Įprastai aortos vožtuvas turi tris lapelius, tačiau dvisklapis aortos vožtuvas turi tik du. Šis vožtuvas yra svarbus, nes reguliuoja kraujo tekėjimą iš širdies į aortą – pagrindinę arteriją, pernešančią deguonimi prisotintą kraują į visą kūną.
Kas yra dvisklapis aortos vožtuvas?
Dvisklapio aortos vožtuvo liga – tai įgimtas (nuo gimimo esantis) širdies defektas. Vietoje trijų įprastų vožtuvo lapelių žmogus turi tik du. Tai gali lemti, kad vožtuvas užsidaro ar atsiveria ne iki galo, o tai didina širdies krūvį ir gali sukelti įvairių problemų.
Kaip veikia dvisklapis aortos vožtuvas?
Aortos vožtuvo lapeliai (vadinamieji sklendės) turi užtikrinti teisingą kraujo srautą: jie turi plačiai atsiverti, kad kraujas išeitų iš širdies, ir sandariai užsidaryti, kad kraujas negrįžtų atgal. Sutrikus šiai funkcijai, kraujas gali grįžti atgal (tai vadinama aortos regurgitacija), o jei vožtuvas per siaurai atsiveria, mažiau kraujo patenka į kūną (tai vadinama aortos stenoze).
Kokios yra ilgalaikės pasekmės?
Žmogus gali ilgus metus net neįtarti turintis dvisklapį aortos vožtuvą, nes simptomai dažnai būna neryškūs arba visai nejuntami. Tačiau laikui bėgant dėl šios ligos širdis praranda veiksmingumą – ji turi dirbti sunkiau, kas ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų. Apie trečdalis žmonių, turinčių dvisklapį vožtuvą, susiduria su pavojingomis komplikacijomis.
Todėl sergantiems būtina reguliari medicininė priežiūra – tai padeda anksti pastebėti pokyčius ir laiku imtis veiksmų.
Dvisklapio aortos vožtuvo paplitimas ir rizikos veiksniai
Statistika rodo, kad iki 2 % visos populiacijos turi dvisklapį aortos vožtuvą. Šis defektas dažnesnis vyrams nei moterims. Asmenims, sergantiems tam tikrais genetiniais sindromais (pavyzdžiui, Turner sindromu), rizika susirgti dvisklapio vožtuvo liga yra didesnė.
Dvisklapio aortos vožtuvo simptomai
Daugumai žmonių simptomų ilgą laiką nebūna. Vaikams ir kūdikiams, kurių būklė sunki, gali būti pastebima pamėlusi ar išblyškusi oda, sunkumai maitinantis ar priaugant svorio.
Suaugusiųjų simptomai gali būti:
- Nuovargis (dažniausias požymis)
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas
- Galvos svaigimas ar nualpimas
- Širdies permušimai
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu
Dalis požymių lengvai lieka nepastebimi ar painiojami su kitomis ligomis – dažnai apie vožtuvo ypatumus žmogus sužino tik atlikęs medicininius tyrimus. Pastebėję, kad greičiau pavargstate ar sumažėjo Jūsų fizinės galimybės, būtinai informuokite savo gydytoją.
Dvisklapio vožtuvo atsiradimo priežastys
Tikslios šio defekto atsiradimo priežastys nėra žinomos. Tai – dažniausia įgimta širdies yda, kuri išsivysto jau nėštumo pradžioje.
Paveldimumas
Dvisklapis aortos vožtuvas neretai paveldimas šeimoje – jei tokį vožtuvą turi artimi giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai ar seserys), rekomenduojama atlikti širdies tyrimus. Planuojant nėštumą ar esant rizikai, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl stebėsenos ir galimo ankstyvo diagnozavimo.
Kokios galimos komplikacijos?
