Probiotikai yra papildai ar maisto produktai, kuriuose yra tam tikrų gyvų mikroorganizmų – dažniausiai mielių (pvz., saccharomyces boulardii) arba bakterijų, tokių kaip lactobacillus ar bifidobacterium. Šios gerosios bakterijos natūraliai gyvena žmogaus virškinamuosiuose traktuose, pavyzdžiui, žarnyne, skrandyje, taip pat ir makštyje. Tačiau įvairios situacijos, tokios kaip antibiotikų vartojimas ar keliavimas, gali išbalansuoti įprastą mikrobų pusiausvyrą organizme.
Kur ir kada vartojami probiotikai
Probiotikų paskirtis – palaikyti ir atkurti naudingą žarnyno mikroflorą, ypač kai ji susilpnėja dėl gydymo ar ligų. Jie dažnai rekomenduojami siekiant pagerinti virškinimą, ypač sergant dirgliosios žarnos sindromu ar esant viduriavimui. Probiotikai taip pat gali padėti esant laktozės netoleravimui, makšties mielių infekcijoms, pasikartojančioms šlapimo takų infekcijoms ar egzemai.
Probiotikų galima rasti ne tik papildų pavidalu (kapsulėmis, tabletėmis, milteliais), bet ir kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, jogurte, kefyre ar fermentuotuose sojų produktuose. Svarbu žinoti, kad skirtingi probiotikų produktai yra skirtingos sudėties, todėl jų poveikis ir rekomenduojamas vartojimas gali skirtis – visada verta pasidomėti etiketėje pateikta informacija.
Kartais maisto papildai gali turėti ir nereikalingų ar potencialiai kenksmingų priedų. Dėl to pravartu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, jeigu nesate tikri dėl pasirinkto produkto sudėties ar tinkamumo.
Kaip vartoti probiotikus
Rinkdamiesi probiotikų papildą, visada atidžiai sekite vartojimo instrukcijas, nurodytas pakuotėje. Kai kurie produktai skirti nuryti, kitus galima kramtyti ar maišyti su maistu ar skysčiais. Vartojant skysto pavidalo probiotikus, svarbu naudoti specialią matavimo priemonę, o ne įprastą šaukštelį, kad būtų tiksliai atseikota reikiama dozė.
Dalis probiotikų yra jautrūs antibiotikams, todėl juos vartoti rekomenduojama praėjus bent 2–3 valandoms po antibiotikų dozės. Jeigu probiotikus vartojate dėl antibiotikų sukeltos viduriavimo, bet kartu pasireiškia aukšta temperatūra arba simptomai nepraeina ilgiau nei dvi dienas, būtina kreiptis į medikus.
Jei savijauta pablogėja arba simptomai negreitėja, kuo skubiau apsilankykite pas gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Pradėjus vartoti probiotikus dažniausiai pastebimas didesnis dujų susidarymas ar pilvo pūtimas. Šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai, bet jei jie užsitęsia arba stiprėja, verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Reti, bet sunkesni šalutiniai poveikiai gali pasireikšti infekcijos požymiais, pavyzdžiui, nesibaigiančiu gerklės skausmu, karščiavimu ar šaltkrėčiu. Jeigu jaučiate stiprią alerginę reakciją – odos bėrimą, niežėjimą ar patinimą (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), stiprų galvos svaigimą, kvėpavimo sutrikimus – būtina nedelsti ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Čia aprašyti ne visi galimi šalutiniai reiškiniai, todėl, pastebėję neįprastus pojūčius ar reakcijas, būtinai praneškite savo gydytojui ar vaistininkui.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti probiotikus, jeigu turite polinkį į alergijas ar esate alergiški kuriam nors produkto ingredientui, pasitarkite su gydytoju. Kai kuriuose probiotikų produktuose yra papildomų ingredientų, kurie gali sukelti alergines reakcijas.
Būtina pasitarti su gydytoju, jei turite ilgiau nei dvi dienas trunkantį viduriavimą kartu su aukšta temperatūra, susilpnėjusį imunitetą (pavyzdžiui, dėl chemoterapijos ar tam tikrų ligų), jei dažnai pasikartoja makšties ar šlapimo takų infekcijos.
Skysto pavidalo, kramtomi ar miltelių pavidalo probiotikai kartais turi cukrų ar aspartamo. Todėl, jei sergate diabetu, fenilketonurija ar privalote riboti cukraus vartojimą, atkreipkite dėmesį į produkto sudėtį. Prieš operaciją informuokite gydytoją apie visus vartojamus papildus ir vaistus.
Laukiantis arba žindant prieš vartojant probiotikus rekomenduojama aptarti potencialią naudą ir riziką su gydytoju, nes nėra pakankamai duomenų apie jų saugumą šiais laikotarpiais.
Probiotikų sąveika su kitais vaistais
Probiotikai gali veikti kartu su tam tikrais vaistais arba papildais, pakeisdami jų veiksmingumą ar didindami šalutinių reakcijų riziką. Tarp vaistų, su kuriais dažniausiai pasitaiko sąveikų – antibiotikai ir kai kurie priešgrybeliniai preparatai, tokie kaip klotrimazolas, ketokonazolas, grizeofulvinas ar nistatinas. Siekiant išvengti nepalankių reakcijų, informuokite savo gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir papildus. Vartojimo schemą keiskite tik pasitarę su sveikatos specialistu.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
