Kasdien atliekame kvėpavimo veiksmą šimtus kartų, retai apie tai galvodami. Tačiau kvėpavimo ritmas gali turėti žymią įtaką mūsų protinei veiklai ir emocinei būsenai. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis aspektas gali turėti reikšmingą poveikį ne tik mūsų fizinei, bet ir protinei sveikatai. Tyčinis kvėpavimo ritmas gali pagerinti susikaupimą, emocinį stabilumą ir netgi kognityvinį veikimą.
Kas yra kvėpavimo ritmas?
Kvėpavimo ritmas apibūdina, kaip dažnai ir kokiu būdu įkvepiame ir iškvepiame. Kvėpavimo dažnis kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio, emocinės būklės ir sveikatos. Paprastai ramybės būsenoje kvėpuojame apie 12-20 kartų per minutę. Kvėpavimas giliai ir lėtai gali padėti nusiraminti, tuo tarpu greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali siųsti stresą aktyvizuojančius signalus smegenims.
Kaip kvėpavimas veikia smegenis?
Kvėpavimas tiesiogiai susijęs su mūsų nervų sistema. Lėtai ir giliai kvėpuodami suaktyviname parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda atsipalaiduoti ir mažina streso hormonų gamybą. Tai leidžia smegenims optimizuoti kognityvines funkcijas. Tai yra procesas, kuris gali pagerinti dėmesį ir koncentraciją, o taip pat ir kūrybingumą bei problemų sprendimo įgūdžius.
Nuo kvėpavimo ritmų priklausomų hormonų išskyrimas
Mūsų kvėpavimas daro įtaką neurotransmiterių ir hormonų, tokių kaip serotoninas ir kortizolis, kiekiui. Kortizolio, dažnai vadinamo „streso hormonu”, lygis gali būti reguliuojamas lėtu kvėpavimu, tokiu būdu sumažinant nerimą ir depresiją. Serotoninas, kita vertus, yra susijęs su laimės jausmu, ir jis taip pat gali būti paveiktas ramybės kvėpavimo metodų.
Dešinysis ir kairysis pusrutulis
Įdomu yra tai, kad moksliniai tyrimai rodo, jog kvėpavimas per skirtingas nosies puses gali paveikti skirtingus smegenų pusrutulius. Įkvėpimas per kairę nosies pusę gali būti siejamas su kairiojo smegenų pusrutulio aktyvacija, kuri yra atsakinga už logiką ir analitinį mąstymą. Priešingai, dešinysis pusrutulis, aktyvuojamas įkvėpiant per dešinę nosies pusę, siejamas su kūryba ir emociniu apdorojimu.
Kvėpavimo metodai, skatinantys protinę veiklą
Individualizuoti kvėpavimo pratimai gali teigiamai veikti protą ir sustiprinti kognityvines funkcijas. Kvėpavimo technikos, tokios kaip pilvo kvėpavimas, kvėpavimas dėmesingumo (mindfulness) metodais ir įvairios jogų praktikos, pasirodė esą naudingos ne tik fiziniam, bet ir emociniam bei kognityviniam balansui.
Pilvo kvėpavimas (diafragminis kvėpavimas)
Ši technika skatina lėtesnį, gilesnį kvėpavimą per diafragmą, sumažindama nervinį susijaudinimą ir gerinant kraujotaką bei deguonies tiekimą smegenims. Praktikuojant reguliariai, ši technika padeda sumažinti stresą ir pagerinti dėmesio sutelkimą.
Dėmesingumo kvėpavimas
Meditatyvus kvėpavimas, būdingas įvairioms meditacijos praktikoms, gali sukelti smegenų struktūrinius pokyčius, padidindamas pilkosios medžiagos tankį srityse, susijusiose su atmintimi, emocijų reguliavimu ir mokymusi. Šios technikos taikymas gali pagerinti koncentraciją ir mašina atsparumą stresui.
Kvėpavimo ritmas ir psichinė sveikata
Psichologijoje kvėpavimas yra esminis įrankis valdyti stresą ir nerimą. Įvairios psichoterapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, naudoja kvėpavimo technikas kaip instrumentą padėti pacientams kovoti su emociniais sutrikimais. Daugeliui žmonių kvėpavimo kontrolė gali būti pirmas žingsnis link geresnio emocinio savarankiškumo.
Išvados
Kvėpavimas yra daug daugiau nei tik fizinis poreikis. Tinkamai valdytas kvėpavimo ritmas gali tapti efektyviu būdu pagerinti protinę veiklą, susikaupimą ir emocinį stabilumą. Integravus tinkamus kvėpavimo metodus į kasdienį gyvenimą, galima pastebėti ne tik emocinės, bet ir fizinės savijautos pagerėjimą. Todėl verta skirti dėmesio kvėpavimui ir jo teikiamoms galimybėms gerinant kasdieninę gyvenimo kokybę.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
