Arkutinės formos gimda – tai nedidelė išgaubta arba įdubusi vieta gimdos viršuje. Nors ši gimdos forma pasitaiko retai, ji nelaikoma liga ir nesusijusi su rimtomis sveikatos problemomis.
Kas yra arkutinė gimda?
Arkutinė gimda – įgimta būklė, kuriai būdingas lengvas įlinkis ar įduba gimdos viršuje. Įprastai gimda savo forma primena apverstą kriaušę, o jeigu turite arcutinę gimdą, jos viršus nėra visiškai apvalus bei vientisas – matoma švelni įduba. Tokia gimdos forma atsiranda dar embriono vystymosi metu, kai iš Mullerio latakų susiformuoja lytiniai organai. Arkutinė gimda laikoma natūralia variacija, o dauguma specialistų ją vertina kaip normos ribose esančią gimdos formą.
Kaip dažnai pasireiškia arkutinė gimda?
Tokia gimdos forma laikoma ganėtinai reta ir dažniau priskiriama natūraliems gimdos variacijoms, nei rimtesniems anatominiams pakitimams. Ji nesukelia negalavimų ir nelemia jokios papildomos rizikos nėštumui ar moters sveikatai.
Arkutinės gimdos simptomai
Daugelis moterų, turinčių arcutinę gimdą, nejaučia jokių neįprastų pojūčių ar sutrikimų. Lengva įduba viršuje paprastai nesukelia skausmo, menstruacijų sutrikimų ar vaisingumo problemų.
Kas sukelia arkutinę gimdą?
Arkutinė gimda išsivysto dėl vystymosi ypatumo, kai embrioniniu laikotarpiu Mullerio latakai visiškai nesusilieja vienas su kitu. Būtent toje nesusiliejusioje vietoje gimdos viršuje ir atsiranda nedidelė įduba. Ši įgimta variacija pasireiškia be išorinių veiksnių įtakos.
Ar arkutinė gimda gali būti priežastis persileidimui?
Nėra duomenų, kad ši gimdos forma tiesiogiai susijusi su persileidimu ar apsunkintų pastojimą. Jei turite arcutinę gimdą ir susidūrėte su nėštumo praradimu, tikėtina, kad tai lėmė kiti veiksniai.
Kaip nustatoma arkutinė gimda?
Dažniausiai moterys apie šį ypatumą sužino atsitiktinai, atlikus echoskopiją nėštumo metu ar tiriant kitą dubens srities problemą. Arkutinės gimdos diagnozė dažniausiai patvirtinama ultragarsu, tačiau esant poreikiui gali būti taikomas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – jis leidžia išsamiai įvertinti dubens organų struktūrą.
Kokie tyrimai padeda nustatyti šią būklę?
Arkutinė gimda dažniausiai nustatoma atliekant įprastinį dubens ar transvaginalinį ultragarsinį tyrimą. Kartais, norint patikslinti diagnozę, gydytojai pasitelkia MRT, kuris padeda tiksliau atvaizduoti minkštuosius audinius ir gimdos formas. Dažniausiai apie šį ypatumą moterys sužino nėštumo metu arba tiriant kitas ginekologines būkles.
Ar reikia gydyti arkutinę gimdą?
Gydymas paprastai nereikalingas, nes ši gamtos variacija nesukelia sunkumų. Gydyti rekomenduojama tik išskirtiniais atvejais, kai susiduria su papildomais gimdos pakitimais ar simptomais. Mokslas nepatvirtino, kad arkutinė gimda didina persileidimo riziką ar kelia kitų komplikacijų, tad gydymo nauda būtų abejotina.
Ar galima išvengti arkutinės gimdos?
Kadangi ši gimdos struktūra nulemiama įgimtai, jos atsiradimo išvengti neįmanoma – tai paveldėta vystymosi ypatybė, nepriklausanti nuo gyvenimo būdo ar kitų veiksnių.
Nėštumo eiga ir prognozė
Nėštumas su arkutine gimda dažniausiai vystosi sklandžiai. Ši gimdos forma neturi įtakos vaisiaus augimui, nėštumo trukmei, nei naujagimio svoriui. Gimdos gleivinė išlieka normaliai aprūpinta krauju, o augant vaisiui gimda be kliūčių prisitaiko prie didėjančio dydžio.
Ar gimdymas gali būti paveiktas?
Daugeliu atvejų gimdymo eiga nesiskiria nuo įprastos. Tik esant sudėtingesnėms anatominiams pakitimams kitose gimdos formose, gali dažniau prireikti cezario pjūvio arba užfiksuoti vaisiaus padėties ypatumai nėštumo pabaigoje. Tačiau tyrimų duomenys nerodo, kad arkutinė gimda didina cezario pjūvio ar kitų komplikacijų riziką.
Ar kyla papildomų sveikatos rizikų?
Literatūroje minima galimai didesnė tikimybė sirgti endometrioze, tačiau aiškus ryšys tarp arkutinės gimdos ir šios ligos nėra nustatytas. Paprastai ši gimdos variacija nesukelia kitų sveikatos sutrikimų ar nuolatinio diskomforto.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?
Arkutinė gimda nesukelia skausmo, nereguliarių kraujavimų ar kitų simptomų, tad paprastai papildomos pagalbos nereikia. Tačiau, jeigu pastebite naujus ar sustiprėjusius skausmus pilvo apačioje, nestandartinius kraujavimus, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Ar man reikalingas gydymas dėl turimos gimdos formos?
- Ar ši būklė gali paveikti nėštumą ar gimdymą?
- Ar yra kokių nors papildomų rizikų mano sveikatai?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
