Lixisenatidas yra preparatas, skirtas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti. Jis vartojamas kartu su tinkama mityba bei fiziniu aktyvumu, kad padėtų sumažinti per didelį gliukozės kiekį kraujyje. Tinkamai gydant diabetą galima sumažinti ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip inkstų veiklos sutrikimai, akių ligos, nervų pažeidimas, galūnių netekimas ar lytinės funkcijos sutrikimai, riziką. Taip pat sumažėja tikimybė patirti širdies infarktą ar insultą.
Kaip veikia lixisenatidas
Lixisenatidas veikia panašiai kaip natūralus organizmo žarnyno hormonas (incretinas). Jo pagrindinis poveikis – skatinti insulino išsiskyrimą, kai pakyla cukraus kiekis kraujyje (dažniausiai po valgio), taip pat slopinti cukraus gamybą kepenyse. Šis vaistas nėra insulino pakaitalas, todėl jei jums reikalinga insulino terapija, lixisenatido vieno neužteks.
Kaip tinkamai vartoti vaistą
Lixisenatidas švirkščiamas po oda, paprastai vieną kartą per dieną, prieš pirmąjį dienos valgį. Injekcijos vieta gali būti šlaunyje, pilve arba žasto viršutinėje dalyje. Kiekvieną kartą keiskite vietą, kad išvengtumėte dirginimo ar poodžio pažeidimų. Prieš vartodami vaistą, patikrinkite tirpalo išvaizdą – jei matote drumstumą ar daleles, vaisto nenaudokite. Prieš injekciją odą nuvalykite spiritu. Svarbu injekcijos vietos po suleidimo netrinti.
Vaistą naudokite kiekvieną dieną tuo pačiu metu, kad nepamirštumėte. Vaisto švirkštimo rašikliu nesidalinkite su kitais, net jei adata pakeista – taip galite perduoti ar užsikrėsti infekcijomis.
Lixisenatidas gali sulėtinti kai kurių kitų vaistų, pvz., kontraceptinių tablečių, antibiotikų ar paracetamolio, pasisavinimą. Rekomenduojama kitus vaistus išgerti likus ne mažiau nei valandai iki lixisenatido suleidimo. Jei vartojate geriamuosius kontraceptikus, juos gerkite bent valandą iki arba praėjus ne mažiau kaip 11 valandų po lixisenatido. Jei kyla klausimų, kaip derinti vaistus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Jei pastebite, kad kraujyje cukraus kiekis išlieka per didelis ar per mažas, būtina kreiptis į gydytoją.
Lixisenatido galimi šalutiniai poveikiai
Dažnesni šalutiniai požymiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, neįprasti pilvo pojūčiai, svaigulys arba paraudimas, niežėjimas, patinimas injekcijos vietoje. Pykinimas paprastai sumažėja, kai vaistą vartojate ilgiau. Jei šie požymiai išlieka ar stiprėja, apie tai informuokite medikus.
Sunkesni virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip nepraeinantis vėmimas ar viduriavimas, gali sukelti dehidrataciją – būdingas stiprus troškulys, burnos džiūvimas, dažnas širdies plakimas ar silpnumas. Pajutus šiuos simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Reti, bet rimtesni šalutiniai poveikiai gali būti inkstų funkcijos sutrikimai (pvz., sumažėjęs ar pasikeitęs šlapinimasis). Taip pat labai retai gali pasireikšti kasos ar tulžies pūslės uždegimas (nuolatinis pykinimas ar vėmimas, stiprūs skausmai pilvo srityje).
Hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje) dažniausiai pasitaiko, kai lixisenatidas skiriamas kartu su kitais cukraus kiekį mažinančiais vaistais, esant ribotam kalorijų suvartojimui ar per dideliam fiziniam krūviui. Tokiu atveju gali pasireikšti stiprus prakaitavimas, drebulys, širdies plakimas, alkio jausmas, regos neryškumas, svaigulys ar dilgčiojimas rankose, kojose. Nepamirškite visada su savimi turėti greitai įsisavinamo cukraus šaltinio (pvz., gliukozės tablečių, saldainių ar sulčių). Jei pajutote hipoglikemiją – suvartokite cukraus ir informuokite gydytoją.
Hiperglikemija (per aukštas cukraus kiekis kraujyje) pasireiškia troškuliu, padažnėjusiu šlapinimusi. Pajutus tokius simptomus, būtina pasitarti dėl gydymo korekcijos.
Alerginės reakcijos į lixisenatidą – itin retos, tačiau gali pasireikšti išbėrimu, niežuliu, veido ar gerklės patinimu, svaiguliu ar kvėpavimo pasunkėjimu. Atsiradus tokiems požymiams, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Ši informacija nėra išsamus visų galimų šalutinių reiškinių sąrašas. Jei pasireiškia neįprastų reakcijų ar turite klausimų dėl savo būklės, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
