Akys dažnai laikomos sveikatos veidrodžiu: neretai tam tikri pokyčiai jose gali perspėti apie įvairius organizmo sutrikimus. Vienas iš pastebimų ženklų – pamėlusi ar pilkėjanti akies baltymo (skleros) spalva. Šis reiškinys, vadinamas mėlyna sklera, gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems ir nurodo skirtingas galimas priežastis.
Kas yra mėlyna sklera?
Mėlyna sklera – tai akies baltymo spalvos pokytis, kai vietoje įprastos baltos spalvos matomas melsvas, pilkšvas ar net violetinis atspalvis. Kai kada šis pokytis atsiranda be jokių kitų pojūčių: akių nesklaudžia nei skausmas, nei kiti nemalonūs simptomai. Medicinos specialistai tai dažniausiai pastebi išorinio apžiūros metu.
Tokį atspalvį dažniausiai lemia plonesni skleros audiniai – dėl jų pro permatomą sluoksnį ima šviesti gilesni akies audiniai ir kraujagyslės. Tada sklera atrodo pamėlynavusi.
Mėlynos skleros atsiradimo priežastys
Šio reiškinio priežastys gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Vaikystėje dažnai pasitaiko įgimtų ar paveldimų ligų, veikiančių jungiamąjį audinį. Suaugusiesiems skleros spalva gali kisti dėl tam tikrų mitybos trūkumų arba kitų ligų.
Dažniausios priežastys
- Įgimtos genetinės ligos, paveikiančios jungiamąjį audinį – osteogenesis imperfecta (vadinama „trapūs kaulai“ liga), Marfano sindromas, Ehlers-Danlos sindromas.
- Mėlynos skleros sindromas (Lobsteino-Van der Hoeve sindromas) – sudėtingesnė osteogenesis imperfecta forma.
- Incontinentia pigmenti – genetinis sutrikimas, paveikiantis įvairias kūno sritis, įskaitant akis.
- Trapios ragenos sindromas – dėl jo ragenos plonėja, o akių baltymas gali įgauti melsvą atspalvį.
Kitos galimos priežastys
- Geležies trūkumas ar geležies stokos anemija – dažniau pasireiškia suaugusiems, nes organizmui trūksta raudonųjų kraujo kūnelių.
- Lėtinės autoimuninės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas.
- Raumenų funkciją veikiantys sutrikimai, tokie kaip miastenija.
- Tam tikri vaistai – ilgalaikis kortikosteroidų, amiodarono ar minociklino vartojimas.
- Per didelis sidabro poveikis organizmui.
- Odos ir akies audinių hiperpigmentacija (Nevus of Ota arba akių dermalinė melanosis).
- Komplikacijos po glaukomos gydymo lazeriu.
Galimi rizikos laipsniai ir eiga
Mėlynos skleros rimtumas dažniausiai priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Daugeliu atvejų toks išvaizdos pokytis nėra pavojingas. Vis dėlto kai kada mėlyna sklera signalizuoja apie rimtesnę ligą – tokiu atveju būtina išsami diagnostika: akių ištyrimas, kraujo tyrimai, genų analizė.
Kaip gydoma mėlyna sklera?
Pirmiausia gydytojas turi nustatyti, kodėl pasikeitė skleros spalva. Tik identifikavus pagrindinę priežastį galima rinktis atitinkamą gydymą.
Jei mėlyna sklera atsirado dėl įgimto sutrikimo, gydomos būtent šios ligos – jų gydymas, pagerinus bendrą būklę, neretai padeda ir regos pokyčiams. Esant kitoms priežastims, pasirenkamas tikslingas gydymas, priklausantis nuo konkretaus organizmo sutrikimo.
Kas nutiks, jei būklė negydoma?
Daugelis žmonių, kuriems pasireiškia mėlyna sklera, dažniausiai specialaus gydymo nereikalauja. Tačiau jei šis požymis yra sudėtinės ligos dalis, reikės gydyti pagrindinę ligą – komplikacijos ar rizika aiškinasi priklausomai nuo individualaus atvejo.
Ar galima išvengti šios būklės?
Išvengiamumas priklauso nuo to, kas sukelia mėlyną sklerą. Jei pokytį lemia geležies trūkumas, galima pasirūpinti pilnaverčiu maistu arba vartoti geležies papildus. Tačiau jeigu rizika kyla dėl paveldimų ar įgimtų ligų, visiškai užkirsti kelio nebūtinai įmanoma. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju dėl genetinės konsultacijos – ji padės geriau suprasti turimą riziką ir galimus gyvenimo būdo pasirinkimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pokyčiai akyse neturėtų būti ignoruojami. Jei pastebite, kad akies baltymas tapo melsvas ar pasikeitė kitais būdais, verta pasirodyti akių priežiūros specialistui. Jei šalia šių pokyčių pasireiškia dar ir kiti simptomai, ypač svarbu nelaukti.
- Staigus regėjimo pasikeitimas.
- Regėjimas tapo neryškus.
- Atsirado išskyrų iš akies.
- Padidėjo jautrumas šviesai.
- Jaučiamas akių skausmas.
Saugoti akis ir stebėti jų būklę – svarbi visapusiškos sveikatos dalis. Pastebėję neįprastus pokyčius, kreipkitės į gydytoją, kuris padės išsiaiškinti tikrąsias priežastis ir, jei reikės, paskirs gydymą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
