Pūslelės – tai odos dariniai, dažniausiai pasirodantys ten, kur oda buvo pažeista ar sudirginta. Nors pūslelės dažnai iškyla ant rankų ar kojų, jos gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje. Tai mažos, skysčiu užpildytos kišenės, kurios formuojasi tarp viršutinio odos sluoksnio (epidermio) ir gilesnių odos struktūrų. Skysčio sudėtis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio – jis gali būti skaidrus arba sumaišytas su krauju, jei pažeistos smulkios kraujagyslės.
Pagrindinės pūslelių atsiradimo priežastys
Pūslelės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant fizinius sužeidimus, trintį, karštį ar net kai kurias ligas. Svarbiausios dažniausiai pasitaikančios pūslelių rūšys yra šios:
- Kraujinės pūslelės – jos susiformuoja, kai odą stipriai užgnybia ar užspaudi, dėl ko išsilieja kraujas iš gilesnių odos sluoksnių. Tokiu atveju pūslelėje matosi tamsesnis, krauju užpildytas skystis.
- Trinties pūslelės – dažniausiai būna skaidrios, atsirandančios dėl nuolatinio odos trynimosi į batų vidų, įrankius, ar kitus daiktus. Pavyzdžiui, netinkami batai ar ilgas vaikščiojimas be kojinių dažnai iššaukia tokias pūsleles, taip pat jos gali susidaryti ant rankų laikant darbo įrankius ar sportuojant.
- Karščio pūslelės – šios pūslelės vystosi po nudegimų, saulės poveikio ar net šildantis po nušalimo. Dažnai jos suvokiamos kaip antrinio laipsnio nudegimo požymis.
Pūslelių simptomai
Pūslelės gali būti skausmingos arba niežėti. Jei jos užsikrečia, pasirodo drumzlės, gelsvai baltos spalvos pūliai. Kartais šalia pūslelės jaučiamas karštis, paraudimas ar net skausmingi dryžiai, kurių nereikia ignoruoti.
Pūslelių priežiūra ir gydymas
Įprastai pūslelės praeina savaime per keletą dienų. Jos užgyja greičiau, jeigu pažeista vieta tinkamai prižiūrima ir saugoma nuo papildomų pažeidimų. Svarbu laikytis kelių pagrindinių žingsnių:
- Pūslelės vietą plaukite švelniu muilu ir kambario temperatūros vandeniu.
- Užtepkite antimikrobinio kremo ar tepalo.
- Uždėkite sterilią marlę arba pleistrą ir jį keiskite bent kartą per dieną.
- Nereikėtų skylinėti, perdurti ar nuplėšti pūslelės odelės – ši plona odos danga apsaugo gilesnius sluoksnius nuo uždegimo.
Kaip saugotis pūslelių?
Pagrindinės apsaugos priemonės priklauso nuo to, kokio tipo pūslelės jums linkusios atsirasti:
- Pirmenybę teikite tinkamai prigludusiems batams ir laiku juos „pranešiokite“. Pravartu avėti kojines ir vengti ilgai vaikščioti su nauja avalyne.
- Apsaugokite rankas mūvėdami pirštines dirbdami rankiniuose darbuose ar sportuodami – taip sumažinsite trinties pūslelių tikimybę.
- Kraujines pūsleles sunkiau numatyti, tačiau būkite atidūs naudodami spaudžiančius, žnybiančius įrankius. Esant galimybei, apsimaukite pirštines dirbdami su prietaisais ar sodo įrankiais.
- Karščio pūslelių išvengsite vengdami saulės nudegimų bei saugodami odą dirbdami netoli ugnies ar karštų paviršių. Kremas nuo saulės ir oro sąlygoms tinkama apranga yra puiki prevencija nuo nušalimo – sušalusią odą šildykite pamažu, naudodami drungną vandenį.
Pūslelių gijimas
Įprastai pūslelės užgyja natūraliai per kelias dienas. Kol tai vyksta, rekomenduojama pažeistą vietą aprišti ir avėti kitus, nespaudžiančius batus. Jei pūslelės atsirado dėl nudegimo ar nušalimo, verta pasitarti su gydytoju dėl komplikacijų rizikos ar tinkamiausio gydymo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją patartina, jei pūslelė neišnyksta per keletą dienų arba atrodo, kad ji užsikrėtė. Tokiu atveju oda apie pūslelę paraudusi, patinusi, iš pūslelės sunkiasi baltas ar gelsvas skystis. Tokiems atvejams gali prireikti specialaus gydymo.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
