Bull’s eye makulopatija – tai reta akių liga, kurios metu pažeidžiama makula – tinklainės dalis, atsakinga už aiškų centrinį matymą. Ši būklė pavadinta dėl būdingo spalvotų žiedų rašto, kuris akies dugne primena taikinį. Bull’s eye makulopatija gali lemti nuolatinį regėjimo pablogėjimą ar net jo praradimą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ši liga gali išsivystyti dėl kelių skirtingų priežasčių. Kartais ji yra paveldima – tuomet genetinė informacija perduodama iš tėvų vaikams ir liga dažniausiai vadinama gerybine koncentrinių žiedų makulodistrofija. Taip pat bull’s eye makulopatija gali išsivystyti dėl kitų akių ligų, pavyzdžiui, kūgio-lazdelės distrofijos ar tinklainės pigmentacijos pažeidimo. Dar viena priežastis – ilgalaikis tam tikrų medikamentų (dažnai autoimuninių ligų gydymui skirtų vaistų) vartojimas.
Riziką susirgti šia liga didina šie veiksniai:
- Šeimos narių, sirgusių bull’s eye makulopatija, buvimas.
- Makulos degeneracija.
- Paveldimos genetinės ligos (pvz., Batten ar Stargardt sindromas).
- Kai kurių medikamentų (pavyzdžiui, ligą modifikuojančių priešreumatinių vaistų) vartojimas.
Paplitimas
Bull’s eye makulopatija laikoma labai reta liga. Susirgimų skaičius visame pasaulyje yra nedidelis.
Bull’s eye makulopatijos simptomai
Ligos pradžioje regos sutrikimai gali būti nepastebimi, tačiau laikui bėgant simptomai stiprėja. Šiai būklei būdingi šie požymiai:
- Regos neryškumas arba drumstas matymas.
- Tamsios dėmės regėjimo lauke.
- Sunku atskirti spalvas arba visiškas spalvų nejautrumas.
- Plūduriuojantys taškai ar blyksniai prieš akis.
- Pablogėjusi rega.
Dažniausiai nukenčia gebėjimas matyti centre, tad sunku skaityti, vairuoti ar aiškiai matyti prieš save esančius objektus. Paprastai periferinis regėjimas lieka nepakitęs, tačiau liga dažnai progresuoja – simptomai laikui bėgant stiprėja. Liga gali pažeisti vieną arba abi akis.
Kaip atrodo bull’s eye makulopatija?
Pačiam žmogui šią ligą pastebėti neįmanoma, nes akivaizdžių požymių veidrodyje nesimato. Specialistas, naudodamas oftalmoskopą, gali pamatyti specifinį raštą akies dugne: centre matoma normali tinklainė, o ją supa blyškesni, dažnai oranžiniai, rožiniai ar purpuriniai žiedai – tai aiški bull’s eye struktūra, rodanti makulos degeneracinius pokyčius.
Diagnozavimas ir tyrimai
Ligos diagnozei patvirtinti atliekama keletas akių tyrimų:
- Regos aštrumo testas. Nustatomas gebėjimas aiškiai įžiūrėti skirtingo dydžio raides arba simbolius. Testas atliekamas tiek viena, tiek abiem akimis.
- Regos lauko tyrimas. Vertinamas centrinis ir periferinis regėjimas, nustatoma, ar nėra aklų plotų.
- Spalvų matymo testai. Vertinama, kaip žmogus skiria spalvas, naudojamos specialios testinės lentelės su spalvotais taškais ir skaičiais, taip pat anomaloskopas.
- Oftalmoskopija. Specialistas padidina paciento vyzdžius lašais ir įvertina tinklainės, makulos, regos nervo ir kraujagyslių būklę oftalmoskopu.
- Optinė koherentinė tomografija (OKT). Šis modernus, neskausmingas tyrimas šviesos bangomis sukuria sluoksniuotą 3D tinklainės ir makulos vaizdą, leidžiantį tiksliai įvertinti pažeidimus ir jų mastą.
- Dugno autofluorescencijos tyrimas (FAF). Naudojant mėlyną šviesą, analizuojama pigmentinių ląstelių reakcija – taip nustatomi tinklainės ar makulos pažeidimai.
Gydymo galimybės
Kol kas nėra gydymo, galinčio visiškai sustabdyti ar išgydyti bull’s eye makulopatiją. Jei liga sukelta vaistų ar per didelio geležies kiekio, nutraukus riziką keliančių medžiagų vartojimą, galima sulėtinti ligos progresavimą.
Didžiausias dėmesys skiriamas simptomų valdymui ir pagalbai kasdienybėje. Dažniausios rekomendacijos – regėjimo pagalbos priemonės:
- Vaizdo didintuvai, projektoriai, ekrano skaitytuvai.
- Specialūs akiniai ar kontaktiniai lęšiai.
- Regos reabilitacija, ergoterapija – moko, kaip prisitaikyti ir judėti aplinkoje matant silpnai.
- Rankiniai didinamieji stiklai, teleskopiniai ar šviesą filtruojantys lęšiai.
Prevencija
Šiuo metu nėra būdų visiškai išvengti bull’s eye makulopatijos atsiradimo. Paveldimos formos neįmanoma numatyti ar užkirsti jai kelio. Svarbu atidžiai vartoti vaistus, kurie gali sukelti toksinį poveikį makulai, ir reguliariai tikrinti akių būklę.
Ligos eiga ir gyvenimas su bull’s eye makulopatija
Bull’s eye makulopatijos sukelta regos netektis įprastai būna nuolatinė. Kai kuriais atvejais, nutraukus žalingų veiksnių poveikį (pvz., toksiškų vaistų ar per didelio geležies kiekio), galima stabdyti ligos progresavimą, tačiau prarasta rega dažniausiai neatsistato. Ligos eiga dažnai yra palaipsnė, simptomai laikui bėgant stiprėja.
Klausimai, kuriuos galite užduoti savo gydytojui
- Ar vartojami vaistai gali pabloginti mano regėjimą?
- Ar yra maisto papildų, kurie padėtų akių sveikatai?
- Kaip galėčiau prisitaikyti prie regos netekčių kasdienybėje?
- Kaip sužinosiu, kada man bus per rizikinga vairuoti?
- Ar mano regėjimo praradimas yra negrįžtamas?
- Kokia tikimybė, kad matymas dar pablogės?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
