Afazija – tai kalbos supratimo ir raiškos sutrikimas, kylantis dėl pažeistų kalbos valdymo sričių smegenyse. Dažniausiai pažeidžiamos Broka zona (atsakinga už kalbėjimą) ir Vernikės zona (svarbi žodžių supratimui bei parinkimui).
- 1.Kas yra afazija?
- 2.Afazijos rūšys
- 3.Kaip dažnai pasireiškia afazija?
- 4.Afazijos simptomai
- 5.Kas sukelia afaziją?
- 6.Kurios smegenų sritys atsakingos už kalbą?
- 7.Afazijos rizikos veiksniai
- 8.Kokios galimos pasekmės?
- 9.Afazijos nustatymas
- 10.Kaip gydoma afazija?
- 11.Kaip išvengti afazijos?
- 12.Afazijos prognozė
- 13.Kasdienis gyvenimas su afazija
- 14.Kada kreiptis pagalbos?
- 15.Panašūs sutrikimai
Kas yra afazija?
Afazija paveikia gebėjimą bendrauti žodžiu ar raštu, sunkina suvokimą, skaitymą ir kalbą. Žmogus, ištiktas afazijos, patiria sunkumų:
- kalbėdamas;
- klausydamasis kitų;
- skaitydamas;
- rašydamas.
Įsivaizduokite, kad kasdien vartojama kalba staiga tampa nesuprantama tarsi būtumėte svetimoje šalyje. Galite nesugebėti paprašyti stiklinės vandens, nesuprasti artimo pasakojimo ar net pranešti, jog jums bloga. Tokios patirtys neretai lydi afaziją išgyvenančius žmones.
Dažniausiai afazija pasireiškia patyrus insultą, tačiau ją gali sukelti ir kitos smegenų funkciją pažeidžiančios ligos ar traumos. Sutrikimas gali būti trumpalaikis, pavyzdžiui, migrenos metu, arba ilgalaikis – po galvos traumos.
Nors afazija trukdo bendrauti, ji nesumažina žmogaus intelekto. Šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia išmokti efektyviau bendrauti ir geriau suprasti įvairias kalbos formas.
Afazijos rūšys
Afazija gali pasireikšti skirtingais pavidalais, priklausomai nuo paveiktų smegenų sričių:
- Anominė afazija
- Brokos afazija
- Laidinė afazija
- Globalinė afazija
- Mišri transcorticalinė afazija
- Pirminė progresuojanti afazija
- Transkortikinė motorinė afazija
- Transkortikinė sensorinė afazija
- Vernikės (sensorinė, receptyvinė) afazija
Kaip dažnai pasireiškia afazija?
Nors afazijos paplitimas įvairiose šalyse skiriasi, žinoma, kad ji nėra reta – šią diagnozę kasmet išgirsta tūkstančiai žmonių.
Afazijos simptomai
Sutrikimo klinikiniai požymiai priklauso nuo afazijos tipo, tačiau dažniausiai pastebimi šie sunkumai:
- Sunku rasti tinkamą žodį, žmogus painioja žodžius ar garsus, kartoja tuos pačius žodžius, vietoj visų sakinių vartoja pavienes frazes.
- Nesuprantamas žodžių prasmės ar pavadinimų, painiojami pašnekovo sakiniai, sunku suvokti pokalbių esmę, nesuprantamos frazės ar pokštai.
- Kyla sunkumų skaitant ir rašant – nebesuprantama, kas parašyta, daromos rašybos bei sakinių sudarymo klaidos, sunku naudoti skaičius kasdienėje veikloje.
Kas sukelia afaziją?
Pagrindinė afazijos priežastis – kalbos centrus paveikianti smegenų pažaida. Dažniausios priežastys:
- Insultas
- Galvos trauma
- Smegenų navikai
- Smegenų infekcijos
- Uždegiminiai procesai (encefalitas)
- Progresuojančios nervų ligos, pavyzdžiui, demencija ar Alzheimerio liga
Afazija gali kilti ir dėl kitų faktorių, kurie pažeidžia smegenų funkciją:
- Aneurizmos
- Chirurginės smegenų operacijos
- Deguonies stoka smegenyse
- Sąmonės praradimas dėl smūgio (smegenų sukrėtimas)
- Įgimti smegenų pažeidimai
- Epilepsija
- Paveldimos ligos, kaip Vilsono liga
- Migrena
- Radiacijos terapija, chemoterapija
- Apsinuodijimai (pvz., anglies monoksidu ar sunkiaisiais metalais)
- Trumpalaikiai išeminiai priepuoliai
Kurios smegenų sritys atsakingos už kalbą?
Kokio tipo afazija išsivysto, priklauso nuo pažeidimo vietos:
- Brokos zona yra kaktos smegenų skiltyje, kairėje – ši sritis atsakinga už žodžių artikuliaciją, valdo kalbos raumenis.
- Vernikės zona – smilkininėse smegenyse, taip pat kairėje pusėje, virš ausies. Ji padeda suvokti žodžių reikšmę ir parinkti reikiamus žodžius sakiniui.
Bendraujant Vernikės zona analizuoja žodžius ir siunčia informaciją Brokos zonai, kuri suaktyvina reikiamus judesius žodžiams ištarti.
Afazijos rizikos veiksniai
Afazija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai pasireiškia vyresniems kaip 65 metų žmonėms, ypač po insulto ar kitos smegenų pažaidos.
Kokios galimos pasekmės?
Dėl sunkumų bendraujant, afazija gali sukelti:
- Frustraciją
- Pyktį ar net agresiją
- Izoliaciją
- Depresiją
Dažnai nusivylimą ir liūdesį jaučia ne tik sergantis žmogus, bet ir artimieji – jie sunkiau susikalba kasdienėse situacijose.
