Arteriosklerozė – tai lėtai besivystanti kraujagyslių liga, kai arterijų sienelės sustandėja ir praranda elastingumą. Tokie pokyčiai sutrikdo kraujo tekėjimą, trukdo organams ir audiniams gauti deguonies bei maistinių medžiagų, ko pasekoje gali kilti rimtų sveikatos problemų. Nors šis procesas iš pradžių būna nepastebimas, ilgainiui arterijų kietėjimas gali tapti daugelio širdies bei kraujagyslių ligų priežastimi.
Kas yra arteriosklerozė?
Arterijomis vadinamos kraujagyslės, kurios perneša deguonies prisotintą kraują iš širdies į visus kūno organus ir audinius. Sveikos, elastingos arterijų sienelės leidžia kraujui laisvai tekėti, prisitaikyti prie spaudimo pokyčių. Tačiau laikui bėgant dėl įvairių veiksnių jos gali sukietėti arba sustorėti, dėl to sumažėja jų pralaidumas ir padidėja pavojingų komplikacijų rizika.
Arteriosklerozė paprastai vystosi iš lėto – ilgus metus žmogus gali nejausti jokių simptomų, kol kraujagyslių pažeidimai neatsiranda ryškesnių negalavimų ar rimtų ligų.
Pagrindinės arteriosklerozės rūšys
- Aterosklerozė. Dažniausiai pasitaikantis tipas, kai vidinėje arterijos sienelėje kaupiasi riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupos – plokštelės. Jos pamažu siaurina arterijų spindį, didina kraujo krešulių riziką. Dažniausiai pažeidžiamos aorta, širdies, kaklo, kojų bei dubens kraujagyslės. Plokštelėms didėjant, galimas visiškas kraujo tekėjimo sustojimas – tai gali sukelti infarktą ar insultą.
- Arteriolosklerozė. Ši forma stipriausiai veikia mažąsias kraujagysles – arterioles, kurios jungia didesnes arterijas su kapiliarais ir yra labai svarbios kraujospūdžio reguliacijai. Sustorėjus jų sienelėms, kraujo tiekimas įvairiems organams (pvz., smegenims, inkstams) gali sutrikti bei sukelti komplikacijų.
- Mönckebergo medialinė kraujagyslių kalkėjimo forma. Šiai retai rūšiai būdinga, kad kalcio druskos nusėda viduriniame arterijų sluoksnyje, dėl ko kraujagyslės tampa ypač standžios. Dažniausiai šis pažeidimas pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, inkstų nepakankamumu). Toks kalkėjimas taip pat sutrikdo normalų kraujo tekėjimą ir didina komplikacijų tikimybę.
Arteriosklerozės simptomai
Iš pradžių arterijų sustandėjimas dažniausiai nesukelia jokių aiškių požymių. Tik kai kraujo tėkmė smarkiau sutrinka, pasireiškia įvairūs simptomai, kurių pobūdis priklauso nuo pažeistos vietos ir ligos sunkumo. Dažniausi požymiai:
- Maudimas ar deginantis skausmas kojose ar pėdose, ypatingai ramybės metu
- Nuovargis ar silpnumas
- Skausmas krūtinėje arba diskomfortas širdies plote
- Dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas
- Akies regėjimo sutrikimas vienašališkai
- Tinimas, ypač kojų srityje
- Širdies permušimai
- Koordinacijos, pusiausvyros, kalbos ar raumenų silpnumas vienoje kūno pusėje
- Kojų žaizdelės, kurios sunkiai gyja
- Galvos svaigimas
- Pykinimas ar vėmimas
- Šlapinimosi pokyčiai
- Sausumas ar odos dilgčiojimas
Arterijų kietėjimo priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis – mikroskopiniai arterijos sienelės pokyčiai, kurie bėgant laikui kaupiasi. Įvairūs žalingi veiksniai pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatindami riebalų ir kalcio kaupimąsi. Dažnai pokyčiai susiję su natūraliu senėjimo procesu, tačiau nemažai rizikos veiksnių galima valdyti keičiant įpročius.
