Kraujosruvinės pūslės – tai odos pažeidimai, susiformuojantys tada, kai vietoje įprasto skaidraus skysčio pūslelėje prisirenka kraujo. Nors dažniausiai tokios pūslės atsiranda ant rankų ar kojų, jos gali formuotis ir kitose vietose, pvz., burnos gleivinėje. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju, nes kartais tai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas.
Kraujosruvinės pūslės išvaizda ir pagrindiniai požymiai
Kraujosruvinė pūslelė primena įprastą vandeningąją, tačiau jos turinys būna raudonos, tamsiai violetinės arba juodos spalvos. Pradžioje pūslelė gali būti šviesiai raudona, laikui bėgant ji tamsėja. Tokių pūslelių dydis skiriasi – jos gali būti visai mažos ar gerokai didesnės.
Dažniausiai žmogus junta skausmą ar diskomfortą toje vietoje, kur yra pūslelė – tai susiję su pačiu odos sužalojimu. Kartais gali pasireikšti niežulys.
Kaip susiformuoja kraujosruvinė pūslelė?
Pagrindinė priežastis – odos sužalojimas, kai ji stipriai suspaudžiama, tačiau nepažeidžiama paviršiuje. Dėl traumos pažeidžiami mažieji kraujagyslių tinklai, todėl vietoje išbėga kraujo, o šis prisirenka po viršutiniu odos sluoksniu – epidermiu. Tokiu būdu formuojasi pūslelė, kurios turinys būna kraujas. Iš esmės, pūslelė apsaugo gilesnius odos sluoksnius ir padeda jiems atsinaujinti.
- Kraujosruvinės pūslės dažnai atsiranda užsigavus pirštą užsiveriant stalčiui, stipriai paspyrus koja, ar smarkiai spaudžiant batų kraštams.
- Padidėjęs kojų prakaitavimas lemia trintį, kuri gali sukelti pūslelių susidarymą.
- Ligos ar būklės, pvz., stiprus nušalimas, taip pat gali sukelti tokio tipo pūsleles.
- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kraują skystinantys preparatai, didina polinkį formuotis kraujosruvinėms pūslelėms.
Pūslės burnoje: ką reikėtų žinoti?
Yra būklė, vadinama hemoragine angina bullosa, kai burnoje gali atsirasti skausmingos, krauju užpildytos pūslelės – ant liežuvio, dantenų ar burnos dugno. Paprastai tokia pūslelė per laiką savaime pratrūksta ir gydymas nereikalingas, tačiau reikia įsitikinti, kad tai nėra susiję su kitomis rimtesnėmis ligomis.
- Kraujosruvinės pūslės burnos gleivinėje gali būti susijusios su burnos vėžiu, kraujo ligomis, reumatoidiniu artritu, cukriniu diabetu, padidintu kraujospūdžiu ar inkstų nepakankamumu.
Dažniausios lokalizacijos
Kraujosruvinės pūslės dažniausiai susidaro ten, kur oda yra plonesnė arba nuolat patiria spaudimą bei trintį – ant rankų, pirštų, pėdų, pirštų galų, kulnų ar kojų padų. Dažnai jos pasirodo tose vietose, kurios nuolat liečiasi su daiktais arba avalyne, ypač jei šios sritys arti sąnarių ar kaulėtų vietų.
Nustatymas ir tyrimai
Kraujosruvinė pūslelė paprastai diagnozuojama apžiūrint ją plika akimi – specialių tyrimų dažniausiai neprireikia. Jei pūslelė atsirado neįprastoje vietoje, pavyzdžiui, burnoje, akyje, lytinių organų srityje ar dažnai kartojasi be aiškios priežasties, gydytojas gali nuspręsti atlikti biopsiją – paimti pūslelės turinio mėginį išsamesniam ištyrimui.
Kraujosruvinės pūslelės gydymas
Kraujosruvinės pūslelės daugeliu atvejų užgyja per savaitę – per tą laiką iš po pažeistos odos susiformuoja naujas sluoksnis, o kraujas susigeria ar išdžiūsta. Norėdami pagreitinti gijimą ar išvengti komplikacijų, laikykitės pagrindinių higienos taisyklių:
- Nusiplaukite rankas ir švelniai nuplaukite pūslelę šiltu vandeniu su švelniu muilu.
- Ant pūslelės užtepkite antibakterinio tepalo arba kremo.
- Užklijuokite vietą tvarsčiu ar marlės gabalėliu – taip apsaugosite pažeistą plotą.
- Pakeiskite tvarstį bent kartą per dieną – oda turi būti sausa ir švari.
- Kilus skausmui, galima uždėti šaltą kompresą ar naudoti nereceptinius vaistus nuo skausmo (paracetamolį, ibuprofeną).
Niekada nebadykite ir nepraplėškite odos virš kraujosruvinės pūslelės – ši oda saugo gilesnius audinius nuo infekcijos bei padeda greičiau gyti.
Kaip išvengti kraujosruvinių pūslelių?
- Dirbdami su įrankiais ar daiktais, galinčiais sužaloti odą, būkite atidūs.
- Darbo metu mūvėkite pirštines, ypač jei naudojate spaudimui jautrius įrankius.
- Dėvėkite tinkamus, patogius batus ir kojines, kad apsaugotumėte kojas ir pirštus nuo spaudimo.
- Naudokite batams džiovinimo miltelius – tai sumažins drėgmę ir trintį.
- Kai jaučiate spaudimą batų vietoje, galite įdėti papildomą paminkštinimą ar pagalvėles.
Gijimas ir prognozė
Didžioji dalis kraujosruvinių pūslelių užgyja savaime per maždaug savaitę. Kol pūslelė gyja, ją reikia kruopščiai prižiūrėti – laikytis švaros, naudoti antibakterines priemones ir tvarstį, vengti papildomo spaudimo. Jei pūslelė susidarė ant pėdos ar piršto, geriausia rinktis atvirus arba laisvus batus, netrinti pažeistos vietos. Pastebėjus, kad pūslelė paraudo, ištino ar jos turinys tapo gelsvas, žalsvas ar baltas, gali būti prasidėjusi infekcija – tokiu atveju reikalinga gydytojo konsultacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į specialistą, jei kraujosruvinė pūslelė per savaitę nepradeda gyti arba atrodo, kad pažeista vieta supūliavo ir plinta infekcija. Infekcijai būdinga stiprus paraudimas, audinių patinimas ir pūlingas, gelsvas ar žalsvas turinys pūslelėje. Negydoma infekcija gali išplisti po oda ar net į kraują.
- Taip pat pasitarkite su gydytoju, jei pūslelė labai skauda, dažnai atsinaujina arba jų atsiranda kelios be aiškios priežasties.
- Svarbu pasikonsultuoti, jei pūslelė susidarė burnoje, akyje, lytinių organų srityje ar kitoje nestandartinėje vietoje.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
