SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Androgenų nejautrumo sindromas: visiška ir dalinė forma

Greta Jakutytė Paskelbė Greta Jakutytė
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Androgeninio nejautrumo sindromas – tai reta genetinė būklė, kai genetiškai vyras tampa nejautrus androgenams, vadinamiems vyriškais lytiniais hormonais. Tokie asmenys turi vyriškus lyties chromosomų derinius (X ir Y), tačiau išoriniai lyties požymiai dažnai primena moteriškus arba būna neaiškūs.

Androgeninio nejautrumo sindromo tipai

Ši būklė turi keletą skirtingų tipų, priklausomai nuo to, kaip organizmas reaguoja į androgenus:

  • Visiškas androgeninio nejautrumo sindromas (VAINS) – žmogaus išoriniai lyties organai atrodo moteriški, tačiau nėra moteriškų lytinių organų, tokių kaip kiaušidės ar gimda. Asmenys su VAINS dažnai auginami mergaitėmis.
  • Dalinio androgeninio nejautrumo sindromas (DAINS) – lytiniai organai gali būti nei visiškai vyriški, nei moteriški, arba jų išvaizda tarpinė. Dažniau tokius vaikus augina berniukais, bet nebūtinai.
  • Lengvo androgeninio nejautrumo sindromas (LAINS) – išoriniai lytiniai organai atrodo vyriški, tačiau beveik visada pasireiškia nevaisingumas.

Kas dažniausiai serga androgeninio nejautrumo sindromu?

Sindromas vystosi tada, kai berniukas iš motinos paveldi pakitusį androgenų receptoriaus geną (AR geną). Berniukai turi 25 % tikimybę susirgti, jei šeimoje yra šio geno nešiotojų. Mergaitės gali paveldėti ir perduoti šį geną, tačiau pati liga joms neišsivysto.

Kaip dažnai pasitaiko androgeninio nejautrumo sindromas?

Ši būklė yra itin reta. Dalinio androgeninio nejautrumo sindromu gimsta apie 1 iš 99 000 berniukų, o visiško sindromo atvejų pasitaiko nuo 2 iki 5 iš 100 000 naujagimių berniukų.

Susiję įrašai

Abilify: informacija apie nėštumą ir žindymą

Abilify: informacija apie nėštumą ir žindymą

2025 10 lapkričio
Lėtinė hipotenzija

Lėtinė hipotenzija

2025 10 lapkričio

Mano nepakeičiami RA būtini daiktai

2025 10 lapkričio

Kodėl statinai sukelia raumenų skausmą?

2025 10 lapkričio

Androgeninio nejautrumo sindromo priežastys

Esminė šio sutrikimo priežastis – genuose užkoduotas, X chromosomoje esantis defektas. Dėl šio defekto organizme nesigamina veikiančių androgenų receptorių. Tai trukdo kūnui reaguoti į tokius hormonus kaip testosteronas ir lemia netipinį lytinį vystymąsi.

Būdingi simptomai

  • Pagrindinis visų tipų požymis – nevaisingumas. Žmonės su VAINS negali pastoti ar apvaisinti partnerės. Turėdami išoriškai moteriškus lytinius bruožus, jie neturi moteriškų vidinių lyties organų.
  • DAINS ir LAINS atveju reta, bet gali būti įmanoma partnerę apvaisinti, tačiau dėl mažo arba visai nevykstančio spermos gamybos dažniausiai tai neįmanoma.

Visiško sindromo požymiai

  • Aukštesnis nei įprastai ūgis lyginant su bendraamžėmis merginomis paauglystės laikotarpiu
  • Nevykstantys mėnesiniai (amenorėja)
  • Labai mažai arba visai nėra gaktos ir pažastų plaukų per brendimą
  • Siaura arba sekli makštis
  • Neleisti sėklidės (jos lieka pilvo ertmėje)

Dalinio sindromo požymiai

  • Padalintas kapšelis
  • Lytinių lūpų susiglaudimas (audinių prilipimas aplink makšties angą)
  • Padidėjęs klitoris
  • Moteriškų krūtų audinių atsiradimas (ginekomastija)
  • Šlaplės angos padėtis ne varpos viršūnėje, o apatinėje pusėje (hipospadija)
  • Nedidelis varpos dydis
  • Nevisiškai nusileidusios sėklidės

Lengvo sindromo požymiai

  • Ginekomastija
  • Nedidelis varpos dydis
  • Retas kūno plaukuotumas

Kaip nustatoma diagnozė

Dažnai dalinio sindromo ženklai pastebimi tuoj po gimimo, apžiūrint naujagimio lytinius organus. Tačiau visiško ar lengvo sindromo atvejus dažniausiai atpažįstama tik prasidėjus brendimui – apie 11–12 metus. Tuomet pastebima, jei neatsiranda mėnesinių, nėra gaktos ar pažastų plaukų, arba lieka labai mažas varpos dydis bei vystosi krūtų audinys. Šiuo laikotarpiu gali paaiškėti ir nenusileidusios sėklidės, ypač jei įvyksta kirkšnies išvarža ar jos taisymas chirurginiu būdu.

