Išangės vėžys: simptomai, priežastys, gydymas, prognozė

Išangės vėžys yra reta liga, kuri formuojasi apatinių virškinamojo trakto dalių srityje – tiksliau, audiniuose arba kanalo gleivinėje, jungiančioje išangę su tiesiąja žarna. Ši vieta yra ta, per kurią iš organizmo pasišalina išmatos. Laiku nustatytas ir tinkamai gydomas išangės vėžys dažnai gali būti visiškai išgydomas.

Išangės vėžio rūšys

Kalbant apie išangės vėžį, dažniausiai pasitaikanti jo forma – plokščialąstelinis karcinoma, išplitusi būtent išangės kanale. Taip pat egzistuoja ir kita retesnė rūšis – adenokarcinoma. Nors pavadinimai gali skambėti panašiai kaip odos vėžio tipai, šie navikai formuojasi skirtingose audinių rūšyse ir elgiasi kitaip nei odos vėžys.

Išangės vėžio paplitimas

Nors viešojoje erdvėje apie šią ligą girdime retokai, išangės vėžys iš tiesų priklauso retoms vėžio rūšims. Kitų virškinamojo trakto vėžio atvejų, pavyzdžiui, storosios žarnos, per metus diagnozuojama ženkliai daugiau, tačiau kasmet vis dar užregistruojama keli tūkstančiai sergančiųjų išangės vėžiu.

Išangės vėžio simptomai

Ši liga neretai prasideda simptomais, kuriuos gali lengvai supainioti su daug mažiau pavojingais sutrikimais. Dažniausi požymiai gali būti:

Kraujavimas tuštinantis.
Patinimas ar gumbelis šalia išangės.
Skausmas išangės srityje.
Pokyčiai tuštinimosi įpročiuose – pavyzdžiui, dažnumas ar išmatų konsistencija.
Išmatų nelaikymas arba nekontroliuojamas jų tekėjimas.
Pastovus tualeto poreikis, jausmas, kad niekada iki galo nepasituštinate.

Tiesa, šiuos negalavimus dažnai sukelia ir visai kitos – dažnai kur kas nepavojingesnės – priežastys, tačiau užsitęsę ar stiprėjantys simptomai yra rimta priežastis pasitarti su gydytoju.

Susiję įrašai

Žinoma, kalbėtis apie jautrius simptomus ne visiems paprasta – gali kamuoti nerimas ar nejaukumas. Tačiau gydytojai tam ir yra, kad padėtų spręsti įvairiausius sveikatos rūpesčius, įskaitant ir išangės vėžio simptomus.

Išangės vėžio atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Gydytojai iki šiol tiksliai nežino, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto ši liga, tačiau jau įvardyti veiksniai, galintys didinti riziką. Dažniausiai išangės vėžys siejamas su tam tikrais žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipais, tačiau reikia žinoti – didžioji dauguma užsikrėtusių ŽPV išangės vėžiu nesuserga.

Dažniausi rizikos veiksniai

Susilpnėjusi imuninė sistema (dėl ligų ar vaistų, slopinančių imunitetą, pvz., po organų transplantacijos).
HIV infekcija, nes ji silpnina organizmo atsparumą ligoms.
Nevartojamas ar neatliktas ŽPV skiepas.
Aktyvus lytinis gyvenimas, ypač dažnai keičiant partnerius ar užsiimant nesaugiu analiniu seksu.
Vyresnis amžius – dažniau diagnozuojamas vyresniems nei 55 metų asmenims.
Rūkymas – rūkantieji turi didesnę riziką susirgti įvairiais vėžiais.
Ankstesnės onkologinės ligos dubens srityje (pvz., gimdos kaklelio, makšties ar vulvos vėžys).
Išangės fistulė (nenormalus kanalas tarp išangės ir odos).

Galimos išangės vėžio komplikacijos

Negydomas išangės vėžys gali išplisti į aplinkinius audinius ar limfmazgius. Retesniais atvejais naviko ląstelės per limfą arba kraują pasiekia nutolusius organus, tokius kaip kepenys ar plaučiai.

Diagnostikos būdai

Kaip nustatomas išangės vėžys?

Atsiradus nerimą keliantiems simptomams, gydytojas klausinėja apie jų trukmę ir pobūdį, domisi bendra sveikatos būkle, ankstesnėmis ligomis ir lytinio gyvenimo ypatumais. Prireikus, atliekami šie tyrimai:

Skaitmeninis rektalinis tyrimas (gydytojas pirštu apčiuopia išangės kanalą).
Išangės tepinėlio citologinis tyrimas (panašus į gimdos kaklelio tepinėlį) arba biopsija (paimamas mėginys iš įtartinos vietos).
Moterims papildomai gali būti reikalinga dubens apžiūra.
Endoskopiniai tyrimai – anoskopija (apžiūra specialiu vamzdeliu), lankstus sigmoidoskopas ar net kolonoskopija, kuri padeda įvertinti visą storąją žarną.
Vaizdo diagnostika: magnetinio rezonanso tomografija (MRT), transrektalinė echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET) padeda tiksliai įvertinti naviko dydį, vietą ir išplitimą.

