Lėtinis trauminis encefalopatija (LTE): simptomai ir gydymas

Lėtinė trauminė encefalopatija (LTE) yra liga, kuri išsivysto dėl daukartinių galvos traumų ar pakartotinių smūgių į galvą. Ji sutrikdo smegenų veiklą – paveikti gali įvairūs smegenų regionai, dėl to keičiasi jų tarpusavio komunikacija ir funkcijos. Laikui bėgant liga progresuoja, o simptomai ryškėja ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Kas yra lėtinė trauminė encefalopatija?

Lėtinė trauminė encefalopatija – tai neurodegeneracinis sutrikimas, susijęs su ilgalaikiais pakartotiniais galvos sužalojimais. Šios būklės pavadinimas atspindi jos esmę:

• Lėtinė – reiškia nuolatinę, užsitęsusią būklę.
• Trauminė – rodo, kad liga atsiranda dėl fizinių galvos traumų.
• Encefalopatija – graikų kalbos žodis, kuris išvertus reiškia „smegenų liga“.

Didžiausią riziką susirgti LTE turi asmenys, kurie ilgą laiką patyrė daug smūgių į galvą. Tai dažnai pastebima profesionaliems sportininkams koviniuose sportuose (boksas, mišrios kovos menai ir kt.), taip pat kontaktiniuose sportuose (futbolas, ledo ritulys, regbis). Be sportininkų, ši liga nustatoma ir kariškiams, kurie buvo veikiami sprogimų bei kitų didelės jėgos smūgių. Vis dėlto LTE gali ištikti bet ką, kas pakartotinai buvo patyręs galvos traumų – nepriklausomai nuo užsiėmimų.

Kas dažniausiai suserga lėtine traumine encefalopatija?

Dažniausiai ši liga nustatoma žmonėms, kurie per daugelį metų yra patyrę daug galvos sužalojimų. Tai neatsiranda akimirksniu – simptomai dažnai išryškėja tik po daugelio metų arba net dešimtmečių. Nors tarp profesionalių sportininkų šios ligos rizika didžiausia, absoliuti dauguma paauglių ar studentų, žaidžiančių sportą, LTE neserga. Vidutinė LTE patvirtintų atvejų amžiaus riba – apie 42–43 metai.

• Sportininkai, kovojantys koviniuose sportuose (boksas, MMA, džiudo, taekwondo ir kt.).
• Kontaktinių sportų dalyviai (futbolas, ledo ritulys, regbis).
• Žmonės, užsiimantys sportais ant kietų paviršių (dviratininkai, riedutininkai, riedlentininkai ir kt.).
• Kariškiai, patyrę sprogimus ar kitų konkusinių įvykių.

Kokiu dažnumu pasitaiko ši liga?

Tikslaus statistinio LTE paplitimo specialistai nurodyti negali, nes šiuo metu nėra metodų patikimai diagnozuoti šią ligą gyvam žmogui. Nustatyti LTE galima tik po mirties, ištyrus smegenų audinį mikroskopu. Be to, LTE simptomai dažnai būna labai panašūs į kitų smegenų degeneracinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ar frontotemporalinės demencijos, simptomus.

Lėtinės trauminės encefalopatijos simptomai

Šios ligos simptomai formuojasi palaipsniui ir pasunkėja per daugelį metų. Pagrindiniai požymiai:

• Pablogėjęs dėmesio sutelkimas, sunkumai susikoncentruoti.
• Galvos skausmai.
• Trumpalaikės atminties sutrikimai.
• Staigūs nuotaikos pokyčiai, pykčio priepuoliai, impulsyvumas.

Kiti galimi simptomai:

• Depresija ir prislėgta nuotaika.
• Vykdomosios funkcijos sutrikimai (planavimo, sprendimų priėmimo sunkumai).
• Kalbos sutrikimai – sunku aiškiai kalbėti.
• Drebėjimai, nekontroliuojami judesiai (panašiai kaip sergant parkinsonizmu).
• Pusiausvyros praradimas, nestabili eisena.
• Sutrikusi koordinacija (ataksija).
• Adidėjantis agresyvumas.
• Saugos jausmo stoka bei save žalojančios mintys, veiksmai.

Kokios priežastys lemia LTE atsiradimą?

Liga išsivysto dėl keleto veiksnių derinio:

• Ilgalaikiai, pasikartojantys galvos sumušimai – pagrindinis rizikos veiksnys. Tai gali būti tiek su sąmonės praradimu, tiek be jo, tačiau didžiausią žalą lemia suminis poveikis per ilgą laiką.
• Netinkamas baltymų susidarymas smegenyse – ypač svarbus vaidmuo tenka tau baltymui. Tinkamai veikdami, baltymai atlieka būtinas funkcijas, tačiau jei jų struktūra pakinta, jie ima veikti neteisingai ir gali daryti žalą smegenų ląstelėms. LTE metu tam tikruose smegenų regionuose kaupiasi pakitęs tau baltymo pavidalas, pagal kurį ši liga ir nustatoma per mikroskopinį tyrimą.

