Probiotikai sudaryti iš įvairių mikroorganizmų, dažniausiai gyvybingų bakterijų (pavyzdžiui, lactobacillus ar bifidobacterium) ir mielių, tokių kaip saccharomyces boulardii. Šios bakterijos ir mielės natūraliai aptinkamos žmogaus virškinimo trakte, lytiniuose organuose ir kituose audiniuose. Tačiau dėl antibiotikų, kelionių ar kitų veiksnių natūrali mikroflora gali išsibalansuoti. Tokiais atvejais probiotikai dažnai naudojami siekiant palaikyti gerą žarnyno veiklą ar atkurti natūralią mikroorganizmų pusiausvyrą.
Kaip vartoti
Probiotikai gali būti įvairių pavidalų: kapsulės, tabletės, milteliai, skystos formos ar net specialūs produktai maistui. Vartojimo instrukcijas visada rasite ant pakuotės – svarbu atidžiai laikytis gamintojo ar gydytojo nurodymų. Kai kurie produktai skirti tiesiog praryti, kitus reikia sukramtyti arba sumaišyti su maistu ar skysčiais.
Naudojant skystą probiotikų formą, dozę patariama matuoti specialiu matavimo šaukšteliu – buitiniai stalo šaukštai nėra tikslūs. Jei kiltų neaiškumų dėl dozavimo ar vartojimo, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Verta prisiminti, kad dalį probiotikų sudaro gyvos kultūros, kurios gali būti jautrios antibiotikams. Kad sumažintumėte jų poveikį, rekomenduojama probiotikus su gyvomis bakterijomis vartoti bent 2–3 valandas prieš ar po antibiotikų vartojimo.
Jei geriate probiotikus dėl viduriavimo, kurį sukėlė antibiotikai, bet viduriavimas nesiliauja ilgiau nei dvi dienas ar kartu pakyla aukšta temperatūra, būtina pasitarti su medikais.
Kur ieškome probiotikų?
Šių naudingųjų mikroorganizmų galime rasti jogurte, kefyre, raugintuose pieno produktuose, kai kuriose sultyse ar sojų gėrimuose. Taip pat jų galima įsigyti maisto papildų pavidalu. Produkto sudėtis ir paskirtis gali skirtis, todėl vertėtų atidžiai perskaityti vartojimo informaciją ar pasitarti su vaistininku, kiekvienam atvejui tinkančio produkto pasirinkimui.
Kokiais atvejais vartojami probiotikai?
Probiotikų pagrindinis naudojimas yra žarnyno veiklos stiprinimas, padedant išlaikyti natūralų mikroorganizmų balansą. Jie dažnai įtraukiami esant įvairiems sveikatos sutrikimams:
- viduriavimui, ypač po gydymo antibiotikais,
- dirgliosios žarnos sindromui,
- egzemoms,
- pasikartojančioms makšties mielių infekcijoms,
- laktozės netoleravimui,
- šlapimo takų infekcijoms.
Galimi šalutiniai poveikiai
Daugelis žmonių probiotikus toleruoja gerai. Visgi pradėjus vartoti šiuos papildus, gali padidėti dujų susidarymas ar pilvo pūtimas. Šie simptomai dažniausiai praeina savaime, kai organizmas prisitaiko prie bakterijų balanso pokyčių.
- Jei atsiranda nuolatinis gerklės skausmas, atsinaujina karščiavimas ar kartojasi šaltkrėtis, vertėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
- Retais atvejais gali pasireikšti alerginė reakcija: odos bėrimas, niežulys, patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės), stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas.
Pastebėję neįprastų simptomų ar blogėjant savijautai, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti bet kokį probiotikų preparatą, informuokite medikus apie turimas alergijas ar lėtines ligas. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, ypač jei jaučiate aukštą temperatūrą, būtinas gydytojo vertinimas. Taip pat atsargiai reikėtų vartoti probiotikus, jei jūsų imuninė sistema susilpnėjusi (pavyzdžiui, dėl chemoterapijos ar tam tikrų ligų), dažnai kartojasi lytinių organų ar šlapimo takų infekcijos.
Maisto papilduose, milteliuose arba skystose probiotikų formose gali būti cukraus arba saldiklių. Jei sergate diabetu ar turite specifinių medžiagų netoleravimą (pvz., fenilketonuriją), į tai būtina atsižvelgti – pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Planuojant operacijas ar dantų gydymą, gydytoją informuokite apie vartojamus probiotikus ir kitus papildus.
Probiotikai nėštumo laikotarpiu turėtų būti vartojami tik tuo atveju, jei taip rekomendavo gydytojas. Nežinoma, ar probiotikų sudėtinės medžiagos patenka į motinos pieną, todėl žindymo metu reikalinga gydytojo konsultacija.
Sąveika su kitais vaistais
Vartojant probiotikus kartu su tam tikrais vaistais, gali keistis viena ar kita produktų poveikis. Pavyzdžiui, antibiotikai gali sumažinti gyvų probiotikų veiksmingumą, todėl juos patariama vartoti atskirai – laikantis kelių valandų pertraukos.
Be to, sąveikauti gali ir vaistai nuo grybelinių infekcijų (tokie kaip ketokonazolas, nistatinas, klotrimazolas ar griseofulvinas). Prieš derindami vaistus ar papildus, aptarkite tai su savo gydytoju ar vaistininku, kad išvengtumėte nenumatytų reakcijų ir galimų šalutinių poveikių.
- Svarbu informuoti savo medikus apie visus vartojamus receptinius, nereceptinius vaistus bei žolinius preparatus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
