Probiotikai – tai naudingi mikroorganizmai, pavyzdžiui, mielės (Saccharomyces boulardii) ar bakterijos (Lactobacillus, Bifidobacterium), kurie natūraliai egzistuoja žmogaus virškinamajame trakte ir kitose kūno vietose. Jie padeda palaikyti įprastą mikroflorą. Tačiau įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas ar kelionės, gali sutrikdyti šią pusiausvyrą ir sumažinti natūralių naudingų mikrobų kiekį.
Naudojimo sritys
Probiotikai dažnai naudojami siekiant pagerinti virškinimą, atkurti natūralią mikroflorą po vaistų vartojimo ar kitų veiksnių poveikio. Jie gali būti naudingi esant žarnyno veiklos sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas, taip pat kai kuriais atvejais esant egzemai, pienligei, laktazės trūkumui ar šlapimo takų infekcijoms. Skirtingi gaminiai gali būti pritaikyti skirtingiems simptomams, todėl verta atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės ir pasirinkti geriausiai jūsų poreikius atitinkančią sudėtį.
Probiotikų galima rasti ne tik maisto papilduose, bet ir kasdieniuose maisto produktuose – jogurte, kefyre, kai kuriuose sultyse ar sojų gėrimuose. Papildai būna įvairių formų: kapsulės, tabletės, milteliai, skysčiai. Gaminiai taip pat gali skirtis sudėtimi ir tuo, kokius mikroorganizmus jie turi.
Rinkoje esančių papildų kokybė gali nevienodai skirtis, tad kartais produktuose pasitaiko priemaišų ar nereikalingų priedų. Patariama rinktis žinomus ir patikimus gaminius, taip pat, esant abejonėms, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kaip vartoti
Naudodami probiotikų papildus, visada laikykitės gamintojo pateiktų vartojimo rekomendacijų. Atskirų gaminių dozavimas ar vartojimo būdas gali būti skirtingas: kai kuriuos reikia nuryti užsigeriant, kitus – sukramtyti, ištirpinti vandenyje ar net sumaišyti su maistu.
Jeigu vartojate skystą papildą, tikslią dozę matuokite specialiu matavimo šaukšteliu – nenaudokite įprastų šaukštų, nes galite nesukontroliuoti reikiamo kiekio. Jei kyla klausimų dėl vartojimo ar dozavimo, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Jei pradedate vartoti probiotikus tuo pačiu metu kaip ir antibiotikus, probiotikų preparatus, kurių sudėtyje yra gyvų bakterijų, rekomenduojama vartoti praėjus 2–3 valandoms po antibiotikų dozės – taip sumažinsite tikimybę, kad antibiotikai sunaikins naudingas bakterijas.
Vartojant probiotikus dėl antibiotikų sukeltos viduriavimo, nerekomenduojama tęsti vartojimo ilgiau nei dvi dienas ar vartoti esant aukštai temperatūrai – jei simptomai ilgai neslūgsta ar blogėja, būtina pasitarti su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Gali pasireikšti padidėjęs pilvo pūtimas ar dujų kaupimasis. Šie pojūčiai dažniausiai būna lengvi ir laikini.
- Retesniais atvejais galimi rimtesni simptomai, tokie kaip nuolatinis gerklės skausmas, karščiavimas ar šaltkrėtis – tokiu atveju reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
- Alerginės reakcijos pasitaiko labai retai, tačiau, jei pastebite odos bėrimą, niežulį (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), stiprų galvos sukimąsi ar kvėpavimo sunkumus, būtina skubiai kreiptis medicinos pagalbos.
Kiekvieno žmogaus organizmas į probiotikus gali reaguoti individualiai, tad jei atsiranda neįprastų ar nemalonių pojūčių, būtina pasitarti su gydytoju.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti šį papildą, pasitarkite su gydytoju, ypač jei esate linkę į alergines reakcijas. Papilde gali būti papildomų medžiagų, galinčių sukelti alergiją ar kitų nepageidaujamų poveikių.
Kai kurios sveikatos būklės reikalauja papildomo atsargumo: jeigu viduriavimas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, kartu karščiuojate arba turite nusilpusią imuninę sistemą dėl ligų ar gydymo, prieš vartodami probiotikus būtinai pasitarkite su gydytoju.
Skysti papildai ar kramtomosios tabletės dažnai turi cukraus ar dirbtinių saldiklių – jei sergate cukriniu diabetu ar fenilketonurija, rinkitės atidžiai ir aptarkite pasirinkimą su gydytoju.
Prieš planuojamą operaciją ar odontologinę procedūrą būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus ar papildus, įskaitant probiotikus.
Nėštumo ar žindymo laikotarpiu probiotikus galima vartoti tik tada, kai to tikrai reikia – aptarkite riziką ir naudą su gydytoju, nes nėra pakankamai duomenų apie šių preparatų saugumą žindant kūdikį.
Sąveika su kitais vaistais
Dalis vaistų gali daryti įtaką probiotikų veiksmingumui ir saugumui. Visada svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus papildus, vaistus ar žolinius preparatus, kad galima būtų įvertinti galimą sąveiką.
Antibiotikai ir priešgrybeliniai vaistai (pavyzdžiui, klotrimazolas, ketokonazolas, grizeofulvinas, nistatinas) gali mažinti probiotikų poveikį. Todėl svarbu suplanuoti vartojimo laiką taip, kad šių vaistų veiksmai nesikirstų.
Prieš pradėdami naują papildą ar keisdami vaistų vartojimo tvarką, visada pasitarkite su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
