Aklieji spuogai – tai poodiniai spuogai, kurie formuojasi giliai odos sluoksniuose ir ilgą laiką gali likti nepastebimi. Skirtingai nei įprasti inkštirai ar raudoni uždegiminiai spuogai, šie spuogai retai turi matomą galvutę ir ne visada iškyla į paviršių. Kartais aklieji spuogai po kurio laiko iškyla ir tampa matomi, tačiau dažnai jie rezorbuojasi savaime, neišeidami į odos paviršių.
Kas dažniausiai susiduria su aklaisiais spuogais
Ši problema gali ištikti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, tačiau paaugliai ir jauni suaugusieji linkę susidurti su spuogais dažniau. Didesnė aklųjų spuogų rizika pastebima tiems, kurių šeimoje jau buvo panašių odos bėrimų.
Kur dažniausiai susiformuoja aklieji spuogai
Dažniausiai šie spuogai pasireiškia veido, krūtinės ar viršutinės nugaros srityse. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku juos užčiuopti – pirštais slystant per odą jaučiamas vos pastebimas gumbelis, bet kartais net jo nepavyksta užfiksuoti. Nors aklieji spuogai gali būti ganėtinai skausmingi ar keliantys diskomfortą, svarbu jų nespausti ir nebandyti išspausti – tai tik sustiprintų uždegimą ir galėtų iššaukti randus.
Priežastys, dėl kurių išsivysto aklieji spuogai
Aklųjų spuogų atsiradimas susijęs su porų užsikimšimu. Šios smulkios odos angos („poros“ arba plaukų folikulai) gali būti užkimštos:
- Bakterijomis
- Negyvomis odos ląstelėmis
- Plaukais
- Riebalų pertekliumi (sebumu)
Pernelyg aktyvus riebalų liaukų darbas arba netinkama odos priežiūra skatina šių medžiagų kaupimąsi po oda. Užsikimšusios poros gleudžia pūlius ir sukelia vietinį uždegimą – susiformuoja skaudus gumbelis.
Veiksniai, didinantys riziką susirgti aklaisiais spuogais
- Genetika: jei artimi šeimos nariai turėjo aknę ar aklųjų spuogų, tikimybė išauga.
- Hormonų pokyčiai: paauglystės metu, menstruacijų ciklo ar nėštumo laikotarpiu moterims būdingas hormonų svyravimas gali paskatinti spuogus.
- Medikamentai: tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, gali provokuoti tokius bėrimus.
- Didesnis prakaitavimas: sportuojant ar dėvint aptemptus drabužius, galvos apdangalus, sunkiau išvengti spuogų.
- Netinkami kosmetikos produktai: riebūs kremai ar losjonai dažnai užkemša poras.
- Stresas: ilgesnis nerimas ir kylančio kortizolio lygio padidėjimas paskatina riebalų gamybą ir provokuoja išbėrimus.
Dažnai pasitaiko, kad aklieji spuogai susiformuoja pavieniui, tačiau kai kuriems žmonėms jie būna nuolatiniai ir trunka net kelis mėnesius. Ypač užsispyręs aklųjų spuogų tipas – mazginė aknė. Tokie spuogai būna didesni, kieti ir labai skausmingi, užpildyti pūliais bei uždegiminėmis bakterijomis.
Aklųjų spuogų simptomai
- Po oda jaučiamas mažas, kietas gumbelis
- Pastebimas skausmas ar diskomfortas aplink gumbelį
- Odos srityje atsiranda paraudimas, patinimas ar uždegimo požymių
- Kai kurie baltagalviai ar juodagalviai iš pradžių taip pat būna aklųjų spuogų formos ir tik laikui bėgant iškyla į odos paviršių, suformuodami geltoną, baltą arba juodą galvutę
Kaip nustatoma aklųjų spuogų diagnozė
Neretai žmonės geba patys atpažinti šiuos poodinius spuogus pagal simptomus. Vis dėlto, jei bėrimas stiprus, labai skausmingas arba dažnai kartojasi, pravartu kreiptis į gydytoją ar odos priežiūros specialistą – dermatologą, kuris gali rekomenduoti tinkamą gydymą.
Efektyvūs gydymo būdai
- Šilti kompresai: ant pažeistos vietos uždėkite šiltą, drėgną rankšluostį ir palaikykite apie 10 minučių, kelis kartus per dieną. Šiluma padeda pūliams išsisklaidyti ar iškilti į paviršių.
- Spuogų pleistrai: specialios pagalvėlės su gydomosiomis medžiagomis (pvz., salicilo rūgštimi) palaipsniui lėtai išskiria veikliąją medžiagą į pažeistą vietą. Svarbu naudoti pagal instrukciją, kad nepažeistumėte odos.
- Natūralios priemonės: neapdorotas medus (neskirtas maistui) pasižymi priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis savybėmis, todėl gali sumažinti bakterijų kiekį. Taip pat galima naudoti arbatmedžio aliejų – plonai patepkite spuogą 2 kartus per dieną – jis mažina uždegimą ir paraudimą.
- Tepalai ir geliai: naudojamos priemonės su antibiotikais, retinoidais, salicilo rūgštimi ar benzoilo peroksidu padeda nuslopinti bakterijas ir sumažinti uždegimą. Norint pasirinkti tinkamą preparatą, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Jei spuogai kartojasi, labai skauda arba jie itin sunkiai gyja, verta kreiptis į gydytoją – kartais prireikia gydymo stipresniais vaistais ar kitų gydymo metodų, pavyzdžiui, kortikosteroidų injekcijų.
Kodėl nereikia spausti aklųjų spuogų
Spausdami ar bandydami išspausti poodinį spuogą, tik dar labiau gilinsite uždegimą – bakterijos ir riebalai stumiami į gilesnius odos sluoksnius. Toks elgesys didina infekcijos riziką ir žymiai padidina nuolatinių randų tikimybę.
Kaip sumažinti aklųjų spuogų atsiradimo tikimybę
- Laikykitės reguliaros odos švaros: plaukite veidą ryte, vakare ir po prakaitavimo
- Venkite spaudinėti ar lietinėti bėrimus: taip oda gyja greičiau
- Pasirinkite nekomedogeninius produktus: naudokite tik tuos kremus, makiažo priemones bei losjonus, kurie neužkemša porų
Ką tikėtis susidūrus su aklaisiais spuogais
Laikantis tinkamos priežiūros aklieji spuogai dažniausiai išnyksta per 1–2 savaites. Tačiau kartais toks gumbelis gali likti po oda ilgiau – net kelis mėnesius, sukeldamas nuolatinį tempimą ar diskomfortą. Jei riebalai ir keratinizuotos odos ląstelės užkemša poras giliau, gali išsivystyti infekcija.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
- Jei aklųjų spuogų yra daug arba jie pasikartoja
- Jei jaučiate didelį skausmą ar smarkų uždegimą
- Jei pasireiškia infekcijos požymiai – pavyzdžiui, pakyla temperatūra
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
