Prieširdžių aritmija yra dažna širdies ritmo sutrikimų grupė, kai širdies viršutinės (prieširdžių) ir apatinės (skilvelių) dalys ima plakti nesuderintai. Dėl to širdis gali plakti per greitai, per lėtai ar nereguliariai, o kraujotaka tampa neefektyvi. Tokie sutrikimai dažnai kyla netikėtai ir gali būti nuo visiškai nepavojingų iki keliančių rimtą pavojų sveikatai.
Prieširdžių aritmijos rūšys
Yra keli pagrindiniai šio ritmo sutrikimo tipai, kurie gali pasireikšti skirtingai. Dažniausiai stebimos šios rūšys:
- Prieširdžių virpėjimas (AFib) – itin paplitusi aritmijos rūšis, sukelianti chaotišką, labai greitą ir netvarkingą širdies veiklą. Negydomas šis sutrikimas didina insulto grėsmę bei kitas komplikacijas.
- Prieširdinėje papiloma (angl. flutter) – esant šiam sutrikimui, širdies elektriniai impulsai prieširdžiuose plinta labai greitai ir sukelia per dažną ritmą. Dažnai atsiranda kartu su kitomis širdies ligomis ar po širdies infarkto.
- Prieširdžių tachikardija – širdies plakimų dažnėjimas, kai impulsas kyla iš neteisingos prieširdžių vietos.
- AV mazgo reentrantinė tachikardija (AVNRT) – pasitaiko, kai AV mazge susidaro keletas impulsų perdavimo kelių, dėl kurių ritmas staigiai greitėja, tačiau išlieka reguliarus.
- Praplėstųjų takų tachikardija (pvz., Wolff-Parkinson-White sindromas) – elektrinė veikla per papildomą ryšį tarp prieširdžių ir skilvelių perduodama greičiau nei normalaus AV mazgo.
- Prieširdžių priešlaikiniai susitraukimai (PAC) – pavieniai priešlaikiniai širdies plakimai, kurie beveik visada būna nepavojingi ir daugeliui žmonių pasitaiko retkarčiais.
Kaip dažnai pasitaiko prieširdžių aritmija?
Prieširdžių aritmijos gana plačiai paplitusios. Milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena su tam tikros rūšies aritmija. Dažniausiai diagnozuojama – prieširdžių virpėjimas. Nors kai kurie aritmijos tipai— tokie kaip priešlaikiniai susitraukimai — gali būti nejuntami arba nesukelti didelių nepatogumų, su amžiumi jų tikimybė didėja.
Prieširdžių aritmijos simptomai
- Greitas, nuolat reguliarus širdies plakimas – juntamas tarsi pagreitėjęs ritmas.
- Nereguliarus širdies ritmas – jausmas, lyg širdis kartais apsėtų, sustotų, vėl pradėtų plakti labai greitai ar staigiai lėtėtų.
- Spaudimas ar nemalonus jausmas krūtinėje.
- Nepakankamas oro kiekis ar dusulys.
- Galvos svaigimas, sumišimas ar net nualpimas.
- Bendras silpnumas, nuovargis.
- Širdies „plazdėjimas“ ar stiprūs dūžiai krūtinėje, gerklėje ar kakle (palpitacijos).
- Kojų, pėdų ar kulkšnių patinimas.
Kas lemia prieširdžių aritmijos atsiradimą?
Pagrindinė prieširdžių aritmijos priežastis – netaisyklingi, sutrikę elektriniai impulsai širdies prieširdžiuose. Tokie impulsai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti dėl įvairių sveikatos problemų:
- Anemija (nepakankamas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis).
- Kardiomiopatija – įvairūs širdies raumens sutrikimai.
- Diabetas.
- Ankstesnis arba buvęs širdies infarktas.
- Širdies ir kraujagyslių ligos, išeminė liga, širdies nepakankamumas.
- Aukštas kraujospūdis.
- Lėtinės plaučių ligos, įskaitant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
- Širdies sandaros pakitimai, pavyzdžiui, vožtuvų ligos.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai – ypač esant per didelei skydliaukės hormonų gamybai.
Riziką didina ir gyvenimo būdo veiksniai:
- Dehidratacija.
- Gėrimai ar maistas su kofeinu, riebių, saldžių ir angliavandenių turinčių produktų vartojimas.
- Vartojami vaistai (pvz., kai kurie dekongestantai nuo slogos).
