Rudieji riebalai – tai ypatinga žmogaus organizmo riebalų rūšis, pasižyminti gebėjimu gaminti šilumą ir padedanti palaikyti reikiamą kūno temperatūrą, ypač esant šalčiui. Šie riebalai ne tik saugo energiją, bet ir padeda jos sudeginimui, todėl jie yra svarbūs kalorijų balanse. Rudieji riebalai tampa aktyvūs atvėsus aplinkai, kai kūnas pradeda reikalauti daugiau šilumos.
Kokios riebalų rūšys yra organizme
Kūne aptinkamos kelios riebalų rūšys, kiekviena jų atlieka skirtingas funkcijas ir pasižymi savita išvaizda:
- Baltieji riebalai yra dažniausiai organizme aptinkama riebalų rūšis. Jie atsakingi už energijos saugojimą, vidaus organų apsaugą bei kūno izoliavimą. Kai baltųjų riebalų susikaupia per daug, tai lemia nutukimą.
- Rudieji riebalai sudaro mažesnę dalį riebalinio audinio. Jų pagrindinė paskirtis – iš riebalų atsargų gaminti šilumą (termogenezę) ir taip palaikyti organizmo temperatūrą. Be to, šie riebalai dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitos procesuose.
- Bėžiniai riebalai – tai tarpinė riebalų rūšis tarp baltųjų ir rudųjų. Jie gali iš baltųjų virsti rudaisiais ir taip prisidėti prie šilumos gamybos bei kalorijų deginimo.
Kaip veikia rudieji riebalai
Rudieji riebalai, lyg natūralus kūno šildytuvas, suaktyvėja, kai aplinka atvėsta – dar iki to momento, kai pradedate drebėti iš šalčio. Jie naudoja gliukozę ir riebalų molekules, kad sukurtų šilumą ir padėtų išlaikyti pastovią kūno temperatūrą. Šis energijos virtimo šiluma procesas vadinamas termogeneze.
Kokią naudą rudieji riebalai suteikia organizmui
- Palaiko tinkamą kūno temperatūrą.
- Saugo ir gamina energiją.
- Padidina kalorijų sudeginimą.
- Dalyvauja gliukozės ir insulino reguliavime.
Rudųjų riebalų savybės ir išvaizda
Šie riebalai susideda iš smulkių ląstelių, kurios primena raumenų ląsteles, nes jų viduje yra daug mitochondrijų – dėl jų rudieji riebalai yra tamsios, rudos spalvos. Mitochondrijos, turinčios gausu geležies, aprūpina ląsteles energija ir suteikia būdingą atspalvį. Sukaupę rudi riebalai susiformuoja į nedidelius, rusvus, nelygius gumulėlius, kuriuos galime aptikti įvairiose kūno vietose.
Kur randami rudieji riebalai organizme
Naujagimių kūne šių riebalų būna 2–5 % viso kūno svorio – daugiausia ties nugara, sprandu ir pečiais. Paauglystėje rudųjų riebalų sumažėja ir jie tolygiau pasiskirsto po visą kūną. Suaugusiųjų rudieji riebalai dažniausiai telkiasi kaklo, inkstų, antinksčių, širdies (prie aortos) ir krūtinės srityje. Bendras rudųjų riebalų kiekis priklausys nuo žmogaus kūno sudėjimo – liesesni žmonės, ypač sportuojantys, jų turi daugiau nei kiti.
Ligos ir būklės, susijusios su rudaisiais riebalais
- Anoreksija – ši valgymo sutrikimo forma sumažina tiek baltųjų, tiek rudųjų riebalų atsargas, todėl suprastėja energijos gamyba ir organizmui tampa sunku išlaikyti normalią temperatūrą.
- Įgimtas leptino trūkumas – leptinas yra hormonas, kurį išskiria riebalų ląstelės. Kai jo trūksta, riebalų ląstelės negali tinkamai reguliuoti kūno svorio, padidėja nutukimo rizika.
- Lipodistrofija – sutrikus riebalinio audinio susidarymui ar pasiskirstymui, kūnas sunkiau kaupia iš maisto gaunamą energiją.
- Lipoma – tai nepiktybiniai poodiniai riebalų mazgeliai, kurie paprastai nesukelia sveikatos problemų, tačiau jei pageidaujama, juos galima pašalinti.
Kaip vertinama rudųjų riebalų būklė organizme
Sveikatos priežiūros specialistai gali įvertinti riebalų audinio būklę atlikdami kraujo tyrimus (pvz., bendrąjį kraujo tyrimą), taip pat naudodami vizualizacijos metodus, tokius kaip PET, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.
Iš kur mūsų organizmas gauna riebalus?
Riebalus gauname su maistu – jie būtini energijai gauti. Labiausiai naudos suteikia riebalų šaltiniai, kuriuose gausu gerųjų riebalų:
- Avokadai.
- Riešutai ir sėklos (pavyzdžiui, anakardžiai, chia, linų sėklos).
- Žuvis (lašiša, šviežia tunas).
- Jogurtas.
Siekiant subalansuotos mitybos, tokį maistą verta derinti su daržovėmis, pilno grūdo produktais, liesa mėsa ar kitu baltyminiu maistu bei pieno gaminiais. Reikėtų vengti sotintųjų ir transriebalų gausių produktų (pavyzdžiui, perdirbtų gaminių, margarinų, desertų, keptų ar greitai pagaminamų šaldytų patiekalų), nes jie didina nesveikų riebalų kiekį organizme.
Kaip paskatinti rudųjų riebalų kiekio didėjimą
Norint didinti rudųjų riebalų kiekį ar suaktyvinti jų veiklą, galima imtis kelių būdų:
- Palaikyti žemesnę aplinkos temperatūrą – rudieji riebalai suaktyvėja šaltyje. Kartais rekomenduojama sumažinti šildymo intensyvumą namuose, išbandyti trumpą šaltą dušą arba ledinį maudymąsi – taip paskatinama šilumos gamyba ir riebalų deginimas.
- Gauti pakankamai geležies su maistu – rudi riebalai yra turtingi geležimi, todėl verta į kasdienį racioną įtraukti tokių geležies šaltinių kaip mėsa, žuvis, pilno grūdo produktai, žalialapės daržovės ar ankštinės kultūros, taip palaikant sveikų riebalų veiklą.
- Praturtinti mitybą natūraliais aktyvatoriais – tyrimai rodo, kad tam tikros medžiagos, randamos obuoliuose ar džiovintuose vaisiuose (ursolino rūgštis), gali skatinti rudųjų riebalų augimą. Svarbu valgyti saikingai, vengti persivalgymo ir itin perdirbtų maisto produktų.
- Būti fiziškai aktyviems – reguliarus judėjimas ne tik gerina bendrą savijautą, bet ir skatina kraujyje pasirodyti hormonus, kurie lemia, kad baltieji riebalai įgyja rudiesiems būdingų savybių ir ima dalyvauti šilumos gamyboje (taip atsiranda bėžiniai riebalai).