Kokie tyrimai padeda tiksliai nustatyti?

  • Kraujo tyrimai, kurie įvertina hormonų lygius, lyties chromosomas ir genetinius pakitimus
  • Vaizdinimo tyrimai (pavyzdžiui, ultragarsas) leidžia įsitikinti, ar nėra moteriškų vidaus organų
  • Jei šeimoje diagnozuotas šis sindromas, planuojant vaikus galima atlikti genetinius tyrimus ir sužinoti ar esate geno nešiotojas

Gydymo galimybės

Kaip bus gydomas androgeninio nejautrumo sindromas, lemia tai, kaip naujagimis užregistruojamas – kaip berniukas ar mergaitė. Didžioji dalis gydymų atliekama tik po brendimo, kai vaikas arba pats asmuo gali dalyvauti sprendžiant dėl savo sveikatos ir tapatybės.

Viena iš gydymo priemonių, kurią kai kurie gydytojai rekomenduoja dar iki brendimo – sėklidžių pašalinimas, kad išvengtų navikų (gonadoblastomų) išsivystymo nenusileidusiose sėklidėse. Kiti gydymai gali būti atidedami iki po brendimo.

  • Berniukais auginami vaikai gali pasirinkti: varpos ir šlaplės korekcijos operacijas, sėklidžių nusileidimo chirurgiją, krūtų sumažinimo operacijas ar hormoninę terapiją testosteronu.
  • Jei vaikas auginamas mergaite, dažnai pasirenkama: vyriškų lyties organų arba papildomo klitorio audinio šalinimo operacijos, makšties gilumo didinimas be chirurgijos, estrogeno hormonų terapija.

Ar įmanoma užkirsti kelią šiai būklei?

Androgeninio nejautrumo sindromo išvengti šiuo metu nėra būdų. Jei šeimoje yra šis genas, prieš planuojant šeimą verta pasitarti dėl genetinio tyrimo ir įvertinti galimas rizikas.

Ligos prognozė

Žmonės, turintys androgeninio nejautrumo sindromą, gali gyventi visavertį, sveiką gyvenimą. Paprastai jie gerai reaguoja į gydymą, įskaitant hormonų terapiją ar chirurgines intervencijas. Daugeliui didžiausias iššūkis išlieka nevaisingumas, kuris gali sukelti nemalonių emocinių išgyvenimų. Emociškai ši būklė neretai paveikia tiek vaikystėje, tiek jaunystėje. Jei nenutarta pašalinti sėklidžių (gonadektomijos), padidėja apie 30 % rizika susirgti sėklidžių naviku.

Kasdienybė ir emocinė savijauta

Svarbiausia kasdienės priežiūros dalis – emocinė ir psichologinė vaiko ar jauno žmogaus gerovė. Palaikymas iš artimųjų, gydytojų ir bendruomenės vaidina didelį vaidmenį. Specialios paramos grupės padeda bendrauti su kitais žmonėmis, susiduriančiais su panašiais iššūkiais. Ypač svarbu kalbėtis apie būklę su vaikais brendimo laikotarpiu, kai jie pradeda pastebėti lėčiau vykstančius pokyčius.

Suaugusiems ši diagnozė taip pat kelia iššūkių – gali kilti klausimų dėl intymaus gyvenimo, sunku susirasti priimantį partnerį. Nevaisingumas dažnai sukelia stiprias emocines reakcijas. Esant poreikiui, labai naudinga konsultuotis su psichologu ar ieškoti paramos grupių, kuriose galima pasidalinti patirtimi su kitais, išgyvenančiais tą patį.

Greta Jakutytė

Greta Jakutytė

Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius. Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą. Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo. Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.

Susiję Pranešimai

Abilify: informacija apie nėštumą ir žindymą
Vaistai

Abilify: informacija apie nėštumą ir žindymą

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 10 lapkričio
Lėtinė hipotenzija
Ligų simptomai

Lėtinė hipotenzija

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 10 lapkričio
Mano nepakeičiami RA būtini daiktai
Ligos

Mano nepakeičiami RA būtini daiktai

Paskelbė Sveikatingumas
2025 10 lapkričio
Kitas įrašas

Cabometyx: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Abilify: informacija apie nėštumą ir žindymą

Abilify: informacija apie nėštumą ir žindymą

2025 10 lapkričio
Lėtinė hipotenzija

Lėtinė hipotenzija

2025 10 lapkričio
Mano nepakeičiami RA būtini daiktai

Mano nepakeičiami RA būtini daiktai

2025 10 lapkričio
Kodėl statinai sukelia raumenų skausmą?

Kodėl statinai sukelia raumenų skausmą?

2025 10 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Abilify: informacija apie nėštumą ir žindymą
  • Lėtinė hipotenzija
  • Mano nepakeičiami RA būtini daiktai

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.