Sužinosite
Viena labiausiai paplitusių maisto infekcijų, susijusių su bakterijomis, yra Clostridium perfringens sukeliamas apsinuodijimas maistu. Daugeliu atvejų šios infekcijos eiga būna lengva – žmogų vargina stiprūs pilvo spazmai ir gausios, vandeningos viduriavimas. Dažniausiai simptomai praeina per vieną ar dvi dienas.
Kas yra Clostridium perfringens?
Clostridium perfringens – tai bakterija, randama žemėje, žmogaus ir gyvūnų žarnyne, o kartais – net ant įvairių paviršių. Ji gali sukelti ne tik lengvą apsinuodijimą maistu, bet ir gerokai sunkesnes ligas, jei patenka į žaizdas. Tokiu atveju gali išsivystyti dujinė gangrena ar anaerobinis celiulitas.
Kaip dažnai pasitaiko ši infekcija?
Apsinuodijimas maistu, sukeltas Clostridium perfringens, yra gana dažnas. Tai viena iš pagrindinių bakterinių žarnyno infekcijų, kurie kasmet paveikia šimtus tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Simptomai
Pagrindiniai simptomai – skausmingi pilvo spazmai ir vandeningas viduriavimas. Dažniausiai nebūna vėmimo ir karščiavimo. Ligos požymiai išryškėja per 6–24 valandas nuo užkrėsto maisto suvartojimo.
Kaip užsikrečiama?
Ši bakterija dauginasi, kai maistas paliekamas kambario temperatūroje ilgesniam laikui, ypač jei iš karto neįdedamas atgal į šaldytuvą ar neužšaldomas. Ypatingą atsparumą bakterijai suteikia sporos: jos išgyvena tiek šilumą, tiek šaltį, tačiau vėl pradeda daugintis, kai maistas atvėsta iki 4–60 °C ir pastovi taip bent valandą ar ilgiau.
Dažniausi bakterijos šaltiniai
- Troškiniai, mėsos padažai.
- Raudona mėsa – jautiena, kiauliena.
- Paukštiena – vištiena, kalakutiena.
Retesniais atvejais užsikrėsti galima suvalgant menkai termiškai apdorotą žuvį ar daržoves. Tačiau pagrindiniai šaltiniai vis tiek išlieka mėsiški patiekalai.
Galimos komplikacijos
Nors Clostridium perfringens sukeltas apsinuodijimas paprastai praeina be didesnių bėdų, kai kurie atvejai gali komplikuotis:
- Dehidratacija. Gausus viduriavimas greitai išvaro skysčius iš organizmo, todėl būtina gerti daug vandens ar sultinio. Sunki dehidratacija gali prireikti gydytojų pagalbos.
- Sepsis. Ypač reti atvejai, kai bakterijos patenka į kraują ir gali sukelti gyvybei pavojingą infekciją.
Diagnozavimas
Dažniausiai gydytojas gali nustatyti šią infekciją remdamasis simptomais. Kartais gali būti prašoma pateikti išmatų mėginį laboratoriniams tyrimams. Jei fiksuojamas didesnis ligos protrūkis, papildomai tiriamas ir maistas, kad būtų surastas infekcijos šaltinis.
Gydymas
Specialaus gydymo Clostridium perfringens sukeltam apsinuodijimui dažniausiai nėra reikia. Liga praeina savaime per kelias dienas. Labai svarbu gerti daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Antibiotikai skiriami tik tais retais atvejais, kai būklė itin sunki.
Prevencija
Užkirsti kelią apsinuodijimui šia bakterija galima taikant kelias paprastas taisykles ruošiant ir laikant maistą:
- Visada plaukite rankas prieš gamindami valgį ir po to, kai baigiate ruošti ar valgyti maistą.
- Reguliariai valykite virtuvės paviršius ir įrankius.
- Maistą ruošti tinkamoje temperatūroje – skirtingoms mėsos rūšims ji svyruoja nuo 62 iki 73 °C.
- Maistą laikykite arba žemesnėje nei 4 °C, arba aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje.
- Mėsą ar paukštieną šaldykite ir užšaldykite iš karto – nepalikite šiltoje aplinkoje ilgiau kaip dvi valandas.
- Venkite vartoti maisto, kuris nebuvo šildytas bent valandą ir ilgiau.
Ligos eiga ir sveikimas
Ši bakterinė infekcija dažniausiai baigiasi be rimtų pasekmių – net jei ir negydoma, žmogus pasijunta geriau jau po kelių dienų.
Savijautos gerinimas namuose
Kai vargina viduriavimas ar vėmimas, svarbiausia – tinkamai atkurti skysčių balansą. Geriausiai tinka:
- Naturalaus vandens gėrimas.
- Sportiniai gėrimai, papildantys elektrolitus.
- Vandenyje praskiesta 100% vaisių sultys.
- Sultiniai.
- Specifiniai rehidratacijos tirpalai.
Kokio maisto reikėtų vengti?
Viduriuojant patartina nevalgyti daug skaidulų turinčių, riebių, aštrių patiekalų, taip pat vengti alkoholio ar kofeino. Racionalu rinktis lengvai virškinamą – pvz., bananus, ryžius, obuolių tyrę, skrudintą duoną.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į medikus, jei simptomai neslūgsta po kelių dienų arba jei vargina labai stiprus viduriavimas ar vėmimas.
Skubios pagalbos prireiks, jei atsiranda pavojingų reiškinių:
- Didelis silpnumas, galvos svaigimas.
- Apgaubtas sąmonės sutrikimas ar painiojimasis.
- Tamsios spalvos šlapimas arba sumažėjęs jo kiekis.
- Staigus dusulys.
- Itin dažnas pulsas.
- Kritęs kraujospūdis arba alpimo pojūtis.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokia galėjo būti ligos priežastis?
- Kaip efektyviausiai palaikyti skysčių balansą?
- Kokių naujų arba stiprėjančių simptomų turėčiau stebėti?
- Kada reikėtų atvykti pakartotiniam vizitui?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.