Sužinosite
- Kas yra komotio kordis?
- Kaip dažnai pasitaiko komotio kordis?
- Ar galima išgyventi po komotio kordis?
- Komotio kordis simptomai
- Būklės priežastys ir rizikos veiksniai
- Komotio kordis eiga
- Galimos komplikacijos
- Kada įtariamas komotio kordis?
- Būklės nustatymas ir tyrimai
- Gydymo galimybės
- Kaip mažinti riziką?
- Ligos eiga ir perspektyvos
- Kaip rūpintis savimi po įvykio?
Komotio kordis – tai labai reta, tačiau pavojinga būklė, kai stiprus tiesioginis smūgis į krūtinę, ypač kairėje pusėje ties širdimi, sutrikdo širdies ritmą ir gali išprovokuoti staigų širdies sustojimą. Šis reiškinys dažniausiai pasitaiko sportuojant – kai žaidžiant beisbolą, ledo ritulį ar lakrosą maža, kieta kamuoliukas ar kita sporto įranga atskrieja dideliu greičiu ir pataiko tiesiai į širdies sritį.
Kas yra komotio kordis?
Širdies veiklos „sujudimas“, dar lotyniškai vadinamas commotio cordis, ištinka tada, kai kažkas stipriai, staigiai ir tiksliai pataiko į krūtinę tuo metu, kai širdis yra pažeidžiamiausia – t. y. labai trumpą akimirką tarp jos susitraukimų. Dėl to sutrinka širdies ritmas – užuot plakusi ritmingai, širdis pradeda virpėti (vadinama skilvelių virpėjimu), o žmogus gali tuoj pat prarasti sąmonę ir nustoja kvėpuoti.
Kaip dažnai pasitaiko komotio kordis?
Ši būklė – labai reta. Visame pasaulyje užfiksuojama mažiau nei 30 atvejų per metus. Nepaisant to, kiekvienas atvejis dažnai sulaukia didelio dėmesio dėl netikėtos eigos ir jos pasekmių jauniems sportuojantiems žmonėms.
Ar galima išgyventi po komotio kordis?
Komotio kordis nelaimės baigtis priklauso nuo to, kaip greitai suteikiama pirmoji pagalba – gyvybiškai svarbu kuo greičiau pradėti gaivinimą (CPR) ir naudoti automatinį išorinį defibriliatorių. Dėl vis labiau paplitusios pagalbos ir spartesnės reakcijos, išgyvenamumo rodikliai šiandien yra daug geresni nei anksčiau.
Komotio kordis simptomai
- Staigus griuvimas ar sąmonės netekimas iškart po smūgio į krūtinę.
- Skilvelių virpėjimas (arba stiprus širdies ritmo sutrikimas būdingas šiai būklei).
- Staiga ištinkantis širdies sustojimas.
- Visiškas sąmonės praradimas.
Būklės priežastys ir rizikos veiksniai
Komotio kordis išsivysto tada, kai maža, kieta sporto įranga – beisbolo ar lakroso kamuoliukas, ledo ritulio ritulys – stipriai ir tiksliai smogia į kairę krūtinės pusę, ypač jei smūgis būna suduotas apie 40–50 km/val. greičiu. Tai retai gali sukelti ir stiprus rankos smūgis, jeigu jis atitinka ypatingas sąlygas: tikslus kampas, pakankamas greitis ir kritinis momentas širdies cikle.
- Dažniausiai ši būklė pasireiškia jaunesniems nei 20 metų, vidutiniškai apie 15 metų, berniukams ar jaunuoliams.
- Didžiausia rizika patiriama sportuojant su kietais kamuoliukais ar kitais daiktais.
Komotio kordis eiga
Nepastebėtas stiprus smūgis į širdies zoną gali pertraukti įprastą elektrinę širdies veiklą būtent tuo metu, kai širdies skilveliai ilsisi. Staiga sužadintas širdies raumuo reaguoja stipriu ritmo sutrikimu – iškart kyla gyvybei pavojinga situacija.
Galimos komplikacijos
Jei nedelsiant nepradedama gaivinimo ir neatkuriamas širdies ritmas, komotio kordis gali baigtis mirtimi. Nuo 1996 metų žinoma, kad ši būklė jau pareikalavo daugiau nei 220 žmonių gyvybių visame pasaulyje.
Kada įtariamas komotio kordis?
Ši diagnozė svarstoma, kai po staigaus stipraus smūgio į kairę krūtinės pusę asmuo netenka sąmonės ar nustoja kvėpuoti. Gydytojai dažniausiai pradeda nedelsiant gaivinti, o ligoninėje atlieka išsamesnius tyrimus.