Afazijos nustatymas
Diagnozuojant afaziją gydytojas atlieka fizinės būklės įvertinimą ir surenka ligos istoriją. Gali būti sunku atsakyti į gydytojo klausimus ar suprasti, kas klausiama, tad neretai rekomenduojama pasikviesti artimą žmogų. Jei kyla įtarimų dėl afazijos, dažnai konsultuojamasi su logopedu. Jo nuodugni kalbos gebėjimų analizė padeda tiksliau nustatyti sutrikimo tipą ir sunkumą.
Diagnozės pagrindas
Vertinama:
- Fluencija: ar gebate kalbėti sklandžiai, intonacija ir gramatika taisyklinga, ar galite rašyti be didelių pastangų?
- Suvokimas: ar suprantate pašnekovų kalbą? Ar gebate logiškai dėlioti sakinius ir suvokti rašytinius tekstus?
- Kartojimas: ar sunku pakartoti žodžius ar sakinius?
Kokie tyrimai padeda diagnozuoti afaziją?
Norint patvirtinti afaziją ar atmesti panašius sutrikimus, atliekami įvairūs tyrimai:
- Kraujo tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija)
- Elektroencefalograma (EEG)
- Elektromiograma
- PET (pozitronų emisijos tomografija)
- Išprovokuotų potencialų testai
Kaip gydoma afazija?
Gydymui svarbiausia nustatyti ir šalinti pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, po insulto kuo greičiau atkūrus kraujotaką smegenyse, galima sumažinti ilgalaikius pažeidimus. Jei afaziją sukėlusi priežastis laikina (pvz., migrena ar nedidelis smegenų sukrėtimas), specialaus gydymo dažnai neprireikia – simptomai praeina savaime.
Kai pažeidimai išlieka, svarbią vietą užima logopedinė terapija. Jos metu stiprinami kalbos supratimo ir vartojimo įgūdžiai, taikoma individuali programa tiek pacientui, tiek artimiesiems, kad bendrauti būtų paprasčiau.
Vaistai ir pagalbinės priemonės
Gydytojai gali skirti vaistų, skirtų pagrindinės ligos, sukeliančios afaziją, gydymui. Konkretūs pasirinkimai priklauso nuo kiekvieno asmens situacijos ir gretutinių sutrikimų.
Kaip greitai pasijus pagerėjimas?
Atsigavimo trukmė priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, ligos sunkumo ir taikomo gydymo. Kiekvieno atvejo prognozė individuali ir gali skirtis nuo visiško pasveikimo iki ilgalaikių kalbos sunkumų.
Kaip išvengti afazijos?
Nors visų afazijos atvejų išvengti neįmanoma, galima sumažinti riziką laikantis sveikatos stiprinimo principų:
- Subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda rūpintis kraujotaka bei širdimi.
- Nesirinkite ignoruoti ausų, akių ar kitų infekcijų – neapgydytas uždegimas gali patekti į smegenis ir sukelti rimtų komplikacijų.
- Naudokite apsaugos priemones (šalmai, diržai) važiuodami dviračiu, vairuodami ar atlikdami pavojingus darbus – tai padės išvengti galvos traumų.
- Tvarkingai valdykite lėtines sveikatos būkles, kurios gali prisidėti prie smegenų pažeidimų.
Afazijos prognozė
Kai kuriais atvejais po ligos ar traumos afazija išnyksta visiškai ir greitai, kituose išlieka visą gyvenimą, jei smegenų kalbos centrai stipriai pažeisti. Logopedinis gydymas gali padėti sumažinti simptomus, tačiau ne visada grąžina buvusius gebėjimus visiškai.
Rezultatai priklauso nuo žmogaus sveikatos, amžiaus, pažeidimo priežasties ir gydymo galimybių.
Kasdienis gyvenimas su afazija
Nors afazija apsunkina kai kurias kasdienes veiklas, ji neturi užimti viso gyvenimo. Rekomenduojama:
- Reguliariai lankytis pas gydytoją
- Laikytis nustatyto gydymo plano
- Bendrauti su palaikymo grupėmis
- Išbandyti alternatyvius bendravimo būdus ir naujas technologijas
- Nešiotis asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su informacija apie afaziją
Kiekviena situacija unikali, todėl gydytojas gali pasiūlyti daugiau individualiai pritaikytų rekomendacijų.
Kada kreiptis pagalbos?
Pastebėjus laipsniškai atsirandančius kalbos sunkumus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Būtina reaguoti, jei simptomai blogėja arba atsiranda staiga.
Skubios pagalbos prireiks, jei kalbos sutrikimas prasideda staiga, nes tai gali būti grėsmingo insulto požymis. Kitų sunkių simptomų pavyzdžiai:
- Silpnumas, tirpimas ar paralyžius vienoje kūno pusėje
- Nerišli, neaiški kalba
- Nusvirusi veido pusė ar regėjimo praradimas viena akimi
- Sunkumai ryjant
- Sumišimas, dirglumas arba sunku susikaupti
- Staigus, stiprus galvos skausmas, trukdantis įprastai veiklai
Panašūs sutrikimai
Yra keli kalbos suvokimo ir raiškos sutrikimai, galintys būti panašūs į afaziją:
- Aleksija (nesugebėjimas skaityti) ir agrafija (rašto gebėjimų praradimas) – pažeidus tam tikras smegenų sritis, kartu su kalbos sutrikimu gali išnykti ir gebėjimas skaityti ar rašyti.
- Klausos verbalinis agnozija – žmogus girdi kalbą, bet negali atpažinti, kad girdi būtent žmonių žodžius. Tai susiję su smegenų sritimis, atsakingomis už kalbos garsų atpažinimą.