Negydoma dvisklapio aortos vožtuvo liga gali kelti riziką tokioms problemoms:
- Širdies nepakankamumas. Kai vožtuvas susiaurėja (aortos stenozė), širdis sunkiau pumpuoja kraują, todėl pamažu silpsta, didėja ir abuojasi, o laikui bėgant vystosi nepakankamumas.
- Aortos aneurizma ir plyšimas. Trečdalis sergančiųjų taip pat turi padidėjusią aortą virš vožtuvo. Aorta gali išsiplėsti ir suplonėti, pablogėjus jos struktūrai atsiranda aneurizmos rizika. Jei ji plyšta ar užsimezga aortos disekacija (sienelės trūkis), gresia pavojus gyvybei.
Todėl svarbu anksti nustatyti pokyčius ir imtis gydymo priemonių.
Diagnostika
Dvisklapis aortos vožtuvas kartais aptinkamas dar nėštumo metu, atliekant vaisiaus širdies ultragarsinį tyrimą, arba vaikystėje, kai pasireiškia širdies defektų simptomai. Suaugusiesiems pirmieji požymiai gali būti tiesiog širdies ūžesys, girdimas stetoskopu patikrinimo metu. Toliau gydytojas dažniausiai paskiria papildomus širdies tyrimus.
Dažniausi tyrimai:
- Echokardiograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Kartais – genetiniai tyrimai
Gydymo galimybės
Simptomams palengvinti gali būti paskirti tam tikri vaistai (pvz., beta adrenoblokatoriai ar diuretikai), tačiau jie nepašalina vožtuvo defekto. Dažniausiai (apie 80 % pacientų) prireikia chirurginės intervencijos – vožtuvas remontuojamas arba pakeičiamas. Operacijos metu gydytojai gali taip pat spręsti ir kitas problemas, pvz., išsiplėtusią aortą.
Kiekvienam pacientui gydymo planas sudaromas individualiai: atsižvelgiama ne tik į vožtuvo ir aortos būklę, bet ir į bendrą širdies sveikatą, amžių, kitus sveikatos sutrikimus.
Operacijos laikas svarbus – kartais rekomenduojama ją atlikti dar neatsiradus nė vieniems simptomams, kad būtų išvengta negrįžtamos širdies žalos. Operacijų technologijos nuolat tobulėja – šiandien dažnai siūlomi minimaliai invaziniai gydymo būdai, leidžiantys greičiau sveikti ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.
Skirtumai tarp klasikinių ir minimaliai invazinių operacijų
Klasikinė (atvira) aortos vožtuvo operacija atliekama per maždaug 15–20 cm pjūvį krūtinkaulyje, jis skiriamas, kad būtų pasiekta širdis. Minimaliai invazyvi operacija atliekama per mažesnį (5–10 cm) pjūvį krūtinkaulio viršuje arba tarp šonkaulių, neatveriant visos krūtinės ląstos – tai sumažina kraujo netekimo, komplikacijų riziką ir pagreitina sveikimą.
Aortos vožtuvo taisymas ar keitimas?
Vožtuvo taisymo metu pastarasis yra sutvarkomas nepakeičiant viso vožtuvo – ši galimybė tinka esant vožtuvo pratekėjimui (regurgitacijai), bet netinka sergant stenoze (vožtuvo susiaurėjimu). Dažnai šis gydymo būdas realizuojamas minimaliai invaziniu būdu – gydytojas koreguoja vožtuvo lapelių formą, kad jie geriau atsidarytų ir užsidarytų.
Vožtuvo keitimas būtinas, kai taisyti galimybės nėra. Naujas vožtuvas įsiuvamas atviros ar minimaliai invazinės operacijos metu, taip pat galimas ir transkateterinis keitimas (TAVR metodas). Galima rinktis:
- Biologinį vožtuvą – sudarytą iš gyvūnų audinių (dažniausiai kiaulių ar karvių). Tokie vožtuvai saugūs, tačiau gali dėvėtis – po 10 metų dažnai prireikia pakeitimo.
