Kylančioji aortos aneurizma – tai kraujagyslės sienelės išsipūtimas pirmoje aortos dalyje, kuri yra pagrindinė kūno arterija. Toks išsipūtimas susiformuoja dėl silpnos kraujagyslės sienelės, o stiprėjant slėgiui ji gali plyšti arba įtrūkti, sukeldama pavojingą, gyvybei grėsmingą vidinį kraujavimą. Dėl vietos krūtinėje šis sutrikimas dažnai vadinamas kylanciosios krūtinės aortos aneurizma.
Rizikos veiksniai
Tam tikri veiksniai didina riziką susirgti šiuo sutrikimu. Dažniau jis diagnozuojamas vyrams, vyresniems nei 60 metų, bei moterims po 70 metų. Aneurizmos tikimybę didina paveldimumas, ypač jei artimi giminaičiai sirgo aortos aneurizma. Kitus rizikos veiksnius sudaro dviuosių (bikuspidinių) aortos vožtuvų anomalijos ar jungiamojo audinio ligos, aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir rūkymas.
Dažnumas
Apie 60 % visų krūtinės aortos aneurizmų paveikia būtent kylanciąją aortą. Kasmet su šia diagnoze susiduria apie 10 iš 100 000 žmonių.
Kylanciosios aortos aneurizmos priežastys
Aneurizma atsiranda dėl kraujagyslės sienelės susilpnėjimo ar pažeidimo. Su amžiumi, o taip pat dėl širdies ligų, aorta tampa ne tokia elastinga. Kraujospūdis spaudžia silpnesnę sienelę, dėl ko ji išsigaubia.
Prie šio pažeidimo gali prisidėti įvairios būklės:
- uždegiminiai aortos procesai (aortitas),
- aterosklerozė, kai kraujagyslėse kaupiasi apnašos,
- įgimta dvibruostė aortos vožtuvo patologija,
- genetiniai sindromai, pavyzdžiui, Marfan ar Loeys–Dietz,
- Turnerio sindromas,
- jungiamojo audinio ligos,
- trauminiai sužalojimai, kai kraujagyslė įplyšta dėl išorinių veiksnių.
Simptomai
Dažniausiai sergantieji nejaučia jokių negalavimų, tačiau pastebėję vieną ar kelis simptomus reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją:
- skausmas krūtinėje arba viršutinėje nugaros dalyje,
- sunkus ar pasunkėjęs kvėpavimas,
- kosulys, švokštimas,
- ryjimo sunkumai,
- užkimimas.
Diagnostika
Kylanciosios aortos aneurizma dažnai aptinkama netyčia, tiriant kitas ligas, nes simptomai ilgą laiką gali būti nejuntami. Jeigu gydytojas įtaria šią problemą, skiriami vaizdiniai tyrimai:
- Krūtinės rentgenograma – gali parodyti padidėjusią aortą, bet ne visada aptinka mažesnes aneurizmas.
- Transtorakalinė echoskopija (TTE) – padeda įvertinti širdies vožtuvų bei kraujotakos būklę.
- Krūtinės kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliai nustato aneurizmos dydį, jos vietą ar aortos įplyšimą. Dažnai šis tyrimas derinamas su kontrastinėmis medžiagomis, norint dar geriau matyti kraujagysles.
- Magnetinio rezonanso angiografija – naudojama detaliam aortos ir širdies ištyrimui, įvertinant skysčių dinamiką ir vožtuvų darbą.
Gydymo galimybės
Kylanciosios aortos aneurizmos gydymas priklauso nuo išsiplėtimo dydžio, augimo tempų ir ligos priežasties. Jei aneurizmos plotis nesiekia 5,5 cm ir nėra kitų rizikos veiksnių (kaip šeiminė istorija, jungiamojo audinio pažeidimai ar dvibriaunis vožtuvas), chirurginis gydymas dažniausiai neatliekamas. Tokiais atvejais rekomenduojama stebėti aneurizmą kas šešis mėnesius, o vėliau, jei pokyčių nėra – tik kas keletą metų.
Be nuolatinės kontrolės, gydytojai skiria vaistų kraujospūdžiui mažinti ir pataria keisti gyvenimo būdą: atsisakyti žalingų įpročių, laikytis sveikos mitybos, palaikyti fizinį aktyvumą, tačiau vengti sporto, didinančio širdies bei kraujagyslių apkrovą.
Jei aneurizma viršija 5,5 cm, dažniausiai siūloma operacija. Ypatingų gretutinių ligų metu, pavyzdžiui, esant Marfan sindromui ar dvibriauniam vožtuvui, chirurginis gydymas taikomas ir anksčiau, nes tokių pacientų aneurizmų plyšimo rizika didesnė net esant mažesniam jų dydžiui. Gydytojas individualiai įvertina, kada rekomenduoti operaciją.
Chirurginis gydymas
Operacijos metu chirurgas atlieka pjūvį krūtinėje, pasiekia aortą ir pašalina išsiplėtusią jos dalį. Vietoje pašalinto segmento įsiuvamas dirbtinis vamzdelis – tvirtas sintetinis protezas. Kartais, priklausomai nuo vietos, gali būti laikinai nujungiamos ir vėl prijungiamos vainikinės arterijos. Šiuo metu naudojama širdies bei plaučių kraujotakos aparatas, kuris perima šių organų funkciją operacijos metu.
Jei kartu sergama aortos vožtuvo liga arba yra dvibriaunis vožtuvas, dažnai vienu metu atliekama ir jų korekcija: įsiuvamas vožtuvo protezas ar tvarkomas esamas.
Tiek tradicinė, tiek minimaliai invazinė chirurgija reikalauja bendrosios nejautros.
Kaip sumažinti riziką?
- Vengti rūkymo,
- riboti alkoholio vartojimą,
- kontroliuoti kūno svorį, cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius,
- laikytis subalansuotos mitybos ir reguliariai mankštintis.
Prognozė
Ilgalaikės perspektyvos dažnai priklauso nuo laiku taikomo gydymo. Tyrimai rodo, kad net 79 % pacientų, kuriems planine tvarka atlikta operacija, po dešimties metų vis dar gyvi. Tačiau aneurizmos plyšimas ar įplyšimas drastiškai pablogina prognozę – beveik pusė pacientų be skubios pagalbos žūsta per 48 valandas.
Ką svarbu aptarti su gydytoju
Nustačius kylanciosios aortos aneurizmą, rekomenduojama išsiaiškinti:
- Kokio dydžio yra aneurizma?
- Kaip mažinti plyšimo pavojų?
- Ar ji didėja ir kokiu tempu?
- Ar gresia plyšimas?
- Ar reikės operacijos?
- Kokios yra chirurginio gydymo rizikos?
- Kokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją?
Jei pasireiškia tokie požymiai kaip skausmas krūtinėje ar viršutinėje nugaros dalyje, dusulys, kraujo atkosėjimas, sąmonės netekimas, svaigulys ar insulto simptomai, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.