- Piktnaudžiavimas alkoholiu.
- Viršsvoris ar nutukimas.
- Stiprus nerimas, emocinė įtampa ar ilgalaikis stresas.
- Hormoniniai pokyčiai, ypač nėštumo ar menopauzės metu.
- Rūkymas ir kitų tabako gaminių naudojimas.
Kaip nustatoma prieširdžių aritmija?
Diagnozuojant aritmiją, gydytojas pirmiausia įvertina paciento pojūčius, paklausia apie simptomus, o tuomet atlieka tyrimus. Pradiniai kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas) gali padėti išsiaiškinti galimą anemiją, vitaminų trūkumą ar skydliaukės problemų.
Elektrokardiograma (EKG) – vienas iš pagrindinių tyrimų, skirtų širdies ritmo ir dažnio stebėjimui. Procedūra trunka apie 15 minučių, ji dažniausiai atliekama gydymo įstaigoje. Jei EKG metu nereguliarus ritmas neužfiksuojamas, siūloma rinktis nešiojamąją monitoravimo sistemą (pvz., Holterio monitorių), kuri registruoja širdies veiklą visą parą ar net ilgiau.
Prieširdžių aritmijos gydymas
Sergant aritmija, gydymą dažniausiai prižiūri kardiologas. Kiekvienam žmogui parenkamas individualus metodas, atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę ir aritmijos tipą. Neretai užtenka gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių:
- Vengti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų bei tam tikrų vaistų (ypač peršalimo ar nosies lašų su pseudoefedrinu).
- Pakankamai gerti vandens ir neleisti organizmui išsekti.
- Mažinti stresą, reguliariai ilsėtis ir mokytis atsipalaidavimo pratimų.
- Jei yra viršsvoris – rinktis fizinį aktyvumą ir siekti sveiko svorio.
- Nustoti rūkyti.
Kai kuriomis situacijomis prireikia papildomų gydymo galimybių:
- Kateterinė abliacija – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu pašalinama nedidelė širdies audinio dalis, išprovokuojanti netaisyklingą elektrinį impulsą.
- Implantuojami prietaisai – širdies stimuliatoriai arba defibriliatoriai, reikalingi ritmo reguliavimui ir apsaugai nuo pavojingo ritmo sutrikimo.
- Elektrinė kardioverzija – atliekami saugūs elektriniai impulsai širdžiai, norint atstatyti maksimaliai taisyklingą sinusinį ritmą.
- Vaistai – antiaritminiai vaistai padeda palaikyti stabilų širdies ritmą, kai kada papildomai skiriami kraują skystinantys preparatai profilaktikai nuo insulto.
Kaip sumažinti prieširdžių aritmijos riziką?
Nors šios rūšies širdies ritmo sutrikimų ne visada galima visiškai išvengti, tačiau kiekvienas galime sumažinti riziką keisdami kasdienius įpročius:
- Rinktis subalansuotą širdžiai naudingą mitybą.
- Nuolat judėti ir skirti laiko fiziniam aktyvumui.
- Normalizuoti savo svorį, jei yra antsvorio.
- Kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio lygį.
- Pasitarti su gydytoju dėl rūkymo nutraukimo plano.
Jei sergate kita širdies ar kraujagyslių liga, verta su gydytoju pasitarti apie individualias profilaktikos galimybes ir efektyviausius būdus apsisaugoti nuo aritmijos.
Gyvenimas su prieširdžių aritmija
Ligos prognozė priklauso nuo jos tipo ir žmogaus sveikatos būklės. Ne vienas žmogus kontroliuoja simptomus pakeisdamas gyvenimo būdą ar pasitelkdamas gydytojo paskirtą gydymą. Prieširdžių aritmijos gydymas gali pagerinti bendrą savijautą ir širdies sveikatą. Labai svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją – taip galima stebėti širdies būklę bei laiku imtis reikiamų priemonių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate bet kokius širdies plakimo sutrikimus arba būdingus aritmijos požymius, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jei esate gavę prieširdžių aritmijos diagnozę, reguliariai lankykitės pas kardiologą ir laikykitės jo rekomendacijų.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga atsiranda šie simptomai:
- Skausmas krūtinėje.
- Dažni nualpimai.
- Nepagrįstas ar staigus išsekimas, nuovargis.
- Kojų, pėdų ar čiurnų patinimas.
- Sunkus dusulys ar kvėpavimo sutrikimai.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