Išangės vėžio stadijos

Tikslus stadijos nustatymas padeda pasirinkti tinkamiausią gydymą ir įvertinti prognozę. Stadijos labai priklauso nuo naviko dydžio, išplitimo į limfmazgius ir kitus organus:

0 stadija: Aptinkamos pakitusios gleivinės ląstelės, tačiau jos dar nėra vėžinės, bet gali tokios tapti (vadinamos HSIL).
I stadija: Susidaro mažas navikas – iki 2 cm dydžio.
II stadija: Navikas gali būti didesnis nei 2 cm, bet nesiekia 5 cm. Kai kuriais atvejais – didesnis nei 5 cm, bet neišplitęs už išangės kanalo ribų.
III stadija: Vėžys pasiekia regioninius limfmazgius arba šalia esančius organus (pvz., makštį, šlaplę, šlapimo pūslę).
IV stadija: Židiniai aptinkami nutolusiuose organuose ar tolimesniuose limfmazgiuose (pvz., kepenyse, plaučiuose).

Išangės vėžio gydymo metodai

Gydymo planas priklauso nuo vėžio tipo ir jo stadijos. Dažniausiai taikomi metodai:

Spindulinė terapija

Išorinė spindulinė terapija (EBRT): navikas apšvitinamas iš išorės, pasitelkiant tiksliai nukreiptus spindulius.
Moduliuotos intensyvumo spindulinė terapija (IMRT): naudojami kelių stiprumų spinduliai, leidžiantys taikliau paveikti naviką.
Stereotaktinė kūno spinduliavimo terapija (SBRT): ypač tikslus trumpų spindulių metodas.
Vidinė spindulinė terapija – brachiterapija, kai spinduliuotės šaltinis įvedamas palei naviką iš vidaus.

Vaistinis gydymas (chemoterapija)

Gydymas vaistais dažnai derinamas su spinduline terapija, siekiant padidinti efektyvumą ir sumažinti operacijos poreikį. Priklausomai nuo rezultato, chemoterapija gali būti taikoma prieš operaciją (siekiant sumažinti naviką) arba po jos, jei reikia sunaikinti likusias vėžines ląsteles.

Chirurginis gydymas

Jei navikas atsinaujina ar nepasiduoda spindulinei/chemoterapijai, gali būti taikoma minimaliai invazyvi operacija (laparoskopinė abdominoperinealinė rezekcija) – pašalinama išangė, tiesioji žarna bei dalis storosios žarnos. Tokiais atvejais suformuojama nuolatinė kolostoma – išmatų šalinimas vyksta per pilvo sieną į specialų maišelį.

Imunoterapija

Esant išplitusiai ligai svarstoma imunoterapija, stiprinanti organizmo apsaugą ir padedanti kovoti su vėžiu.

Gydymo sunkumai ir galimos komplikacijos

Kaip ir daugumos onkologinių ligų atveju, gydymas gali sukelti tam tikrų sunkumų: galimas bendras nuovargis, odos dirglumas, stipresnis skausmas išangės srityje, pykinimas ar vėmimas. Kartais jaučiami mąstymo sutrikimai („chemo-ūkas“). Po chirurginių intervencijų galimos komplikacijos – nuo reakcijos į narkozę, komplikacijų dėl kraujavimo iki infekcijų.

Ligos prevencija

Visiškai išvengti išangės vėžio negalima, tačiau yra veiksmų, padedančių stipriai sumažinti riziką:

Venkite rūkymo arba ieškokite pagalbos metimui, jei šis įprotis įsitvirtinęs.
Praktikuokite saugų lytinį gyvenimą, naudokite apsaugos priemones, ypač jei užsiimate analiniu seksu.
Pasinaudokite persirgusių ŽPV vakcina (jei dar negauta).

Vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso padeda apsisaugoti ne tik nuo išangės vėžio, bet ir tam tikrų kitų sričių – burnos, gerklės, gimdos kaklelio, varpos – vėžio.

Ligos prognozė ir sergamumo rodikliai

Išangės vėžio išgyvenamumo rodikliai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu ir, žinoma, nuo individualių aplinkybių. Apskritai, penkerių metų išgyvenamumas po diagnozės siekia apie 70 %. Ankstyvų (I ir II) stadijų atveju išgyvena apie 83 % žmonių, III stadijos – apie 67 %, o IV stadijos – apie 36 % pacientų.

Šie statistiniai duomenys atspindi bendrą tendenciją, tačiau kiekvieno sergančiojo situacija yra individuali. Apie tikėtiną eigą ir gydymo galimybes visada verta kalbėtis su gydytoju.

Kasdienybė po gydymo ir gyvenimo kokybė

Po gydymo svarbu laikytis gydytojų rekomenduoto stebėjimo grafiko – reguliariai lankytis pas specialistus, tikrintis pagal nurodytą tvarką ir neatidėlioti vizitų, jei jaučiatės blogiau ar atsirado neaiškūs simptomai.

Tiems, kuriems pašalinta išangė ir įrengta kolostoma, reikės išmokti pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais kiek kitaip. Nors pradžioje tai gali atrodyti sudėtinga, palaikymas ir gydytojų priežiūra padeda greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Ką verta aptarti su gydytoju?

Diagnozavus išangės vėžį, pravartu klausti specialistų:

Koks tiksliai vėžio tipas ir kokia stadija?
Kokios galimos gydymo alternatyvos?
Kokią operaciją rekomenduojate, jei reikės chirurginio gydymo?

Išangės displazija ir kitos virškinamojo trakto onkologinės ligos

Reikia atskirti – išangės displazija dar nėra vėžys. Tokiu atveju išangės audiniuose atsiranda pakitusių, bet dar ne vėžinių ląstelių. Jei ignoruojama, laikui bėgant iš tokio pakitimo gali išsivystyti vėžiniai navikai.

Tiek išangės, tiek tiesiosios žarnos ar storosios žarnos vėžys priklauso virškinamojo trakto onkologiniams susirgimams, tačiau juos sukelia skirtingų audinių navikai, dėl to kiekvienos lokalizacijos navikai gydomi skirtingai.