Aortos vožtuvo ligos apima kelias būkles, kurios trukdo tinkamai veikti šiam svarbiam širdies vožtuvui. Aortos vožtuvas veikia kaip vartai tarp kairiojo skilvelio ir aortos – pagrindinės arterijos, iš kurios kraujas išnešiojamas po visą kūną, aprūpindamas organus deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
Kas yra aortos vožtuvo ligos?
Kiekvieno širdies dūžio metu aortos vožtuvas turi taisyklingai atsiverti ir užsidaryti. Plataus atsidarymo reikia, kad pro vožtuvą galėtų pratekėti pakankamas kraujo kiekis, o sandarus užsidarymas būtinas, kad kraujas nesugrįžtų atgal į širdį. Kai šie procesai sutrinka, išsivysto aortos vožtuvo liga.
Išskiriamos dvi pagrindinės šių ligų rūšys:
- Aortos vožtuvo stenozė: Tai susiaurėjimas, kai vožtuvas visiškai neatsiveria, todėl į organizmą patenka mažiau kraujo.
- Aortos vožtuvo nesandarumas/ar regurgitacija: Tokiu atveju vožtuvas nebeužsidaro sandariai, kraujas dalinai teka atgal į širdį.
Įdomu tai, kad ši liga ne visuomet pasireiškia anksti. Dažnai simptomai atsiranda tik tada, kai pažeidimas jau gerokai išplitęs. Dėl šios priežasties reguliarūs širdies tyrimai ir informuotumas apie ligą gali padėti laiku ją aptikti bei gydyti.
Kas dažniausiai serga aortos vožtuvo ligomis?
Nors šia liga teoriškai gali susirgti bet kas, dažniau ji nustatoma žmonėms:
- vyresniems nei 60 metų,
- gimusiems su dvisparniu vožtuvu (bicuspid aortal valve),
- turintiems įgimtą širdies ydą,
- po krūtinės ląstos spindulinio gydymo (ypač atliekant vėžio gydymą),
- sergantiems reumatiniu širdies uždegimu.
Ligos tikimybė didėja su metais – įvertinta, kad apie 1 iš 50 asmenų virš 65 metų amžiaus kenčia nuo aortos vožtuvo stenozės, o maždaug 1 iš 20 nustatomas bent jau lengvos formos aortos vožtuvo nesandarumas.
Aortos vožtuvo ligos yra viena dažniausių ir pavojingiausių širdies vožtuvų ligų formų, kuri sukelia daugiausiai su širdies vožtuvais susijusių mirčių.
Aortos vožtuvo ligos simptomai
Iš pradžių žmogus gali visiškai nejausti jokių simptomų. Kai liga progresuoja, dažniausiai pasireiškia:
- spaudimas ar skausmas krūtinėje,
- nualpimas (sinkopė),
- širdies permušimai arba plakimo pojūtis (palpitacijos),
- dusulys, pajuntamas judant, gulint ar net miegant,
- pabrinkimai kulkšnų, pėdų srityje.
Kodėl vystosi aortos vožtuvo ligos?
Pagrindinės priežastys – širdies vožtuvo ir aplinkinių širdies struktūrų senėjimas bei susidėvėjimas. Svarbūs veiksniai taip pat apima:
- reumatinį širdies uždegimą,
- įgimtas širdies ydas,
- aukštą kraujospūdį,
- širdies vidinės dangos uždegimą (endokarditą),
- krūtinės ląstos traumą,
- krūtinės aortos aneurizmą ar disekaciją,
- spindulinį gydymą krūtinės srityje.
Rizikos veiksniai
Padidintos rizikos grupėms priklauso asmenys:
- vyresni nei 60 metų,
- turintys vožtuvo sustorėjimą ar kalcifikaciją,
- įgimtas vožtuvo ydas, ypač dvisparnį vožtuvą,
- persirgę reumatine karštine ar endokarditu,
- sergantys Marfano, Ehlerso-Danlos sindromais, vilklige ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Ligos stadijos
Aortos vožtuvo ligos eiga nusakoma keliais etapais:
- A stadija: vožtuvas veikia normaliai, tačiau egzistuoja rizikos veiksniai.
- B stadija: vystosi lengvi ar vidutiniai vožtuvo funkcijos pokyčiai, simptomai nejuntami.
- C stadija: išplitusios vožtuvo problemos, tačiau kasdienėje veikloje simptomų nėra (neretai paaiškėja tik fizinio krūvio testų metu). C1 potipiui būdinga, kad širdis vis dar pajėgia išstumti reikiamą kraujo kiekį, o C2 – pajėgumas reikšmingai sumažėjęs.
- D stadija: pasireiškia ryškūs simptomai kasdienėje veikloje. Iš pradžių jie juntami tik fizinio aktyvumo metu, vėliau – ir ramybėje.
Galimos komplikacijos
Nesigydant, ši liga gali sukelti rimtų pasekmių. Dažniausiai pasireiškia širdies nepakankamumas, kai širdis nebegali tinkamai aprūpinti kūno krauju. Kitos pavojingos komplikacijos:
- širdies ritmo sutrikimai (aritmijos),
- miokardo infarktas,
- staigus širdies sustojimas,
- insultas.