- Mechaninį vožtuvą – pagamintą iš dirbtinių medžiagų, kuris gali tarnauti visą likusį gyvenimą, tačiau reikalinga nuolatinė kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimo kontrolė.
Jauni pacientai, norintys išvengti ilgalaikio vaistų vartojimo, kartais pasirenka Ross operaciją – kai aortos vožtuvas pakeičiamas nuosavu plaučių vožtuvu. Ši procedūra rekomenduojama jaunesniems nei 50 metų pacientams.
Galimos pooperacinės komplikacijos
- Infekcijos
- Kraujavimas
- Kraujo krešulių susidarymas
- Insultas
- Širdies priepuolis
- Trumpalaikiai širdies ritmo sutrikimai
- Laikinas inkstų veiklos sumažėjimas
Atsistatymo trukmė
Po aortos vožtuvo keitimo pilnas atsistatymas užtrunka nuo dviejų iki trijų mėnesių, taisymo atveju – nuo vieno iki dviejų mėnesių.
Ar galima užkirsti kelią šiai ligai?
Dvisklapio aortos vožtuvo atsiradimo išvengti neįmanoma, nes tai įgimta būklė. Vis dėlto galima ir verta sumažinti kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Svarbu suvaldyti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, sergant diabetu – laikytis gydytojo nurodymų, taip pat vengti tabako gaminių ir riboti alkoholio vartojimą.
Gyvenimas su dvisklapiu aortos vožtuvu
Tinkamai prižiūrint savo sveikatą, galima džiaugtis visaverčiu gyvenimu – net ir su dvisklapiu vožtuvu galima užsiimti mėgstamomis veiklomis. Svarbiausia nuoširdžiai rūpintis širdimi: rinktis sveiką maistą, ženkliai sumažinti suvartojamos druskos kiekį, vengti per didelio fizinio krūvio.
Reguliari gydytojo priežiūra būtina. Po širdies vožtuvo operacijos reikia apsilankyti pas gydytoją po dviejų savaičių, trijų ir šešių mėnesių, vėliau – kartą per metus. Šios apžiūros leidžia laiku pastebėti galimus pokyčius.
Kada susirūpinti?
Dvisklapio vožtuvo keliamas pavojus tampa aktualus, kai dėl jo pablogėja širdies veikla ar pasireiškia aortos stenozė ar regurgitacija. Tokie pokyčiai laikui bėgant gali negrįžtamai pakenkti širdžiai.
Gydytojas rekomenduos, kaip dažnai atlikti tyrimus. Jei šeimoje yra buvę panašių atvejų, verta pasikonsultuoti su kardiologu.
Kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos?
- Staiga stiprus, aštrus skausmas krūtinėje ar nugaroje
- Šaltas prakaitas, odos blyškumas
- Galvos svaigimas, trumpalaikis sąmonės netekimas
- Dažnas širdies plakimas
- Pykinimas, vėmimas
- Dusulys
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Diagnozavus dvisklapį vožtuvą sau ar vaikui, verta užduoti gydytojui tokius klausimus:
- Ar būtina operacija?
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius rekomenduotumėte?
- Ar yra vožtuvo sandarumo arba susiaurėjimo požymių?
- Kaip vyks atsistatymas po gydymo?
- Į kokius simptomus turėčiau reaguoti?
- Ar tam tikri veiksmai ar sportas galėtų būti pavojingi?
- Kaip sumažinti vaiko širdies problemų riziką ateityje?
- Ar galėčiau gauti informacijos, padėsiančios paaiškinti šią diagnozę vaikui?
Ilgalaikės prognozės
Net ir atlikus širdies vožtuvo operaciją, 98 % pacientų išlieka tokia pati gyvenimo trukmė kaip ir neturint šios ligos. Ilgalaikiam geram gyvenimui reikalinga reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus ir laiku pradėti gydymą.