Kaip diagnozuojama lėtinė trauminė encefalopatija?

Šiuo metu nėra būdo patikimai nustatyti LTE gyvam žmogui – tai galima padaryti tik autopsijos metu, tiesiogiai ištyrus smegenų audinį. Tačiau gydytojai remiasi simptomais, išsamia galvos traumų istorija ir įvairiais laboratoriniais bei instrumentiniais tyrimais, kurie gali padėti atmesti kitas ligas.

• Kompiuterinė tomografija (KT).
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
• Pozitronų emisijos tomografija (PET).
• Smegenų skysčio tyrimas po lumbalinės punkcijos.

Šie tyrimai patys LTE nepatvirtina – jie padeda įvertinti kitų ligų tikimybę.

Gydymo ir valdymo galimybės

Lėtinę trauminę encefalopatiją visiškai išgydyti šiuo metu neįmanoma. Gydymas dažniausiai orientuotas į simptomų kontrolę ir individualų prisitaikymą – tai priklauso nuo konkrečių negalavimų, bendros sveikatos, asmeninės istorijos. Svarbu stengtis puoselėti bendrą smegenų sveikatą – čia gali pagelbėti gyvenimo būdo korekcijos, tinkama mityba ir aktyvumas. Gydytojas paskirs optimalų gydymo planą atsižvelgiant į jūsų situaciją.

Kaip galima sumažinti riziką?

Efektyviausias būdas išvengti LTE – sumažinti galvos traumų skaičių. Yra keletas naudingų kasdienės veiklos įpročių, kurie mažina riziką patirti smūgius į galvą ar smegenų sutrenkimą (konkusiją):

• Sportuodami visuomet dėvėkite apsaugines priemones – šalmas ir kita speciali įranga veiksmingai mažina galvos traumų tikimybę. Taip pat svarbu sportuoti atsakingai, vengti rizikingų situacijų, galinčių baigtis kontaktais ar kritimais.
• Nesigrįžkite į sportą ar aktyvias veiklas, kol pilnai neatsigavote po smegenų sutrenkimo ar traumos – jei patyrėte smūgį, būtinai pasitarkite su medikais.
• Važinėdami dviračiu, riedlendėmis ar riedučiais – visada užsidėkite šalmą.
• Kelionėse automobiliu saugos diržą segėkite visada – avarijos dažna galvos traumų priežastis.

Gyvenimas su lėtine traumine encefalopatija

Ši liga yra progresuojanti – simptomai stiprėja bėgant metams, ir nėra žymios grįžties į ankstesnę būseną. Kiek laiko trunka šis vystymasis, specialistai pasakyti dar negali, nes kiekvienas atvejis skirtingas. Tačiau LTE yra nuolatinė, neišgydoma liga. Dėl gyvenimo kokybės labai svarbus tinkamas gydymui, pagalbos ir priežiūros planas.

Pažengus LTE žmogui dažnai tampa sunku savarankiškai atlikti kasdienius veiksmus: gali būti sunku maitintis, praustis ar apsirengti. Tokiais atvejais reikalinga nuolatinė priežiūra ar netgi slaugos įstaigos pagalba. Ligai sunkėjant, dažnai pasireiškia rijimo sutrikimai (disfagija), kurie padidina riziką susirgti plaučių uždegimu ar kvėpavimo nepakankamumu.

Kaip pasirūpinti savimi ir savo norais ateityje?

Kol simptomai dar nėra itin stiprūs, galima sėkmingai tvarkytis su kasdieniais rūpesčiais pasitelkus gydytojų patarimus. Be to, svarbu iš anksto pasirūpinti aiškiais nurodymais artimiesiems ir globėjams – apie norimus sprendimus sveikatos klausimais, jei liga pažengs tiek, kad patys to padaryti jau negalėsite.

Tokie pokalbiai su šeima, draugais ir gydytojais gali būti nelengvi, tačiau nusprendus viską iš anksto, bus mažiau streso tiek jums, tiek artimiesiems. Svarbu surašyti visus sprendimus raštu, pasirūpinti teisiniais dokumentais – tai gali padėti išvengti nesusipratimų ar ginčų ateityje.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama pasitarti su sveikatos specialistu, jei pastebėjote suprastėjusią atmintį, dėmesio koncentracijos sunkumus ar pastebimus nuotaikos bei elgesio pokyčius.

Kuo skiriasi potrauminis sindromas ir lėtinė trauminė encefalopatija?

Potrauminio sindromo (PTS) ir lėtinės trauminės encefalopatijos negalima tapatinti. PTS išsivysto kaip pasekmė po galvos smegenų sutrenkimo. Simptomai dažniausiai išnyksta per keletą savaičių ar mėnesių, kai smegenys sugyja. Jei simptomai tęsiasi ilgai, tai vadinama užsitęsusiu potrauminiu sindromu, kuris, skirtingai nuo LTE, nėra susijęs su tau baltymo pertekliumi smegenyse. LTE yra progresuojanti, ilgalaikė smegenų liga, kurios eigai būdinga laipsniška, nuolatinė smegenų žala.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.