Aortos vožtuvo ligų diagnostika
Diagnozuodami šias ligas, gydytojai remiasi išsamia apžiūra ir tyrimais:
- renkama asmeninė ir šeimos sveikatos istorija,
- vertinami gyvybiniai rodikliai,
- širdis klausoma stetoskopu dėl ūžesių,
- atliekama elektrokardiograma (EKG).
Svarbiausias tyrimas – širdies echoskopija (echokardiograma), leidžianti detaliai įvertinti vožtuvo struktūrą ir funkciją. Papildomai gali būti skiriami:
- širdies kateterizacija,
- kompiuterinė tomografija,
- krūtinės rentgeno nuotrauka,
- koronarinė angiograma,
- krūvio mėginys,
- širdies magnetinis rezonansas.
Gydymo galimybės
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos rūšies, jos išplitimo ir jaučiamų simptomų. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, pristabdyti ligos progresą ir sumažinti komplikacijų riziką. Dažniausiai taikomi metodai:
- Vaistai: nors jie neatstato vožtuvo funkcijos, padeda valdyti simptomus ir sumažina komplikacijų tikimybę. Gali būti skiriami vaistai nuo ritmo sutrikimų, hipertenzijos, cholesterolio ar širdies nepakankamumo.
- Valvuloplastika: minimaliai invazinė procedūra, kai naudojamas balionėlis atverti susiaurėjusiam vožtuvui. Dažniau laikinas sprendimas, kol pasiruošiama sudėtingesnei operacijai.
- Vožtuvo operacija: vožtuvas taisomas arba keičiamas mechaniniu ar biologiniu protezu. Ši operacija neretai atliekama kartu su kitomis širdies procedūromis, pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimu.
- TAVI (arba TAVR): modernesnė, mažai invazinė alternatyva atvirai širdies operacijai, kai naujas vožtuvas implantuojamas nepašalinant senojo.
- Ross procedūra: šis metodas labiau tinkamas jaunesniems nei 60 metų žmonėms: sergantis aortos vožtuvas pakeičiamas savuoju plaučių vožtuvu, o plaučių vožtuvas – donoro. Taip galima išvengti mechaninio vožtuvo įdėjimo į aortą, tačiau procedūra sudėtingesnė.
Prevencinės priemonės
Ne visada galima visiškai apsisaugoti nuo aortos vožtuvo ligos, kadangi daliai jų išsivystymas priklauso nuo amžiaus, įgimtų ypatybių ar lėtinių ligų. Visgi sveikas gyvenimo būdas leidžia sumažinti riziką ir palaikyti širdies sveikatą:
- atsisakykite tabako gaminių ir narkotinių medžiagų,
- bent 30 minučių per dieną aktyviai judėkite,
- susirgus kreipkitės į gydytoją – negydomos bakterinės infekcijos gali sukelti reumatoidinį karščiavimą, kuris pažeidžia širdies vožtuvus,
- vartokite gydytojo skirtus vaistus,
- nuolat lankykitės pas gydytoją ir tikrinkitės, kad laiku būtų pastebėta bet kokių pažeidimų pradžia.
Ligos eiga ir prognozė
Ligai būdinga, kad jos eiga ir prognozė labai individuali – priklauso nuo diagnozės laiko, jos išplitimo ir bendros sveikatos. Apie tikėtiną eigą bei gydymo efektyvumą geriausiai gali informuoti gydytojas, kuris įvertina visus šiuos aspektus.
Kasdienis gyvenimas sergant aortos vožtuvo ligomis
Svarbiausia – laikytis gydytojo nurodymų ir stengtis gyventi sveikai. Rekomenduojama:
- laikytis širdžiai palankios, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietos,
- priklausomai nuo būklės, reguliariai mankštintis – apie galimas ribas pasitarkite su gydytoju,
- atsisakyti rūkymo ir kitų tabako gaminių,
- rūpintis burnos higiena, nes infekcijos gali pažeisti vožtuvą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Būtina nepamiršti reguliarių vizitų. Gydytojas periodiškai atliks echoskopinius ar kitus tyrimus ir taip stebės vožtuvo ir širdies būklę, kad užtikrintų tinkamą gydymą bei sumažintų komplikacijų riziką.
Kreipkitės į gydytoją iškart, jei:
- simptomai stiprėja,
- atsiranda nauji simptomai,
- jaučiate nepageidaujamų vaistų poveikių.
Skubios pagalbos poreikis
Skubios pagalbos kreipkitės, jei:
- nualpote ar netekote sąmonės,
- pargriuvote vartodami kraują skystinančius vaistus (dėl padidėjusios vidinio kraujavimo rizikos),
- pastebėjote infekcijos požymius po operacijos ar procedūros (pvz., paraudimą, patinimą, nemalonų kvapą žaizdoje),
- pajutote širdies smūgiui būdingus požymius (krūtinės skausmą, dusulį, virškinimo sutrikimų nuojautą, pykinimą, širdies plakimą),
- pradėjote dusti,
- pajutote insultui būdingus požymius (silpnumą ar paralyžių vienoje kūno pusėje, neryškią kalbą, svaigulį, dvejinimąsi akyse).
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