- Padidėjęs kraujospūdis
- Aukštas cholesterolio kiekis
- Cukrinis diabetas (ypač 2 tipo)
- Lėtinės inkstų ligos
- Pasyvus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo trūkumas
- Rūkymas arba bet koks tabako vartojimas
- Nutukimas
- Metabolinis sindromas
- Vyresnis amžius
Svarbu bendradarbiauti su gydytoju, kuris padės nustatyti individualius rizikos veiksnius ir parinks tinkamiausius sprendimus arterijų sveikatai išsaugoti.
Kokios gali būti pasekmės?
Kai arterijos praranda elastingumą, kraujui tampa sunkiau pasiekti organus. Tai gali išprovokuoti rimtas ligas bei pavojingas būkles:
- Miokardo infarktas (širdies smūgis)
- Insultas ar trumpalaikis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas
- Širdies arba galvos smegenų kraujagyslių ligos
- Inkstų nepakankamumas
- Aneurizmos
- Galūnių išemija, kuri gali baigtis gangrena
- Plaučių embolija
- Renalinių (inkstų) arterijų susiaurėjimas
- Trombozė (kraujo krešulys kraujagyslėje)
Dažnai kelios arteriosklerozės formos pasireiškia vienu metu, o jų sąveika dar labiau paspartina problemų atsiradimą. Moksliniai tyrimai parodė, kad kai arterijų vidurinis sluoksnis jau yra sukietėjęs ir sustandėjęs, plokštelių augimas vidiniame sluoksnyje dar labiau siaurina kraujagyslės spindį – taip padidėja tikimybė, kad atsiras visiškas kraujo tekėjimo blokavimas.
Kaip nustatoma arteriosklerozė?
Diagnozė nustatoma remiantis fizinio ištyrimo duomenimis, paciento ligos istorija ir papildomų tyrimų rezultatais. Gydytojas gali teirautis apie artimųjų ligas, gyvenimo būdą, simptomus.
Dažniausiai taikomi tyrimai:
- Kraujagyslių ultragarsas (pvz., pilvo ar kaklo arterijų)
- Angiografija
- CT arba rentgeno tyrimai
- Echokardiograma
- Elektrokardiograma (EKG)
- Kojos–žąsto indekso nustatymas
- Fizinio krūvio mėginys
Gydymo galimybės
Gydymas paprastai apima kelias sudedamąsias dalis, individualiai pritaikomas kiekvienam pacientui:
- Gyvenimo būdo pokyčiai – daugiau fizinės veiklos, sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas
- Vaistai pagal gydytojo rekomendacijas
- Kai kuriems pacientams gali būti reikalingos intervencinės procedūros ar operacijos
Gydymo tikslas – pagerinti kraujotaką, sumažinti komplikacijų tikimybę ir sušvelninti nemalonius simptomus.
Prevencijos principai
Nors visiškai išvengti arterinės sienelės sustandėjimo neįmanoma, nemažai rizikos veiksnių galima sumažinti pakeitus gyvenimo būdą. Kasdieniniai veiksmai, kurie itin svarbūs:
- Sveikos, širdžiai palankios mitybos laikymasis
- Aktyvi fizinė veikla (mažiausiai 30 min. daugumoje savaitės dienų)
- Tabako ir jo gaminių atsisakymas
- Ligų kontrolė (cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio, cholesterolio mažinimas)
- Kūno svorio reguliavimas
Prognozė ir gyvenimas su arterijų standėjimu
Nors arteriosklerozė gali kelti didelį pavojų sveikatai, laiku nustatyta ir tinkamai valdoma, ji netrukdo gyventi visavertiško gyvenimo. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti profilaktinius patikrinimus, laikytis paskirto gydymo bei reaguoti į bet kokius naujus ar stiprėjančius simptomus.
- Būtina kreiptis į specialistą, jeigu atsiranda naujų negalavimų ar jaučiami gydymo pokyčiai
- Konsultuokitės dėl bet kokių klausimų apie savo gydymo planą ar sveikatos būklę
Reguliarus bendradarbiavimas su gydytoju užtikrina geresnę ligos kontrolę ir padeda išvengti rimtų komplikacijų ateityje.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
