Katatrenija – tai miego metu pasireiškiantis kvėpavimo sutrikimas, kai žmogus nevalingai dejuoja, dūsauja ar leidžia panašius garsus iškvėpdamas. Paprastai šie garsai trunka nuo kelių sekundžių iki net 40 sekundžių, gali būti pakankamai garsūs, dažnai monotoniški, pasitaiko kiekvieną naktį tiek REM, tiek ne REM miego stadijose.
Kaip pasireiškia katatrenija?
Pagrindinis šio sutrikimo požymis – garsūs dejonės, dūsavimo ar niurnėjimo garsai iškvėpimo fazėje. Jie gali būti vienodo tono, kartais priminti tylias dainas, aimanas ar net turėti seksualinį atspalvį. Dažnai tokios dejonės nutrūksta vos pradėjus įkvėpti.
- Dažni monotoniški garsai
- Kai kuriems – knarkimas ar kvėpavimas per burną
- Miego sutrikimai, periodiškas prabudimas
Rytais po tokio miego neretai jaučiamas nuovargis, gali būti išsausėjusi burna, užkimęs balsas, gerklės skausmas ar net skaudėti galvą. Sunku susikaupti, nes nakties poilsis gali tapti paviršutiniškas ar nepilnavertis dėl trukdžių.
Katatrenijos paplitimas
Tai gana retas reiškinys. Tyrimų duomenimis, šis sutrikimas pasireiškia nuo 0,17% iki 0,4% žmonių populiacijoje. Dažnai katatrenija lieka nepastebėta, nes pats žmogus paprastai nejaučia šių simptomų – dažniausiai apie garsus naktį praneša artimieji arba kambario draugai. Dėl to šios problemos paplitimas galimai yra didesnis nei oficialiai žinoma.
Katatrenijos priežastys
Tiksliai, kodėl atsiranda šis sutrikimas, iki šiol nėra aišku. Manoma, kad tai gali būti susiję su tam tikrais nervinių ląstelių darbo pokyčiais kvėpavimo centrų srityje smegenyse. Kai kurios studijos nurodo, jog sutrikimas gali būti paveldimas – jei šeimoje yra narių, kurie turi katatreniją, padidėja rizika ir kitiems. Nors dar nėra patvirtinta, ar stresas ar nerimas tiesiogiai lemia katatrenijos atsiradimą, mokslininkai nagrinėja šį ryšį toliau.
Ar katatrenija pavojinga?
Mediciniškai žiūrint, katatrenija nėra pavojinga gyvybei ir sveikatai, tačiau ji ženkliai veikia poilsio kokybę ir žmogaus psichologinę būklę. Dėl nemalonios situacijos naktį gali kilti streso, gėdos jausmas, todėl kai kurie vengia miego viešose vietose ar nakvynių svečiuose.
Kaip atpažinti ir diagnozuoti katatreniją?
Norint nustatyti šį sutrikimą, pirmiausia užtenka išklausyti paciento ir jo artimųjų pasakojimus apie nakties metu girdimus garsus. Pradinis ištyrimas dažnai atliekamas gydytojo kabinete, kur pokalbio metu aptariami miego įpročiai ir simptomai. Kartais naudinga įrašyti savo miegą – garso ar vaizdo įrašas gali padėti gydytojui tiksliau įvertinti situaciją ir atskirti katatreniją nuo kitų miego trikdžių, pavyzdžiui, knarkimo arba kalbėjimo sapnuose.
Gydytojas gali pasiūlyti specializuotą miego tyrimą – polisomnografiją. Tokiu atveju miego metu stebimi smegenų, širdies, kvėpavimo, raumenų ir kitų sistemų rodikliai. Kartais reikalinga ir otorinolaringologo konsultacija.
Katatrenijos gydymo galimybės
Ne visiems, turintiems šį sutrikimą, reikia gydymo. Tačiau jei naktiniai garsai trukdo miegoti ar kelia diskomfortą aplinkiniams, galima rinktis įvairias priemones:
- Specialūs burnos aparatai, kurie padeda išlaikyti viršutinius kvėpavimo takus atvirus
- Nuolatinis oro srauto palaikymo prietaisas (CPAP), skirtas naudoti naktį
- Konsultacija su ausų, nosies ir gerklės gydytoju operaciniam įvertinimui
Gydymas paprastai prasideda nuo mažiau invazinių priemonių. Nemaža dalis žmonių pastebi, kad reguliarus CPAP naudojimas visiškai panaikina dejonės simptomus naktį.
Katatrenijos perspektyvos
Nors ilgalaikės sveikatos problemos dėl šio sutrikimo nėra žinomos, jis gali daryti įtaką savijautai bei socialiniam gyvenimui. Jei vargina nerimas dėl garso ar pablogėja psichologinė savijauta, pravartu pasitarti ir su psichikos sveikatos specialistu.
Kasdienybė su katatrenija
Jeigu pastebite arba sužinote, kad miego metu leidžiate dejonės garsus, verta pasikonsultuoti su gydytoju – ypač jei dėl to jaučiate nuovargį, o poilsis nėra kokybiškas. Gydytojas padės pasirinkti labiausiai tinkamą tyrimų ir gydymo kelią.
Kuo katatrenija skiriasi nuo knarkimo?
Nors tiek knarkimas, tiek katatrenija pasireiškia įvairiais garsais miego metu, jų prigimtis skirtinga. Knarkimas paprastai atsiranda įkvėpimo metu, kai garsą sukelia minkštieji gomurio ir ryklės audiniai. Katatrenijos garsai kyla iš laringo (balso stygų) ir atsiranda tuomet, kai žmogus iškvepia. Tai padeda atskirti šiuos du sutrikimus ir pritaikyti tinkamą gydymą ar pagalbą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.