Antinksčių vėžys – reta, bet labai rimta liga, kai pakitusios antinksčių ląstelės ima daugintis ir sudaro naviką. Kiekvienas žmogus turi po dvi antinksčius – vienas yra virš kiekvieno inksto. Šios liaukos gamina hormonus, kurie reguliuoja daugelį svarbių organizmo funkcijų ir padeda palaikyti sveikatą.
Antinksčių vėžio rūšys
Navikas gali išsivystyti vienoje arba abiejose antinksčių liaukose. Yra kelios pagrindinės ligos formos, priklausančios nuo to, kurioje liaukos dalyje prasideda vėžys:
- Antinksčių žievės karcinoma – dažniausia šio organo vėžio rūšis. Ji atsiranda iš išorinio sluoksnio (žievės), atsakingo už steroidinių hormonų, tokių kaip kortizolis, aldosteronas ir androgenai, gamybą. Šie hormonai reguliuoja kraujospūdį, medžiagų apykaitą, kūno sudėjimą ir plaukų augimą. Šis navikas dar vadinamas antinksčių žievės vėžiu.
- Neuroblastoma – iš nervų ląstelių susiformavęs navikas, dažniausiai pasitaikantis vaikams iki 10 metų. Trečdalis šių navikų „įsikuria“ antinksčių šerdyje, kuri gamina adrenaliną ir noradrenaliną – šios medžiagos dalyvauja streso reakcijose, reguliuoja kraujospūdį bei širdies ritmą.
- Feochromocitoma – kyla šerdyje esančiose ląstelėse, kurios gamina adrenaliną. Ši vėžio forma veikia kraujospūdį ir širdies veiklą.
Kaip dažnai pasitaiko antinksčių vėžys?
Ši liga labai reta – kasmet ja suserga vos apie kelis šimtus žmonių. Dažniau fiksuojama vaikams ir paveldimų genetinių sindromų turintiems asmenims.
Antinksčių vėžio simptomai
Simptomai priklauso nuo naviko vietos, dydžio, augimo greičio bei hormonų, kuriuos jis išskiria. Kai kurie žmonės nejaučia jokių požymių, kitiems pasireiškia šie simptomai:
- Pilvo skausmas ar spaudimas
- Nugaros skausmas
- Bendras silpnumas, dažni raumenų mėšlungiai
- Galvos skausmai
- Pilnumo pojūtis pilve, net jei nedaug valgote
Neretai pasireiškia hormonų perteklių rodantys signalai:
- Labai aukštas kraujospūdis
- Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (diabetas)
- Ryškūs kūno ar veido plaukai (hirsutizmas)
- Didėjantys moterų krūtys, padidėję lyties organai – penis ar klitoris
- Nepaaiškinamas svorio kritimas arba priaugimas
- Dažnas širdies plakimas
- Maža kalio koncentracija kraujyje
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Nerimas, panikos priepuoliai
Kai navikas išplitęs (metastazavęs) į kitus organus, požymiai tampa stipresni. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, nuovargis, apetito praradimas, pilvo pūtimas, karščiavimas ar net sumišimas.
Antinksčių vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Nors aiškus mechanizmas nustatytas tik retais atvejais, susirgimas siejamas su genetiniais pokyčiais (mutacijomis), kurie lemia pakitusį ląstelių dauginimąsi. Dažniausiai šios mutacijos įvyksta atsitiktinai, tačiau kartais yra paveldimos.
Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos: žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, ilgametis kontaktas su chemikalais (asbestas, radonas), ar ankstesnis pilvo srities radiacinis gydymas.
Kai kuriuos žmones didesnė rizika užklumpa dėl paveldimų sindromų. Apie 15 % visų navikų išsivysto genetiškai linkusiems asmenims, ypač vaikams. Tokie sindromai – Beckwith-Wiedemann, Von Hippel-Lindau, Li-Fraumeni, šeiminė adenomatozinė polipozė, neurofibromatozė 1 tipo, daugkartinė endokrininė neoplazija, Carney kompleksas ar Lynch sindromas – kartais fiksuojami paveldimumo tyrimais.
Diagnozės nustatymo eiga
Dažnai vėžys pastebimas, kai žmogus vizito metu skundžiasi hormonų pokyčius rodančiais simptomais arba kai atliekami vaizdiniai tyrimai dėl kitų priežasčių. Gydytojas pirmiausia įvertins pacientą pokalbyje ir apžiūros metu – paklaus apie sveikatos istoriją, giminės ligas, simptomus bei galimus rizikos veiksnius.