Būklės nustatymas ir tyrimai
- Širdies elektrokardiograma (EKG) – padeda įvertinti širdies ritmą po incidento.
- Kraujo tyrimai – leis nustatyti bendrą širdies raumens žalą ar kitus sutrikimus.
- Echokardiograma.
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT).
- Širdies kateterizacija.
Diagnozuojant komotio kordis pirmiausia atmetamos dažnesnės širdies sustojimo priežastys, o tik tada patvirtinama ši reta būklė.
Gydymo galimybės
Pagrindinis tikslas – kuo skubiau atstatyti širdies veiklą. Gaivinant svarbiausia pradėti krūtinės paspaudimus ir naudoti automatinį defibriliatorių – toks derinys išsaugo daugiausia gyvybių. Vėliau ligoninėje atliekami papildomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra nediagnozuotų širdies ligų ar funkcijos sutrikimų.
Specialūs gydymo būdai
Kai kuriais atvejais, ypač suaugusiems pacientams, kurie po įvykio negali tinkamai reaguoti, taikomas gydomasis kūno atšaldymas (terapinė hipotermija). Toks gydymas padeda smegenims geriau išsaugoti funkcijas ir sumažina tinimo riziką. Pacientas raminamas, įvedamas kvėpavimo vamzdelis, o kūno temperatūra 12–24 valandoms sumažinama iki 32–34°C naudojant specialią aparatūrą, šaltus skysčius ar ledo kompresus. Po to palaipsniui grąžinama normali temperatūra.
Galimos gydymo komplikacijos
- Plaučių uždegimas.
- Kraujo užkrėtimas (sepsis).
- Nauji širdies ritmo sutrikimai.
- Krešėjimo sistemos problemos.
Kaip mažinti riziką?
Nors speciali apsauginė apranga nėra visiškai apsauganti, ji gali sumažinti traumų pavojų. Sporto komandos gali rinktis saugesnius kamuoliukus, skirtingus pagal jaunesnių sportininkų poreikius. Svarbiausia – sporto treneriai ir personalas turėtų būti apmokyti atpažinti komotio kordis bei žinoti gaivinimo procedūras, o stadionuose visada turėtų būti lengvai pasiekiami defibriliatoriai. Gerai suplanuoti ir nuolat kartojami veiksmai ekstremalių situacijų metu ženkliai prisideda prie saugumo.
Ligos eiga ir perspektyvos
Jeigu atlikus visus reikalingus tyrimus širdies defektų nerandama, žmogui papildomo gydymo nereikia – po visiško pasveikimo jis gali grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Tais atvejais, kai aptinkamos įgimtos ar genetiškai nulemtos širdies ydos, prireikia specialaus gydymo ir konsultacijų.
Kada galima sugrįžti į sportą?
Grįžimas į aktyvų sportą galimas tik po pilno širdies ištyrimo. Į jį įeina EKG, echokardiograma, širdies MRT ar KT ir kartais fizinio krūvio mėginys. Jei nediagnozuojama jokių problemų, išlieka tik minimali rizika kartotiniam incidentui, todėl kartais rekomenduojama vengti aukšto kontakto sportų.
Prognozės
Komotio kordis – antra dažniausia staigios širdinės mirties priežastis jauniems žmonėms sportininkams po hipertrofinės kardiomiopatijos. Greitas įsikišimas ir pagalba net iki 59% padidina išgyvenimo galimybę. Tie, kuriems pagalba nėra suteikiama laiku ar kurie serga įgimtomis širdies ligomis, dažniausiai išgyvena rečiau.
Kaip rūpintis savimi po įvykio?
Jei išsami širdies apžiūra neparodė jokių defektų, tolesnių apsilankymų nereikia. Vis dėlto, jei rasta širdies patologijų, bus taikomas individualus gydymas, o širdies būklė nuolat stebima.
Net jei jokių širdies ligų nerasta, svarbu kasmet bent kartą apsilankyti pas gydytoją profilaktinei patikrai. Jeigu žinote, kad sergate širdies liga, turėtumėte būti ypač atsargūs ir žinoti rizikos požymius.
Kada ieškoti skubios pagalbos?
- Patiriate skausmą krūtinėje.
- Jaučiate stiprų širdies plakimą ar permušimus.
- Dėl dusulio, silpnumo ar svaigimo.
- Užklupus netikėtam sąmonės praradimui.
Klausimai gydytojui
- Ar nustatyta širdies liga, kurią reikėtų gydyti?
- Ar galima vėl užsiimti kontaktinėmis sporto šakomis?
- Kaip efektyviausiai apsisaugoti nuo galimų traumų krūtinės srityje?

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.