Brachialinė arterija – tai pagrindinis kraujagyslės kelias, kuriuo kraujas pasiekia žastą, alkūnę, dilbį ir plaštaką. Ji prasideda žasto viršutinėje dalyje, šiek tiek žemiau peties, tęsiasi per alkūnės priekinę dalį ir keliauja žemyn, šakojasi į kelias atšakas bei galų gale išsišakoja į radialinę ir ulnarinę arterijas dilbyje.
Brachialinės arterijos funkcija
Pagrindinė šios arterijos užduotis – aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis žastą, dilbį bei ranką. Kiekvienam kaului, raumeniui, minkštajam audiniui ir nervui šioje srityje tam reikalingas nuolatinis, geros kokybės kraujotakos tiekimas. Tai itin svarbu ne tik normaliam veikimui, bet ir audinių atstatymui. Kaip visos arterijos kūne, brachialinė arterija perneša iš širdies atkeliaujantį deguonimi prisotintą kraują.
Kiekvienąkart matuojant kraujospūdį, manžetė dedama būtent ant žasto, nes brachialinė arterija čia pasiekiama lengviausiai. Taip pat gydytojas čia gali pajusti stipinio pulsą, įvertinti kraujotakos stiprumą.
Kada ir kaip naudojama brachialinė arterija tyrimams?
Brachialinė arterija yra reikšmingas kelias minimaliai invazinėms intervencijoms. Kai reikia atlikti radiologines procedūras ar pasiekti kraujagysles širdies srityje, gydytojas per šią arteriją įveda ploną kateterį, valdomą vaizdo kontrole. Tokiu būdu galima diagnostuoti ar gydyti kraujo krešulius, aneurizmas ar siaurėjimus be didelės chirurginės operacijos.
Brachialinė arterija taip pat naudojama “kulkšnies–žasto indekso” (ABI) tyrime: matuojama kraujospūdžių proporcija tarp žasto ir kulkšnies. Tai padeda nustatyti periferinių arterijų ligą, kai kojų ar rankų kraujagyslės užsikemša ar siaurėja.
Brachialinės arterijos vieta ir sandara
Kur randasi brachialinė arterija?
Ši arterija praeina palei bicepso priekinę pusę, tęsiasi nuo pažasties iki alkūnės linkio (kubitalinės duobės). Čia ji išsišakoja į dvi dideles arterijas – ulnarinę ir radialinę, kurios aprūpina krauju visą dilbį, riešą, plaštaką ir pirštus. Be to, brachialinė arterija eina greta viduriniojo rankos nervo, kuris yra svarbiausias dilbio nervas.
Kaip šakojasi brachialinė arterija?
Brachialinė arterija išsišakoja į kelias atšakas, žemyn nuo peties:
- Gilioji žasto arterija (profunda brachii) – pirmoji ir pagrindinė šakutė, aprūpina krauju žasto kaulą, deltą ir trigalvį raumenį, driekiasi šalia stipininio nervo.
- Viršutinė alkūnės kolateralinė arterija – gali atsiskirti tiek nuo pagrindinės, tiek nuo giliosios atšakos, krauju aprūpina trigalvį žasto raumenį, dalį alkūnės ir sąnarį, eina greta alkūninio nervo.
- Apatinė alkūnės kolateralinė arterija – prasideda žemiausioje žasto kaulo vietoje, padeda aprūpinti bicepsą ir brachialinį raumenį.
Galiausiai, žemiau alkūnės, ji suskyla į dvi pagrindines – stipininę ir alkūninę arterijas, per kurias deguonis ir maisto medžiagos pasiekia dilbį ir plaštaką.
Iš ko sudaryta brachialinė arterija?
Visų žmogaus arterijų sandara susideda iš trijų sluoksnių:
- Tunica intima – vidinis sluoksnis, užtikrinantis tolygų kraujo tekėjimą, saugantis nuo krešulių ir reguliuojantis spaudimą.
- Media – vidurinis sluoksnis, palaikantis kraujagyslių elastingumą, padedantis plėstis ir susitraukti.
- Adventicija – išorinis sluoksnis, palaikantis kraujagyslės struktūrą, čia keliauja mažos kraujagyslės, aprūpinančios arterijos sienelę ir pašalinančios atliekas.
Kokios būklės dažniausiai paveikia brachialinę arteriją?
- Trauminės žaizdos: Kadangi brachialinė arterija yra arti odos paviršiaus, žasto lūžiai ar gilūs pjūviai ją lengvai pažeidžia. Tokie sužalojimai gali sukelti stiprų tinimą – kompartmenų sindromą, kai raumenys negauna pakankamai kraujo. Dėl to raumenys gali būti negrįžtamai pažeisti ir formuotis tarsi „nagus primenantis“ rankos deformavimas.
- Aneurizmos: Galimas pačios arterijos sienelės išsiplėtimas ar išsipūtimas (aneurizmos formavimasis), kuris dažniausiai stebimas po traumos, tačiau gali vystytis dėl kraujagyslių ligų, genetinių sutrikimų ar uždegiminių kraujagyslių ligų.
- Viršutinių galūnių arterijų liga: Nors dažniausiai periferinės arterijų ligos pasitaiko kojų kraujagyslėse, kartais užsikimšimai išsivysto ir rankose. Dažniausiai tam įtakos turi krešuliai ar aterosklerozė – kraujagyslių „užkalkėjimas“. Retais atvejais pažeidimų gali kilti ir po dializės procedūrų.
Kaip pasirūpinti brachialinės arterijos sveikata?
Norėdami užtikrinti, kad jūsų pagrindinė rankos arterija būtų kuo stipresnė ir sveikesnė, vadovaukitės keliomis svarbiomis rekomendacijomis:
- Rinkitės subalansuotą ir maistingą mitybą.
- Palaikykite aktyvų gyvenimo būdą – reguliariai judėkite.
- Kontroliuokite kraujospūdį bei kitus lėtinius sveikatos sutrikimus.
- Venkite rūkymo ir kitų tabako gaminių.
- Nesaikingai nevartokite alkoholio.
Kada būtina neatidėlioti vizito pas gydytoją?
Jeigu staiga pajutote, jog rankoje atsirado neįprasta šiluma, oda tapo išblyškusi, paraudo arba melsva, rankos raumenis vargina spazmai ar kramtymai, viena ranka netikėtai patino, o plaštaka ar pirštai ima skaudėti ir keisti spalvą – tokiu atveju rekomenduojama kuo greičiau konsultuotis su gydytoju. Tai gali signalizuoti apie sutrikusią kraujotaką ar trombą rankos kraujagyslėse.
