rezultatai po gydymo

Šalinant antinksčių adenomas, gydymo rezultatai paprastai būna puikūs. Dažniausiai simptomai, kuriuos sukėlė hormone aktyvūs navikai, išnyksta.

Kaip pasirūpinti savo sveikata?

Jeigu Jums diagnozuota neveikli antinksčio adenoma, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrintis. Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti skiriama periodiškai atlikti KT tyrimus ar hormonų analizę. Rūpestingas stebėjimas leidžia laiku pastebėti bet kokius pokyčius.

Kokius klausimus užduoti gydytojui?

  • Kokio tipo antinksčio navikas pas mane nustatytas?
  • Ar tai gerybinis, ar piktybinis auglys?
  • Kokia tikimybė, kad šis navikas gali supiktybėti?
  • Ar adenoma yra aktyvi ar neveikli?
  • Ar reikalingas gydymas?
  • Kokias gydymo galimybes Jūs rekomenduotumėte?
  • Ar po gydymo ar operacijos reikės vartoti hormonų?
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *