Širdį dengiančiame maišelyje kaupiasi skysčiai, kurie stipriai spaudžia širdį – ši būklė vadinama širdies tamponada. Esant širdies tamponadai, širdies kameros nebegali tinkamai prisipildyti krauju, todėl širdis silpniau pumpuoja ir kraujospūdis krenta. Organizmas bando atsigriebti, širdis plaka dažniau, tačiau be greito gydymo ši būklė pavojinga gyvybei.
Kas yra širdies tamponada?
Širdies tamponada – tai būsena, kai perikarde (širdį gaubiančiame dviejų sluoksnių maišelyje) prisirenka per daug kraujo ar kitų skysčių. Dėl to spaudžiama širdis ir ji negali normaliai išsiplėsti – širdies kameros užsipildo tik iš dalies, sumažėja širdies išstumiamo kraujo kiekis. Skysčiai kaupiasi todėl, kad perikardo ertmėje nėra kur pasislinkti, tad susidaro didelis spaudimas.
Skysčių kaupimasis perikarde dar vadinamas perikardo išlieja. Ne visos perikardo išliejos sukelia tamponadą. Jei skysčiai kaupiasi po truputį, perikardas gali suspėti išsitempti ir simptomų beveik nebūna. Staigus, gausus skysčių kaupimasis pavojingas, nes širdis nebegali plakti tinkamai. Tuomet jau vystosi širdies tamponada.
Kaip dažna ši būklė?
Širdies tamponada gali ištikti bet kokio amžiaus žmones. Statistika rodo, kad šią būklę, kurią sukelia kitos ligos, patiria maždaug 2 iš 10 000 asmenų.
Širdies tamponados simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo to, kaip greitai kaupiasi skystis. Jei tamponada išsivysto staigiai, galima pajusti:
- Aštrų skausmą krūtinėje – jis gali plisti į ranką, nugarą, kaklą ar petį. Dažnai skausmas stiprėja giliai įkvėpus, gulint ar kosint.
- Dusulį, padažnėjusį kvėpavimą.
- Alpulį, svaigulį ar silpnumą.
- Pakitusį odos atspalvį – oda gali atrodyti išblyškusi, pilka ar net melsva.
- Sujudimą ar sumišimą, kai žmogus elgiasi kitaip nei įprastai.
- Dažną širdies plakimą, širdies plakimo pojūtį.
Jei tamponada formuojasi lėtai, simptomai gali būti šie:
- Nedidelis, bet pastovus dusulys.
- Pabrinkimas pilve ar kojose.
- Bendras silpnumas, nuovargis.
- Diskomfortas krūtinėje, kuris sumažėja pasilenkus į priekį ar sėdint.
Kas gali sukelti širdies tamponadą?
Yra keletas dažniausių priežasčių, kodėl perikarde pradeda kauptis skysčiai:
- Traumos, tokios kaip smūgis ar eismo įvykis.
- Durinė trauma, pavyzdžiui, sužeidimas peiliu.
- Aortos sienelės plyšimas.
- Išplitę onkologiniai susirgimai.
- Širdies infarktas.
- Tuberkuliozė.
- Perikardo uždegimai ir infekcijos.
- Lėtinės imuninės ligos (vilkligė, reumatinis artritas, sklerodermija).
- Širdies navikai.
- Inkstų nepakankamumas ar širdies nepakankamumas.
- Negydyta hipotirozė.
Širdies tamponada gali išsivystyti ir po tam tikrų medicininių intervencijų:
- Po širdies ar perikardo operacijų.
- Po invazinių širdies procedūrų ar kateterizacijos.
- Po prietaisų (pvz., širdies stimuliatoriaus) implantavimo.
- Po spindulinės terapijos, jei ji atliekama netoli širdies.
Kas dažniau rizikuoja?
Skysčiai perikarde linkę kauptis dažniau tiems, kurie serga šiomis ligomis ar patyrė tokius veiksnius:
- Lėtinis širdies nepakankamumas.
- Širdies ar kateterizacijos procedūros.
- ŽIV infekcija.
- Paskutinės stadijos inkstų liga.
- Autoimuninės ligos.
- Navikiniai susirgimai.
- Tuberkuliozė.
Galimos komplikacijos
Širdies tamponada yra pavojinga, nes širdis nebegali pumpuoti pakankamai kraujo. Tai sukelia:
- Kardiogeninį šoką ar staigų širdies nepakankamumą.
- Širdies sustojimą.
- Mirtį.
Dėl sumažėjusio širdies išstumiamo kraujo kiekio organizmas negauna pakankamai deguonies, o uždelsus gydymą gresia mirtinas širdies sustojimas.
Kaip diagnozuojama širdies tamponada?
Tiksli diagnozė nustatoma ištyrus pacientą ir atlikus būtinus tyrimus. Dažniausiai gydytojas pradeda nuo apžiūros ir paprastų testų:
- Matuojamas pulsas ir kraujospūdis.
- Tikrinamas kvėpavimas.
- Klausoma širdies ir plaučių garsų.
- Vertinamas pulsas ir galimas kraujospūdžio kritimas įkvepiant (pulsus paradoxus).
Dažnas požymis – vadinama Beko triada: žemas arterinis kraujospūdis, išsiplėtusios kaklo venos bei duslūs širdies garsai klausiant stetoskopu. Tačiau šis derinys pasitaiko tik daliai – apie 10–40 % pacientų.
Kokie tyrimai atliekami?
- Širdies echoskopija (echokardiograma).
- Krūtinės ląstos rentgenograma.
- Kompiuterinės tomografijos tyrimas.
- Elektrokardiograma.
- Širdies kateterizacija.
Gydymo galimybės
Pagrindinis širdies tamponados gydymo tikslas – pašalinti skystį iš perikardo. Dažniausiai šiam tikslui taikoma perikardo punkcija (perikardiocentezė), kai adata pašalinamas skystis. Kartais prireikia ir operacijos, ypač jei:
- Priežastis – sunki trauma ar žaizda.
- Reikia gydyti sužalotus audinius ar organus.
- Skysčius sunku pasiekti adata.
- Turi būti pašalintas visas perikardas.
Ypač kritinėse situacijose, kai širdis nustoja plakti dėl tamponados, atliekama torakotomija – chirurginė intervencija per krūtinės ląstą. Taip pat būtina gydyti pagrindinę priežastį: taikomi skausmą, infekciją ar uždegimą mažinantys vaistai.
Galimos gydymo komplikacijos
- Kraujavimas.
- Gretimų struktūrų (širdies kamerų, kraujagyslių) pažeidimas.
- Plaučių kolapsas (pneumotoraksas).
- Oro susikaupimas perikarde.
- Širdies infarktas.
- Plaučių pabrinkimas.
- Infekcija.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Artimų organų, pavyzdžiui, kepenų, plaučių ar skrandžio, pažeidimai.
- Mirtis.
Kaip greitai pagerėja savijauta?
Pašalinus skystį iš perikardo, dauguma pacientų iškart pajaučia palengvėjimą. Gali prireikti kelioms paroms palikti dreno vamzdelį, kad susikaupęs skystis toliau nutekėtų. Pakartotinės echoskopijos padeda įsitikinti, kiek skysčio liko, ir leidžia nutarti, kada pašalinti drenažą.
Profilaktika
Numatyti ir užkirsti kelią širdies tamponadai dažniausiai sunku, nes ją gali sukelti įvairūs sužalojimai ar ligos. Tačiau ankstyvas perikardo išliejos nustatymas ir gydymas, ypač po traumų ar žinomų ligų atveju, gali sumažinti širdies tamponados riziką.
Gyvenimas po širdies tamponados
Po gydymo gydytojas patars, kiek laiko reikėtų vengti fizinio krūvio. Šie nurodymai ypač svarbūs tiems, kuriems atlikta operacija.
Kai širdies tamponadą sukelia kita liga, tolesnis gydymas ir atkūrimas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Gydytojas aptars visas priemones ir sprendimus, kurie taikomi grįžus namo po gydymo.
Kokia prognozė?
Jei širdies tamponada diagnozuojama ir gydoma laiku, prognozė dažniausiai gera. Tačiau uždelsus gydymą, pavojus gyvybei smarkiai padidėja.
Rekomendacijos sveikstant ir stebint būklę
Po širdies tamponados ir gydymo svarbu toliau vartoti paskirtus vaistus ir lankytis konsultacijose. Širdies tamponada gali pasikartoti, todėl gydytojas stebės gydytą ligą ir reguliariai tikrins būklę. Paprastai 1–2 savaites po gydymo rekomenduojama atlikti pakartotinę echoskopiją bei suplanuoti vizitą pas kardiologą.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kartais širdies tamponada yra tokia pavojinga, kad būtina skubi medicinos pagalba. Ypatingai jei po krūtinės traumos ar gydymo atsinaujina simptomai, reikia nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į medikus.
Taip pat būtinas skubus gydytojo vertinimas, jei po gydymo (operacijos ar perikardiocentezės) pasireiškia infekcijos požymiai:
- Karščiavimas ar šaltkrėtis.
- Žaizdos ar adatos įdūrimo vietos paraudimas, tinimas, skausmas ar šiluma.
Klausimai gydytojui
- Kaip dažnai ateityje reikės atlikti echoskopiją?
- Kokia tikimybė, jog širdies tamponada pasikartos?
- Kokia buvo tikroji širdies tamponados priežastis mano atveju?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