Norint patikslinti diagnozę, dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Kraujas ir šlapimo tyrimai
- Vaizdo diagnostika – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ar ultragarsas
Antinksčių vėžio stadijos
Gydymui bei prognozei svarbu nustatyti, kiek išplitęs navikas. Stadijos apibūdinamos taip:
- 1 stadija – navikas iki 5 cm ir neperžengė antinksčio ribos
- 2 stadija – didesnis kaip 5 cm, bet dar neišplitęs už antinksčio
- 3 stadija – navikas pažeidė audinius šalia arba aptikti vėžiniai limfmazgiai
- 4 stadija – vėžys metastazavo į kitus organus (pvz., plaučius ar kepenis)
Gydymo galimybės
Antinksčių vėžys yra gydomas taikant kelis pagrindinius metodus. Gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir išplitimo organizme.
- Chirurginis gydymas – dažniausiai rekomenduojamas, jei navikas lokalizuotas ar išplitęs nedaug. Atliekama visa antinksčio ir gretimų audinių pašalinimo operacija (adrenalektomija). Jei pašalinama tik viena liauka, dažnai užtenka likusios. Jei šalinamos abi, pacientui skiriami hormonų pakaitalai visam gyvenimui.
- Kartais papildomai taikoma chemoterapija ar spindulinis gydymas (radioterapija), kad sumažintų tikimybę navikui atsinaujinti.
- Pavieniais atvejais, kai vėžys jau išplitęs, atliekama vadinamoji „debalkingo“ operacija – pašalinama kuo daugiau naviko masės.
- Spindulinė terapija taikoma po operacijos arba esant išplitusioms metastazėms – siekiant sumažinti simptomus ir apsaugoti likusius audinius. Spinduliavimas dažnai derinamas su kitais gydymo metodais.
- Chemoterapija – vaistai, kurie naikina vėžio ląsteles visame organizme, skiriami dažniausiai tuomet, kai navikas metastazavęs. Dažniausiai vartojamas vaistas šiuo atveju yra mitotanas. Chemoterapija gali būti vartojama tabletėmis ar lašinama į veną.
- Specialūs vaistai, tokie kaip metiraponas, mažina steroidinių hormonų gamybą, o spironolaktonas ar mifepristonas gali blokuoti naviko išskiriamų hormonų veikimą. Šie vaistai palengvina simptomus, bet neveikia paties naviko dydžio.
Gydymo specialistai
Antinksčių vėžio gydymui surenkama specialistų komanda, kuri gali sudaryti chirurgai, onkologai ir endokrinologai.
Ar galima ligos išvengti?
Kol kas nėra būdo visiškai išvengti šios ligos. Riziką gali sumažinti sveikesnis gyvenimo būdas – atsisakyti žalingų įpročių, riboti kontaktą su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.
Ligos eiga ir prognozė
Vėžio plitimo greitis ir ligos rimtumas labai priklauso nuo naviko tipo. Dažniausia forma – antinksčių žievės karcinoma – paprastai išplitusi labai greitai. Kai kurie neuroblastomai auga lėtai, bet dalis jų progresuoja greitai. Tuo tarpu piktybinės feochromocitomos neretai auga lėtai.
Nors prognozė priklauso nuo stadijos ir naviko vietos, antinksčių vėžys dažnai sunkiai visiškai pagydomas. Visgi išgyvenimo galimybės labai skiriasi:
- Ligoniams, kuriems navikas aptinkamas anksti ir nespėjo išplisti, penkių metų išgyvenamumas siekia nuo 50 % iki 60 %.
- Jei vėžys jau metastazavęs, išgyvenamumas per penkerius metus sumažėja iki 10–20 %.
Išgyvenimo rodikliai negali tiksliai prognozuoti kiekvieno žmogaus situacijos, todėl aptarti savo prognozę ir gydymo planą reikėtų su gydytoju.
Kasdienis gyvenimas ir savijauta
Antinksčių vėžys gali ilgai nesukelti jokių požymių. Tačiau jei pastebite nepaaiškinamą pilvo skausmą, staigiai prasidėjusį diabetą, labai stiprius svorio kitimus, padidėjusį plaukuotumą ar lytinių organų pokyčius, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei artimajam pirmos eilės giminaičiui buvo diagnozuotas antinksčių vėžys, verta aptarti savo riziką su gydytoju arba specializuotų ligų konsultantu.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kurioje vietoje yra navikas?
- Kokio dydžio navikas?
- Ar navikas jau išplitęs į kitus organus ar audinius?
- Ar man reikės papildomų tyrimų?
- Kokios gydymo alternatyvos tinkamiausios?
- Ar galėsiu toliau dirbti ar mokytis gydymo metu?
- Kada pradėsiu gydymą?
- Kaip galėčiau palengvinti simptomus?
- Kokia tikimybė, kad liga pasikartos?
